Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. K. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal J. K., atstovaujamos globėjos E. K., pareiškimą, suinteresuotais asmenimis kviečiant J. K., L.K., M. K., Varėnos r. 2-ąjį notarų biurą, Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Skundą apeliantas grindžia nurodomais motyvais.

Varėnos rajono apylinkės teismas sprendime remdamasis vien teismo psichiatrijos akto išvadomis konstatavo, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 26 d. iki 2008 m. spalio 26 d. buvo neveiksni. Sprendime plačiau nevertinamas pareiškėjos negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y. kaip pasireiškia šis negalėjimas. Taip pat Varėnos rajono apylinkės teismas neanalizuoja teismo psichiatrijos ekspertizės akto, nenurodoma ir nevertinama kokią įtaką pareiškėjos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turi nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai, ar nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai yra tokio mąsto ir pobūdžio, kad pareiškėją būtina pripažinti neveiksnia. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas pripažindamas pareiškėją laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 26 d. iki 2008 m. spalio 26 d. neveiksnia suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų ir savo sprendimą grindė vien teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kuria konstatuojamas pareiškėjos negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip neatlikdamas savo pareigos pateikti juridinio neveiksnumo kriterijaus vertinimą, o tai prieštarauja CK 2.10 straipsniui, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisminei praktikai. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis veiksnumas yra fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Todėl aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas rodo, kad pareiškėja J. K. palikimo priėmimo laikotarpiu buvo visiškai veiksni. Kadangi pareiškėja J.K.palikimo priėmimo laikotarpiu sugebėjo atlikti tam tikrus teisinius veiksmus ir įgyti civilines teises bei susikurti civilines pareigas, neabejotina, kad, esant norui ir valiai, galėjo priimti J. K. palikimą palikimo priėmimo laikotarpiu. Neveiksnus fizinis asmuo yra tuomet kai jis apskritai negali, nesugeba savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų.

Tinkamai išnagrinėti civilinę bylą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo būtina išnagrinėti faktines aplinkybes, kurias tiek apelianto atstovas, tiek suinteresuotas asmuo L. K. nurodė teismo posėdžio metu ir kurių Varėnos rajono apylinkės teismas nevertino bei dėl jų nepasisakė, rodančias pareiškėjos išreikštą valią nepriimti sūnaus J. K. palikimo. Ši pareiškėjos valia netikėtai pasikeičia, kai pareiškėja dukters E. K. iniciatyva pripažįstama neveiksnia ir jai paskirta globėja E. K. pradeda įgyvendinti bei ginti neva pareiškėjos teises ir interesus. Priežastys dėl kurių pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kuriais butų siekusi priimti J. K. palikimą palikimo priėmimo laikotarpiu, atsiskleidžia nagrinėjant faktines aplinkybes, kurios yra išdėstytos civilinės bylos Nr. 2-1-200/2011 procesiniuose dokumentuose bei buvo aiškiai įvardintos teismo posėdžių metu. Kilęs ginčas dėl J. K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo yra E. K. naudojimasis susidariusia situacija siekiant patenkinti asmenines ambicijas bei įgyvendinti savanaudiškus tikslus. Varėnos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas su pareiškimu susijusias aplinkybes visiškai nevertino E. K. sąžiningumo vykdant pareiškėjos globėjos pareigas, t.y. kiek pareiškimas atitinka pareiškėjos valią, nors tiek apelianto atstovas, tiek L. K. ne vieną kartą teismo posėdžio metu pateikė informaciją ir pabrėžė E. K. nesąžiningumą įrodančias faktines aplinkybes. Juk pareiškėja J. K. priėmimo laikotarpiu atliko ne vieną teisinį veiksmą, t.y. įgijo civilines teises, tačiau neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų bent menkiausią norą ar siekį priimti J. K. palikimą.

Pagal Aukščiausiojo Teismo CK 5.50 straipsnio 1 dalies išaiškinimą 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-134/2009 ir 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, teismas pratęsti terminą palikimui priimti gali tik tuo atveju kai įpėdinis šį terminą praleido dėl to kad nežinojo arba sužinojo vėliau apie palikimo atsiradimą ir tai įvyko dėl svarbių priežasčių, t.y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskiria dvi būtinas aplinkybes, kurios turi būti nustatytos pratęsiant terminą palikimui: pirmoji aplinkybė yra nežinojimas ar sužinojimas vėliau apie palikimo teisės atsiradimą ir antroji aplinkybė - terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja tikrai žinojo apie palikimo teisės atsiradimą, kadangi iki J. K. mirties kartu su juo gyveno, taip pat dalyvavo J. K. laidotuvėse, be to po J. K. mirties tiek su apeliantu, tiek su L. K. aptarė tolesnius veiksmus susijusius su J. K. priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vienos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisminėje praktikoje reikalaujamų aplinkybių, t.y. nežinojimo ar sužinojimo vėliau apie palikimo teisės atsiradimą, nebuvimas nesuteikia galimybės teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai pratęsti J. K. palikimo priėmimo terminą. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas atnaujinti pareiškėjai J. K. palikimo priėmimo terminą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 nurodo, kad nustačius, jog įpėdinis pareiškęs ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir kreipęsis dėl termino palikimui priimti partęsimo, yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, ieškinys turi būti atmestas. Kadangi palikimo atsiradimo diena yra J. K. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini), o pareiškimas teismui yra pateiktas tik 2009 metų gruodžio mėnesį, manė, kad pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus CK 5.8 straipsnyje nustatytą ieškinio dėl paveldėjimo teisės ginčijimo senaties terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą, kai yra praleidžiamas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, o palikimą priima kiti asmenys, išskiria, kad pirmiausiai sprendžiant tokias situacijas turi būti prašoma pratęsti terminą palikimui priimti ir po to turi būti kreipiamasi nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Pareiškėja pareiškime prašė tik atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau J. K. palikimo priėmimo teisėtumo neginčijo. Todėl tik atnaujinus įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą pareiškėja negalėtų įgyvendinti savo teisės tapti palikėjo J. K. paveldėtoja, nes palikėjo J.K. palikimą priėmė ir jo paveldėtojais tapo M. K. ir L. K. Tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismas nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos patenkino pareiškėjos prašymą. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime tik nurodoma, kad nėra pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų, nes jie yra neišduoti.

Skundą apeliantas grindžia nurodomais motyvais.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimą dėl pareiškėjos J. K. neveiksnumo priėmė ir paskelbė 2009 m. birželio 25 d., šis sprendimas įsiteisėjo 2009 m. liepos 25 d., ir į tai, kad palikėjo J. K. palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo 2008 m. liepos 26 dienos iki 2008 m. spalio 27 d., pareiškėjos J. K. pripažinimas neveiksnia palikimo priėmimo termino praleidimui jokios įtakos negalėjo turėti. Pažymėtina, jog ir ekspertai, konstatuodami pareiškėjos psichikos sutrikimus minėtu laikotarpiu nekonstatavo sunkaus psichikos sutrikimo.

Pareiškėja J. K. žinojo apie atsiradusį palikimą nuo pat palikimo atsiradimo dienos, nebuvo pripažinta neveiksni palikimo priėmimo laikotarpiu ir negalėjo būti pripažinta, nes savo veiksmais įgijo aukščiau nurodytas teises, todėl laikytina, jog ji galėjo įstatymų nustatyta tvarka bei terminais tinkamai realizuoti savo teisės ir priimant palikimą, atsiradusį po J. K. mirties. Kadangi palikimo atsiradimo diena yra J. K. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini), o pareiškimas teismui yra pateiktas tik 2009 metų gruodžio mėnesį, pareiškimas turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus CK 5.8 straipsnyje nustatytą ieškinio dėl paveldėjimo teisės ginčijimo senaties terminą.

Įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo ar sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisęs liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 str. 1 d. nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Pareiškėja J.K. pareiškime prašo tik atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau J. K. palikimo priėmimo teisėtumo neginčija. Todėl tik atnaujinus įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą pareiškėja negalės įgyvendinti savo teisės tapti palikėjo J. K.paveldėtoja, nes palikėjo J.K. palikimą priėmė ir jo paveldėtojais tapo M. K. ir L. K. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pareiškimą privalėjo palikti nenagrinėtu, kaip ateityje nesukelsianti teisinių pasekmių.

CK 5.57 str. 1 d. taip pat numato, kad praleidus CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu terminą palikimui atnaujinti ne pratęsė, o atnaujino, kas manytina, neatitinka aukščiau minėtos įstatymo nuostatos.

Teismas spręsdamas, kad dėl savo psichinės būklės J. K. nesuvokė, kad mirus sūnui J. K. jai atsirado teisė į paveldėjimą, vadovavosi ne vien tik atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, teigiančiomis, kad J. K. laikotarpiu nuo 2008-07-26 iki 2008-10-26 konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-multiinfarktinė demencija ir, kad šiuo laikotarpiu dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau taip pat ir suinteresuoto asmens J. K. bei paties apelianto L. K.paaiškinimais, kuriais buvo patvirtinta, kad jų motinos J. K. psichinė sveikata buvo sutrikusi ir iki J. K. mirties. Be to, spręsdamas dėl priežasčių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimo svarbos, teismas vadovavosi ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendime, kuriuo J. K. pripažinta neveiksnia, konstatuotomis aplinkybėmis, kad J. K. nuo 2008-09-17 nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Apeliacinio skundo argumentas, kad neva tai J. K. veiksnumą pagrindžia 2008-04- 23 atliktas trijų žemės sklypų perdavimo sandoris savo dukrai J. K., neįrodo apie J. K. veiksnumą, juolab, kad šis sandoris buvo atliktas dar iki teisės į palikimą atsiradimo dienos (teisė į palikimą atsirado mirus palikėjui J.K. (duomenys neskelbtini), o minėtas žemės sklypų perleidimo sandoris atliktas prieš tris mėnesius).

Kiti apelianto argumentai, kad neva pareiškėja negalėjo būti laikoma nesugebančia suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes esą 2008-07-21 J. K. pagal jos prašymą, buvo išduota asmens tapatybės kortelė, o 2008-09-09 pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą, taip pat atmestini, kadangi teismas byloje pagrįstai konstatavo, kad J. K. tuo metu buvo nuolat prižiūrima kitų asmenų, kurie rūpinosi jos reikalų tvarkymu. Savo ruožtu pažymėtina, kad tuomet pareiškėja pradėjo rūpintis jos dukra E.K., kuri J. K. pasiėmė slaugyti pas save į Vilnių, kur nuolat gyvena, todėl tam, kad Vilniuje būtų galima tvarkyti su motinos globa, jos sveikatos priežiūra, dėl neveiksnumo nustatymu susijusius klausimus, buvo būtina spręsti J. K. gyvenamosios vietos deklaravimo, asmens tapatybės kortelės keitimo procedūras, kurių tvarkymo reikalus iš esmės atliko pareiškėjos J. K. dukra E. K., vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu paskirta pareiškėjo J. K. globėja. Apeliantų argumentai, kad pareiškėjai J. K. nebuvo nustatyti patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jos psichinės sveikatos sutrikimai atmestini, nes, priešingai nei teigiama, pakartotinai pareiškėjai atliktas protinės būklės tyrimas būtent ir įrodo, kad jos psichinė sveikata buvo sutrukusi ne periodiškai/tam tikrais laikotarpiais, o nuolat. Bet to, pareiškėjai sutrikusios psichinės sveikatos būklės pastovumą ir sunkumą (riba tarp vidutinio ir sunkaus pažinimo funkcijų defekto bei tai, kad liga progresuojanti įrodo, kad pareiškėjos psichinės sveikatos sutrikimas buvo sunkus) taip pat pagrindžia ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, bei tai, kad J. K. dėl psichinės sveiktos būklės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vėliau buvo pripažinta neveiksnia.

Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantui ir kitiems byloje suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, pareiškėjos paveldėjimo reikalais pareiškėją pripažinus neveiksnia, ėmė rūpintis globėja E. K., o tai pagrindžia, kad teisinių santykių stabilumo ir perimamumo principai paveldėjimo teisėje nebuvo pažeisti. Savo ruožtu sprendžiant apie paveldėjimo teisės paskirtį — užtikrinti mirusiojo asmens valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės, akcentuotinas ir paties apelianto veiksmų nesąžiningumo/neatidumo elementas, kadangi kaip matyti iš Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui rašyto pareiškimo apie palikimo priėmimą, apeliantas nurodo, kad yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, nors vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 4 p., apeliantas, būdamas palikėjo brolis, yra tik ketvirtos eilės įpėdinis. Atitinkamai pareiškėja J. K. yra antros eilės įpėdinė, todėl atsižvelgiant ir į šią teisės normą, akivaizdu, kad prioritetas paveldinant pagal eiliškumą atitenka pareiškėjai J.K.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apeliantų apeliacinių skundų motyvas, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi vien teismo psichiatrijos akto išvadomis, kad sprendime plačiau nevertinamas pareiškėjos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenurodoma, kaip pasireiškia šis negalėjimas, t.y., kad teismas neatliko savo pareigos pateikti juridinio neveiksnumo kriterijaus vertinimo, atmestinas, kaip neteisėtas.

CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti, turi būti įvertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. K.įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – sveikatos sutrikimų, sutrukdžiusių jai laiku įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į palikimą, likusį po sūnaus J. K. mirties. Teismas vertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir teismo ekspertizės išvadas. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvadose konstatuota, kad pirmą kartą pareiškėjos psichikos būklė įvertinta 2008-06-12, tuomet diagnozuota įgyta silpnaprotystė, klinikoje stebėtas išreikštas pažintinių funkcijų defektas, vėlesniuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad vėliau tiriamosios psichikos būklė būtų pagerėjusi, kas leido daryti išvadą, kad byloje tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-07-26 iki 2008-10-26 J. K. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-multiinfarktinė demencija, kad tiriamoji dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, teismas, skirtingai negu teigia apeliantas, nesprendžia pareiškėjos neveiksnumo klausimo, todėl tai nesudaro pagrindo teismui pateikti juridinio neveiksnumo kriterijaus vertinimą kartu su esamu medicininiu neveiksnumo kriterijumi. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadą vertino kaip vieną iš byloje esančių įrodymų, kuris taip pat sudarė pagrindą daryti išvadą, kad aktualiu bylos išnagrinėjimui laikotarpiu pareiškėja J. K. dėl savo sveikatos būklės po palikėjo J. K. mirties negalėjo be kitų asmenų pagalbos įgyvendinti savo teisių, jai buvo reikalinga kitų asmenų nuolatinė priežiūra, kad dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Aplinkybę, ar teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyti tiriamojo asmens psichinės sveikatos sutrikimai laikytini sunkiausiais psichinės sveikatos sutrikimais, vertintini nagrinėjant pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. J. K. pripažinta neveiksnia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimu (c.b.Nr.2-1412-574/2009), todėl visi apelianto dėstomi argumentai dėl teisinio asmens veiksnumo įvertinimo, galėjo būti minėtosios bylos nagrinėjimo ir vertinimo aspektai, tačiau nagrinėjamoje byloje atliktos teismo ekspertizės aktas, teismo sprendimas dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia yra vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai, leidžiantys teismui daryti išvadas apie pareiškėjos praleisto termino palikimui priimti priežastis ir jų svarbą. Kadangi minėtieji įrodymai vertintini kaip pagrindžiantys pareiškėjos sveikatos sutrikimus, o įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą, byloje nepateikta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės J. K. nesuvokė, kad mirus sūnui J. K. jai atsirado teisė į paveldėjimą, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo išvada motyvuojamojoje sprendimo dalyje, kur remiantis ekspertizės išvada konstatuojama, kad J.K. buvo neveiksni (CK 2.10str.1d.), padaryta neteisėtai ir negali būti aiškinama kaip pareiškėjos pripažinimas neveiksnia ekspertizės akte nurodomu laikotarpiu nuo 2008-07-26 iki 2008-10-26, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalintinas motyvas, kuriuo teismas, remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, kad J. K. laikotarpiu nuo 2008-07-26 iki 2008-10-26 dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, konstatavo, kad J. K. buvo neveiksni. Tačiau šis motyvas, kuris buvo padarytas iš esmės vertinant pareiškėjos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat vertinant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriuo J. K. pripažinta neveiksnia, bei jo pašalinimas iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, neturi įtakos priimtam teismo sprendimui. Atitinkamai apelianto M. K. argumentai, kuriais įrodinėjamas teismo išvados pripažinti pareiškėją neveiksnia laikotarpiu nuo 2008-07-26 iki 2008-10-26, nepagrįstumas, nenagrinėtini kaip nesusiję su byla ir neturintys įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės.

Apeliantų nurodomi motyvai, kad pareiškėjos gebėjimą orientuotis aplinkoje ir atitinkamai priimti savarankiškus sprendimus patvirtina jos 2008 m. balandžio 23 dieną atliktas trijų žemės sklypų pardavimo savo dukteriai J. K. sandoris, 2008 m. liepos 17 d. pateiktas atsiliepimas į J.K.ieškinį Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-146-308/2009, 2008 m. liepos 21 dieną pareiškėjai išduota asmens tapatybės kortelė, 2008 m. rugsėjo 9 dieną pareiškėjos deklaruota jos gyvenamoji vieta, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad dėl sveikatos sutrikimų, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino svarbia priežastimi termino praleidimui, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodyti 2008 m. J. K. atlikti veiksmai – sandoriai, asmens dokumento gavimas, gyvenamosios vietos deklaravimas nepaneigia ekspertų išvados dėl jos gebėjimo 2008 metais suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad minėtų veiksmų atlikimo metu J. K. buvo nuolat prižiūrima kitų asmenų, kurie rūpinosi jos reikalų tvarkymu. Šios teismo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos bylos medžiaga, jos taip pat nėra ginčijamos ir apeliaciniu skundu.

Apeliantų nurodomi argumentai dėl pareiškėjos valios priimti J. K. palikimą atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad pareiškėja Varėnos rajono apylinkės teisme pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-146-308/2009 2008 m. liepos 17 d. atsiliepimu į J. K. ieškinį sutiko su J. K. visais ieškinyje išdėstytais reikalavimais, t.y. ir su reikalavimu pripažinti nuosavybės teisę į statinius, gali būti vertinama taip, kaip vertina apeliantas, kad pareiškėja neginčijo J. .K. teisių į ginčo turtą, tačiau ginčas dėl nuosavybės teisių niekaip nesusijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais ir nepagrindžia pareiškėjos valios dėl paveldėjimo. Nurodoma aplinkybė, kad tik pareiškėjai išreiškus norą ir sutikus, jog J. K. palikimą paveldėtų L. K. ir L. K., pastarieji kreipėsi dėl J. K. palikimo priėmimo, o pareiškėja nenorėjo ir nesiekė priimti J. K. palikimo ir tai aktyviais veiksmais išreiškė, neleidžia teisėjų kolegijai daryti išvados, kad pareiškėjos veiksmai dėl palikimo nepriėmimo įstatymo nustatytu terminu buvo atitinkantys jos tikrąją valią, visų pirma, dėl to, kad pagal byloje esančius įrodymus nurodomu laikotarpiu pareiškėja negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, antra, palikimo atsisakymui yra paduodamas pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 str.), kurio nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta.

Apelianto M. K. nurodytas argumentas, kad kilęs ginčas dėl J.K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo yra pareiškėjos paskirtos globėjos ir turto administratorės E. K. naudojimasis susidariusia situacija siekiant patenkinti asmenines ambicijas bei įgyvendinti savanaudiškus tikslus, atmestinas kaip nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Apeliantų argumentas, kad būtinos dvi aplinkybės, kurios turi būti nustatytos pratęsiant terminą palikimui, t.y. nežinojimas ar sužinojimas vėliau apie palikimo teisės atsiradimą ir terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atmestinas kaip neteisėtas. CK 5.57 straipsnis nustato, kad nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai yra vienintelė įstatyme numatyta sąlyga palikimo priėmimo termino pratęsimui. Apeliantų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civ.b. Nr. 3k-3-134/2009 ir civ.b. Nr. 3K-3-441/2009) skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos dėl to, kad jose buvo nagrinėjamas ne tik CK 5.57 straipsnio, bet ir CK 5.8 straipsnio nuostatų taikymas pagal kelis pareikštus reikalavimus, bei nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, todėl teismas atitinkamai pasisakė dėl nustatytinų aplinkybių viseto. Taip pat atmestinas argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės ginčijimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25d. sprendimo įsiteisėjimo (2009-07-28), kuriuo pareiškėjos globėja paskirta E. K., nagrinėjamoje byloje prasideda ir CK 5.8 str. nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo vienerių metų senaties terminas, nes tik nustačius globą neveiksniam asmeniui užtikrinama teisinė galimybė ir garantija įgyvendinti, apsaugoti ir apginti savo teises ir interesus. Įstatymas nenumato pareiškėjui, padavusiam pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareigos kartu vienoje byloje reikšti ir reikalavimą dėl palikimo priėmimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti aplinkybių, susijusių su tuo, kad Jo. K. palikimą jau yra priėmę ir tapę J. K. paveldėtojais M. K. ir L.K.

Paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, rezoliucinėje sprendimo dalyje įvardintą terminą „atnaujinti“ pakeičiant į CK 5.57 straipsnyje nurodomą terminą „pratęsti“.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti rezoliucinę sprendimo dalį, kurioje nuspręsta atnaujinti terminą, ir ją išdėstyti taip:

„Pratęsti neveiksniam fiziniam asmeniui J. K., atstovaujamai globėjos E. K., terminą priimti palikimą po sūnaus J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.“