- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1157-343/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05992-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „Būstuva“
- Ieškovas
- UAB „Turena“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Būstuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-12915-435/2009 pagal ieškovės UAB „Turena“ ieškinį atsakovei UAB „Būstuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi (b.l. 17) patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovės 21881,26 Lt skolą, 1061,05 Lt delspinigius, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 688 Lt žyminį mokestį užtikrinti areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - atsakovei priklausančias pinigines lėšas ieškinio ribose (22942,31 Lt). Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kadangi reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama priteisti suma didelė, atsakovė vengia gera valia atsiskaityti su ieškove, atsakovės atžvilgiu užvesta 10 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo, todėl yra grėsmė tinkamam teismo procesinio sprendimo įvykdymui reikalavimo patenkinimo atveju.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 18-19) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį - ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui motyvų ir įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdomumui, ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės balansinio turto vertė 2008 m. pabaigoje buvo 24 639 145 Lt, iš kurių 6 451 251 Lt sudarė ilgalaikio turto vertė, šios vertės, palyginus su ankstesnių metų rodikliais, ženkliai išaugę, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė sudaro 30 419 571 Lt, nelaikytina didele. Atsakovės valios atsiskaityti su ieškove buvimas ar nebuvimas vertintinas sprendžiant skolos priteisimo klausimą ir nelaikytinas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 44-45) ieškovė prašo skundą atmesti ir nurodo, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas kitų kreditorių naudai paneigia atskirojo skundo motyvą, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera, prie atskirojo skundo pridėti įrodymai nepatvirtina atsakovės mokumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. CPK įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminai bei tikslas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią galimam asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, piktnaudžiavimui, sąlygoja galimybę laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovui nepranešus ir neišklausius jo argumentų taikomo teisių ribojimo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo prielaida, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali būti paremta tik ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kitos pusės, proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti CPK įtvirtinta ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nurodė didelę reikalavimo sumą, kurią, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai kitų asmenų naudai, įvertino kaip pakankamą prielaidą teisių suvaržymams taikyti. Iš skolininkės pateikto balanso (b.l. 20-21) turinio matyti, jog 2008 m. gruodžio 31 d. skolininkės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo nuosavo kapitalo vertę. Iš su atskiruoju skundu pateikto 2009m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 29-39) turinio matyti, jog atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 2008 m. pradžioje, todėl atsakovės nurodyta jai priklausančio turto vertė, kaip ir šio turto likvidumas, o kartu ir atsakovės turimų apyvartinių lėšų dydis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje susidariusią situaciją, kelia pagrįstų abejonių. Iš skolininkės balanso matyti, jog finansinės skolos kredito įstaigoms, kurių įvykdymas, kaip taisyklė, būna užtikrintas hipoteka, 2008 m. pabaigoje sudarė daugiau nei 10 mln Lt. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo faktą, kuris išieškojimą iš minėto turto kitų kreditorių atžvilgiu padaro labai ribotu, patvirtina ir 2009 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys. Šiame išraše taip pat pažymėtas ir kai kurių objektų atžvilgiu jau taikomo arešto įregistravimo faktas. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo remiantis ieškovės pateikta medžiaga (b.l. 14-16) nustatytos aplinkybės, jog atsakovė geranoriškai nevykdo teismo procesinių sprendimų kitose bylose, todėl atsakovės atžvilgiu yra pradėti priverstiniai išieškojimai. Minėtų aplinkybių visuma leidžia atskirojo skundo argumentą, jog byloje reiškiamo reikalavimo suma atsakovei nelaikytina didele, vertinti kaip neįrodytą, todėl atmestiną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovė atskirajame skunde nepateikė jokių motyvų ar įrodymų, patvirtinančių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai didelės, iškraipančios pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovės teisių, iš esmės pažeidžiančios atsakovės interesus, tuo tarpu proceso šalių lygiateisiškumą, kaip minėta, užtikrina atsakovei suteikti procesiniai instrumentai - galimybė pateikti motyvuotus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ar nuostolių, galimai kilsiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės teisių nesuvaržė labiau nei buvo būtina atsižvelgiant į byloje pateiktą medžiagą. Nors ginčijamos nutarties argumentas dėl atsakovės vengimo atsiskaityti su ieškove negali būti vertinamas kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, ši aplinkybė, akcentuojama atsakovės pateiktame atskirajame skunde, neįtakoja pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikytina formalia (CPK 328 str.).
Įvertinusi visus atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.