Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas skunde, jo patikslinime (1 t., b. l. 1–5, 17–24), papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 134–153, 2 t., b. l. 13–18, 58–63, 82–97, 137–140) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, jog 2019 m. birželio 18 d. iš Ekspertizės komisijos gavo 2019 m. gegužės 30 d. Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1707 (toliau – ir Pažyma), nepatvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro. Nei Pažymoje, nei Nutarime nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, nebuvo supažindintas su galutiniu krašto apsaugos ministro patvirtintos formos Ekspertiniu nutarimu. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar Ekspertinis nutarimas yra galutinis, ar preliminarus, neaišku, koks teisės aktas tai reglamentuoja, todėl jis buvo klaidinamas dėl apskundimo tvarkos, terminų. Nutarime nenurodytas aiškus teisinis pagrindas, dėl kurio pateikta išvada, jog pareiškėjas netinkamas karinei tarnybai, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 ir 20 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnio, Ekspertizės komisijos veiklą reglamentuojančių Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – ir Nuostatai), 5.4, 47 ir 51 punktų reikalavimai.

Pareiškėjo nuomone, KMEK, gavusi papildomos informacijos iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, pagal Nuostatų 47 punktą, privalėjo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.

Tvirtino, jog gydytoja S. M. neužtikrino tarpusavio pasitikėjimo, tinkamai neatliko savo pareigų, 2019 m. balandžio 24 d. be teisėto pagrindo du kartus pareiškėją atsisakė priimti patikrinimui ir atlikti jo psichiatrinį vertinimą, taip diskriminuodama jį prieš kitus tikrinamus asmenis, o Komisijos pirmininkė J. Ž. nereagavo į pareiškėjo pastabas dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamos kokybės. Teigė, kad KMEK nebuvo tinkamai užtikrintos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, Karo medicinos tarnybos veiksmai neatitiko Lietuvos karių etikos principų. Informacija apie jo sveikatos būklę buvo renkama be jo sutikimo, pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą, dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą.

Pažymėjo, jog jo diagnozė Centro poliklinikoje buvo nustatyta klaidingai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, todėl KMEK psichiatrė S. M. negalėjo ja vadovautis, o Ekspertizės komisijoje nebuvo atliktas jo psichiatrinis vertinimas. Išvada dėl jo netinkamumo tarnybai neobjektyvi, konkrečiu atveju nebuvo atliktas tinkamas, nešališkas jo sveikatos vertinimas. Prašė skundą patenkinti.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui pretenduojant į tikrąją karo tarnybą (siekiant tapti profesinės karo tarnybos kariu) Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimu Nr. 2337 (1 t., b. l. 64) jis buvo nusiųstas į Karinę medicinos ekspertizės komisiją (Centrinę pakomisę) adresu Vytauto pr. 49, Kaunas, pasitikrinti sveikatos dėl jo tinkamumo profesinei karo tarnybai. Ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertiniu nutarimu pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, netinkamas kariūnų tarnybai pagal nustatytą Z sveikatos grupę (toliau – ir netinkamas Tarnybai) (1 t., b. l. 42, 71).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ginčijo iš esmės dėl procedūrinių pažeidimų, Ekspertizės komisijai atliekant karinę medicinos ekspertizę Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Centrinėje pakomisėje. Tvirtino, jog Ekspertizės komisijoje nebuvo atliktas jo psichiatrinis vertinimas, pateikdama išvadą dėl jo netinkamumo Tarnybai psichiatrė S. M. neturėjo pagrindo vadovautis iš Centro poliklinikos gautais klaidingais medicininiais duomenimis dėl jam nustatytos diagnozės, kurių neteisėtumą patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. T4-18-(1.34).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai).

Ekspertinė išvada – Komisijos pakomisės gydytojo specialisto, šeimos medicinos paslaugas teikiančio šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamojo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Nuostatų 5.2 p.). Ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (Nuostatų 5.4 p.). Ekspertinis nutarimas – ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės (Nuostatų 5.5 p.).

Ekspertinėje išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, (duomenys neskelbtini)), apribojimo laipsnis, tinkamumas Tarnybai pagal nustatytą ligą (Nuostatų 31 p.).

Nuostatuose nurodyta, jog, atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato tarnybos vadas (Nuostatų 26 p.). Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlikdami medicinos ekspertizę įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – ir Medicinos ekspertizės aktas) (Nuostatų 29 p.).

Gydytoja psichiatrė S. M. į Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės sudėtį buvo įtraukta Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. P-493 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisių sudėties tvirtinimo“ pagrindu (b. l. 161–165).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjui buvo atliktas psichologinis tyrimas (1 t. b. l. 38), po kurio jis buvo nukreiptas pas gydytoją psichiatrę S. M. dėl psichiatrinio vertinimo. S. M., apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. balandžio 24 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nesant duomenų apie pareiškėjo diagnozę, pareiškėjui su savimi neturint medicininių dokumentų išrašų, Medicinos tarnyboje turint informaciją iš Valstybės ligonių kasų apie 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjui diagnozuotą ligą (Impulsyvusis tipas, F60.30) buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus miesto Centro polikliniką dėl medicininių dokumentų gavimo. Juos gavus, 2019 m. gegužės 28 d. buvo užbaigta ekspertizė, priimant ekspertinę išvadą, jog pareiškėjas netinkamas Tarnybai.

Gydytoja S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji diagnozės pareiškėjui nenustatinėjo, tik gautų medicinos dokumentų pagrindu užpildė Ekspertinių išvadų lentelę, nurodydama (duomenys neskelbtini), pagal jį parinkdama ir atitinkamą teisinį pagrindą (Nuostatų 37 straipsnis).

Konkrečiu atveju byloje akivaizdu, jog psichiatrės išvadą lėmė iš viešosios įstaigos Centro poliklinikos gauti medicinos dokumentai, VšĮ Centro poliklinikos pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys (1 t., b. l. 45–56), kuriuose, be kita ko, užfiksuota, jog 2016 m. pareiškėjui buvo atliktas psichologo P. P. konsultavimas pagal (duomenys neskelbtini)kodą ir psichiatrės N. Š. įrašu diagnozuota liga pagal minėtą kodą, nurodant diagnozę (duomenys neskelbtini) (Galutinių (patikslintų) diagnozių lapas) (2 t., b. l. 46).

Pareiškėjas į bylą pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. T4-18-(1.34) „Dėl pacientui T. G. viešojoje įstaigoje Centro poliklinikoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, kuriuo konstatuota, jog 2016 m. spalio 17 d. medicinos psichologas P. P. pareiškėjo Ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje (toliau – ir Sveikatos istorija) klaidingai užpildė Galutinių (patikslintų) diagnozių lapą (diagnozei priskirdamas paciento apsilankymo priežastį, nurodydamas jos pavadinimą ir kodą pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimų „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, jog šis lapas neturėjo būti pildomas, nes Z71.8 kodas nėra diagnozės kodas, o tik apsilankymo priežasties kodas, dėl to buvo pažeistos Sveikatos statistikos apskaitos formos Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, nuostatos dėl Galutinių (patikslintų) diagnozių rašymo.