- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-2279-609/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, E. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Prašyme nurodo, kad jos tėvai S. K. (S. K.) ir N. K. susituokė 1958 m., 1958 m. lapkričio 19 d. gimė ji, o 1964 m. gegužės 22 d. – A. K.. 1971 m. rugpjūčio 25 jos tėvų santuoka iširo ir jie pradėjo gyventi atskirai. Po tėvų santuokos iširimo ji ir A. K. liko gyventi su motina, o jos tėvas gyveno vienas. 2004 m. rugpjūčio 29 d. jos tėvas mirė ir paliko palikimą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Apie tėvo turimą nekilnojimą turtą ji nieko nežinojo, nes jos tėvas buvo nekalbus ir nuolat tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra vienintelis jo turtas, o apie savo tėvų ar jo senelių turimą turtą jam nėra žinoma. Priėmusi palikimą po tėvo mirties, apie tai pareiškėja pasakė savo motinai, kuri pasakė, kad yra girdėjusi, kad tėvo tėvas T. K. (T. K.) turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Išgirdusi tai, 2021 m. liepos mėn. ji žodžiu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl duomenų apie T. K. priklausančią žemę ir jai buvo pasiūlyta pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į T. K. priklausantį žemės sklypą. Po to, kai ji surašė prašymą bei jį pateikė NŽT, ji buvo informuota, kad NŽT neprieštaraus dėl nuosavybės teisių į jos seneliui T. K. priklausančio nekilnojamojo turto atkūrimo, bet 2023 m. lapkričio mėn. ji gavo NŽT raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės sklypo savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę procedūra gali būti pradėta tik tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises ji pateiks teismo sprendimą, kuriuo bus atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatyti terminai. Pareiškėja pažymi, kad po šio rašto gavimo ji norėjo pradėti rengti dokumentus teismui dėl praleisto termino atnaujinimo, bet dėl dar labiau pablogėjusios savo motinos sveikatos būklės to nepadarė ir tik motinai mirus, 2024 m. balandžio 7 d. pradėjo rengti dokumentus teismui dėl praleisto termino atnaujinimo.
Pareiškėjos vertinimu, jos seneliui T. K. priklausančio nekilnojamojo turto atkūrimas nebuvo įvykdytas ne dėl jos kaltės, o dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, jas pripažinus svarbiomis priežastimis, atsirastų teisinis pagrindas termino atnaujinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašymo reikalavimu nesutinka. Teigia, jog NŽT nėra užvesta nuosavybės teisių į T. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo byla, nes nebuvo gauta prašymų. Atsakydamas į pareiškėjos 2021 birželio 2 d. ir 2023 m. spalio 9 d. prašymus NŽT Šalčininkų skyrius 2021 birželio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių į T. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo suinteresuoti asmenys iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos nesikreipė ir iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kadangi pareiškėjos tėvas S. K. mirė 2004 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo, pareiškėja savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą neįgijo, nes tokį prašymą turėjo ir galėjo pateikti pats įpėdinis S. K. . Akcentuoja, jog įstatymas aiškiai sieja nurodytu terminu atnaujinimą su asmenų subjektiškumu, terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisiu atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos –2001 m. gruodžio 31 d.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens NŽT atstovė prašo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31 d.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Bylos duomenys patvirtina ir nėra ginčijama tai, kad per Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus pareiškėja prašymo atkurti nuosavybės teises į jos seneliui T. K. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą turtą – 8,74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms nepateikė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), svarbu išsiaiškinti, ar prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: 1) turto savininku; 2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.
LVAT taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatyme nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui (žr., pvz., LVAT 2006-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1235/2006, 2007-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, 2008-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2010-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2016-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-552/2016, 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019, 2020-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020). Pagal nurodytose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą pretendentas atkurti nuosavybės teises į T. K. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą turtą – 8,74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas S. K. mirė 2004 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau po Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytų terminų pasibaigimo. S. K. per Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Kadangi pareiškėja nėra priskirtina piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, ratui, neturėdama tokios subjektinės teisės, jos negalėjo praleisti ir termino tokiai subjektinei teisei įgyvendinti ir termino praleidimo priežastys neturi teisinės reikšmės. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019; 2021-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1260-1062/2021).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.