- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- eB2-860-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stragutės mėsa“
dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“ atstovui P. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko skundą dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stragutės mėsa“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stragutės mėsa“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Viresita“. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis yra įsiteisėjusi.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau patikslintas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi.
Šalies argumentai
3. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir patvirtinti kreditorės pasiūlytą 3-ojo darbotvarkės klausimo nutarimo projektą.
4. Kreditorė nurodė, kad bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu atsakovės kreditoriai 50,82 procento balsų dauguma nusprendė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus pateiktą nutarimo projektą. Bankroto administratoriaus pranešimas apie įvykusį susirinkimą ir nutarimo priėmimą banke gautas 2020 m. kovo 27 d. Susipažinus su susirinkimo protokolu ir balsavimo rezultatais dėl administravimo išlaidų sąmatos 3-uoju darbotvarkės klausimu, kilo pagrįstu abejonių, kad su banko pateiktu nutarimo projektu kiti atsakovo kreditoriai nebuvo supažindinti. Bankas mano, kad administratorius kitiems atsakovo kreditoriams neatskleidė banko pasiūlymo ir nesuteikė galimybės už pateiktą pasiūlymą balsuoti, tokiu būdu siekdamas, kad būtent jo pateiktas nutarimo projektas būtu patvirtintas kreditorių. Administratorius, nesupažindindamas kitų atsakovo kreditorių su gautu banko nutarimo projektu 3-uoju darbotvarkės klausimu, pažeidė susirinkimo sušaukimo, kreditorių balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką. Dėl tokių procedūrinių pažeidimų susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu negali būti laikomas teisėtu. Mano, kad patvirtinta atsakovės administravimo išlaidų sąmata yra neadekvati administratoriaus teiktinų paslaugų ir veiksmų, kurie turės būti atlikti bankroto procese, apimčiai, o kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu yra pažeidžiantis ne tik banko, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams, todėl šis nutarimas turėtų būti panaikintas.
5. Kreditorė mano, kad, vertinant administravimo išlaidų, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, sąmatos dydį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atliktos administravimo išlaidų analizės pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlygio administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Pagal bankroto administratoriaus pateiktą informaciją nukrypti nuo vidutinio bankroto administravimo sąmatos dydžio, kuris atitinka banko siūlomą patvirtinti bankroto administravimo sąmatą, nėra pagrindo, kadangi atsakovės bankroto procesas iš esmės nėra ypatingas ar pakankamai sudėtingas. Todėl prašo atsakovės 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti ir nustatyti atsakovės administravimo išlaidas – 29 000,00 Eur, iš jų bankroto administratoriaus atlyginimui 16 000,00 Eur (įskaitant PVM), administravimo išlaidoms 13 000,00 Eur (įskaitant PVM).
Atsiliepimas
6. Bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ bankroto administratorė UAB „Viresita“ atsiliepime į kreditorės skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Kreditorius ne laiku ir aplaidžiai įgyvendino savo kaip kreditoriaus teises pateikti alternatyvų projektą; turėjo galimybes pats informuoti kreditorius ir prašyti balsuoti už alternatyvų projektą; administratorius neturėjo įstatymo nustatytos pareigos informuoti kreditorius apie ne laiku pateiktą alternatyvų nutarimo projektą, net ir fizinės galimybės informuoti paštu likus trims dienoms iki kreditorių susirinkimo, be to jau dalis kreditorių buvo pareiškę nuomonę raštu; be to, net neinformavus nebuvo pažeistos nė vieno iš kreditorių teisės, nes kiekvienas kreditorius laisvas balsuoti ir siūlyti savo alternatyvius nutarimo projektus, todėl tariamas pažeidimas, niekaip nesusijęs su kreditoriaus teisės laisvai balsuoti pažeidimu.
6.2. IBĮ 36 straipsnio 2 dalis įpareigoja, sprendžiant sąmatos klausimą, atsižvelgti būtent į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, todėl kreditorės skundas, kuriame remiamasi ne teisės aktais, o administratorių veiklos priežiūros įstaigos atliktos statistinės analizės ištraukomis, padarant sau palankias išvadas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
6.3. Kreditorė ginčija administratoriaus apskaičiuotas perspektyvines administravimo išlaidas, kurios bus patiriamos viso bankroto metu ir už kurias bus atsiskaitoma kreditoriams Pažymėjo, kad šias išlaidas administratorius apskaičiavo kaip perspektyvines, tai dar nereiškia, jog būtent tokio dydžio išlaidos ir bus patirtos, bet kuriuo atveju išlaidas administratorius pagrįs dokumentais.
7. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyrius atsiliepime į kreditorės skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad VSDFV Šilalės skyrius nebuvo informuotas, kad kreditorių susirinkime svarstomais klausimas yra gautas alternatyvus nutarimo projektas, ir nebuvo siūloma jo apsvarstyti, todėl VSDFV Šilalės skyrius, kaip vienas iš kreditorių, negalėjo įvertinti visos kreditorių susirinkimo medžiagos ir apsispręsti kaip balsuoti. Išnagrinėjęs AB Šiaulių banko skunde išvardytus motyvus dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio nustatymo, sutinka su kreditorės argumentais ir prašymu naikinti 2020 m. kovo 27 d. vykusiame pirmajame UAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkime 3-uoju dienotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir patvirtinti 16 000,00 Eur (įskaitant PVM) bankroto administratoriaus atlyginimą ir 13 000,00 Eur (įskaitant PVM) administravimo išlaidoms.
8. Bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ bankroto administratorė UAB „Viresita“ pateikė papildomus paaiškinimus dėl VSDFV Šilalės skyriaus atsiliepimo į skundą. Mano, kad, neinformavus kreditorių apie ne laiku gautą alternatyvų pasiūlymą dėl nutarimo projekto, nebuvo pažeistos nė vieno iš kreditorių teisės, nes kiekvienas kreditorius laisvas balsuoti ir siūlyti savo alternatyvius nutarimo projektus, taip pat nepritarti administratoriaus pasiūlytiems projektams, todėl tariamas pažeidimas niekaip nesusijęs su kreditoriaus teisės laisvai balsuoti pažeidimu. Pažymėjo, kad kreditoriaus atstovas, balsuodamas darbotvarkės klausimais, pritarė administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, įstatyme nenumatyta galimybė (procedūra) po susirinkimo protokolo surašymo pakeisti savo aiškiai išreikštą nuomonę.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ bankroto administratorės UAB „Viresita“ atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, prašė skundą atmesti.
10. Kreditoriai VSDFV Šilalės skyrius ir AB Šiaulių bankas pateikė prašymus skundą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
12. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka reglamentuota ĮBĮ 22 straipsnyje. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
13. Kreditorė AB Šiaulių bankas teigia, kad administratorius, nesupažindindamas kitų atsakovės kreditorių su gautu banko nutarimo projektu 3-uoju darbotvarkės klausimu, pažeidė susirinkimo sušaukimo, kreditorių balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką.
14. ĮBĮ 22 straipsnyje reglamentuojama kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos; kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 3, 4 dalys).
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Stragutės mėsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 25 d. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2020 m. kovo 27 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, termino. Todėl darytina išvada, kad nebuvo pažeista ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta susirinkimo sušaukimo tvarka.
16. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
17. Kaip matyti iš bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorių susirinkime įmonės kreditorių balsų dauguma (50,82 procento visų susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos) buvo priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą. Dėl kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlyto nutarimo projekto dėl administravimo išlaidų sąmatos susirinkimo metu „už“ balsavo tik projektą pateikusi kreditorė, kurios balsai sudaro 26,29 procento visų susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, balsavusių „prieš“ nebuvo, kadangi visi kreditoriai savo nuomonę darbotvarkės klausimais išreiškė balsuodami raštu, todėl buvo nutarta netvirtinti AB Šiaulių banko pasiūlyto nutarimo projekto.
18. Nors ĮBĮ 22 straipsnyje nėra aptarta situacija, iki kada turi būti pateiktas kreditoriaus pasiūlymas dėl administratoriaus siūlomo nutarimo projekto darbotvarkėje numatytu klausimu, kad kiti kreditoriai turėtų galimybę susipažinti ir pareikšti savo nuomonę, ir kaip turi būti elgiamasi tokį pasiūlymą gavus iki kreditorių susirinkimo likus kelioms dienoms, tačiau, kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorės pateiktas nutarimo projektas dėl administravimo išlaidų sąmatos buvo svarstytas kreditorių susirinkimo metu, už jį buvo balsuota ir nutarta netvirtinti kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlyto nutarimo projekto pasisakius „už“ tik kreditorei, kuri turi 26,29 procento susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos. Todėl teismas sutinka su kreditorės vertinimu, kad administratorius, nesupažindindamas kitų atsakovės kreditorių su gautu banko nutarimo projektu 3-uoju darbotvarkės klausimu ir priimdamas nutarimą netvirtinti kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlyto nutarimo projekto, pažeidė kreditorių balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką, numatytą ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, dėl minėtų procedūrinių pažeidimų susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas.
19. Kreditorė prašo, panaikinus atsakovės 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu, nustatyti atsakovės administravimo išlaidas – 29 000,00 Eur, iš jų bankroto administratoriaus atlyginimui 16 000,00 Eur (įskaitant PVM), administravimo išlaidoms 13 000,00 Eur (įskaitant PVM).
20. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (ĮBĮ 23, 24 straipsniai), taip pat ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių kompetencijai. Todėl teismas negali patvirtinti (priimti) nutarimų kreditorių kompetencijai priskirtinais klausimais, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatymu jam patikėtos kompetencijos ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai.
21. Kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra patenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
22. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus kreditorės skundą ir palikus galioti kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ar tenkinus skundą ir patvirtinus kreditorės siūloma nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos, ši pirmosios instancijos teismo nutartis taptų galutinė ir neskundžiama. Tokia situacija neatitinka kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).
23. Kaip matyti iš bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo nuomonę dėl nutarimų projektų susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais pareiškė raštu. Su pateiktu kreditorės AB Šiaulių banko nutarimo projektu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nebuvo supažindinti ir savo nuomonės šiuo klausimu neišsakė, todėl teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino įstatymu jam patikėtos kompetencijos ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisako dėl kreditorės skundo ir bankroto administratorės atsiliepimo į skundą argumentų dėl administravimo išlaidų, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo, dydžio.
24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, pakeitimas ir pan. yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), ir į šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas priimtas pažeidžiant kreditorių balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką reglamentuojančias nuostatas, numatytas ĮBĮ 24 straipsnyje, todėl kreditorės skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkintinas iš dalies, bankrutuojančios UAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu naikintinas ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos perduotinas nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas
nutaria:
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko skundą dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti iš dalies.
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.