Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K., A. Ž., A. Ž., A. K., T. B. ir D. B. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2015 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo teismo prašoma:

panaikinti 2015-06-02 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-862 (10.6.1), kuriuo atmesta I. K. 2015-04-28 paraiška, registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-01628-PR001;panaikinti 2015-06-02 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-915 (10.6.1), kuriuo atmesta A. Ž. 2015-04-29 paraiška, registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-02004-PR001;panaikinti 2015-06-02 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-916 (10.6.1), kuriuo atmesta A. Ž. 2015-04-29 paraiška, registracijos Nr.19JU-KP-15-1-01991-PR001; panaikinti 2015-06-02 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-877 (10.6.1), kuriuo atmesta A. K. 2015-04-28 paraiška, registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-01631-PR001;Panaikinti 2015-06-02 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-854 (10.6.1), kuriuo atmesta T. B. 2015-04-30 paraiška, registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-02459-PR001;Panaikinti 2015-06-08 atsakovo priimtą sprendimą Nr. KP-974 (10.6.1), kuriuo atmesta D. B. 2015-04-30 paraiška, registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-02462-PR001;Įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų paraiškas;Priteisti iš atsakovo visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylos šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad I. K. 2015-04-28 Agentūrai pateikė paramos patraišką Nr. 19JU-KP-15-1-01628-PR001; A. Ž. 2015-04-29 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 19JU-KP-15-1-02004-PR001; A. Ž. 2015-04-29 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 19JU-KP-15-1-01991-PR001; A. K. 2015-04-28 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 19JU-KP-15-1-01631-PR001; T. B. 2015-04-30 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 19JU-KP-15-1-02459-PR001; D. B. 2015-04-30 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 19JU-KP-15-1-02462-PR001.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015 m. birželio 2 d. priimtų sprendimų Nr. KP-862 (10.6.1), Nr. KP-915 (10.6.1), Nr. KP-916 (10.6.1), Nr. KP-877 (10.6.1) ir Nr. KP-854 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškų atmetimo“ bei 2015 m. birželio 8 d. priimto sprendimo Nr. KP-974 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, kuriais nuspręstą atmesti pareiškėjų I. K., A. Ž., A. Ž., A. K., T. B. ir D. B. paramos paraiškas dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Administracinei bylai yra aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtros“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 ir Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, pakeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-899 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-69.

Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktas paraiškas paramai gauti priėmė administracinius aktus:

- 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-862 (10.6.1) dėl I. K., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 55 balais, paramos paraiškos atmetimo;

- 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-915 (10.6.1) dėl A. Ž., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 45 balais, paramos paraiškos atmetimo;

-2015-06-02 sprendimą Nr. KP-916 (10.6.1) dėl A. Ž., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 45 balais, paramos paraiškos atmetimo;

-2015-06-02 sprendimą Nr. KP-877 (10.6.1) dėl A. K., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 55 balais, paramos paraiškos atmetimo;

- 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-854 (10.6.1) dėl T. B., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 75 balais, paramos paraiškos atmetimo;

- 2015-06-08 sprendimą Nr. KP-974 (10.6.1) dėl D. B., kurio paraiškos atitiktis įvertinta 80 balų, paramos paraiškos atmetimo.

Šiais administraciniais aktais konstatuota, kad pareiškėjų paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, atmetamos dėl lėšų trūkumo, kadangi atlikus pateiktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, pareiškėjų paraiškų atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta atitinkamai nuo 45 iki 80 balų. Šiuose administraciniuose aktuose taip pat nurodyta, kad pareiškėjų paraiškos toliau nebus vertinamos, parama pagal paraiškas nebus skiriama. Agentūra nurodo, jog vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 39, 40 ir 42 punktais ir Administravimo taisyklių 54-61 punktais, atliko visų pateiktų paraiškų atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 55 punktu, pirmumas suteikiamas paraiškai, surinkusiai didesnį balų skaičių, todėl sudarius eilę buvo nustatyta, kad lėšų pakanka tik toms paraiškoms pagal Priemonę, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 85 iki 100 balų, taigi, bus atliktas tik šių paraiškų tinkamumo vertinimas. Nurodo, jog remiantis Administravimo taisyklių 57 punktu pareiškėjų paramos paraiškų tinkamumo vertinimas nebus atliekamas ir parama pagal paraiškas nebus skiriama.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nei vieno iš pareiškėjų paramos paraiška nebuvo įvertinta 85 balais ar daugiau. I. K. paraiška įvertinta 55 balais, A. Ž. paraiška įvertinta 45 balais, A. Ž. paraiška įvertinta 45 balais, A. K. paraiška įvertinta 55 balais, T. B. paraiška įvertinta 75 balais, o D. B. paraiška įvertinta – 80 balų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nekelia ginčo dėl jų paraiškų vertinimo atitinkama balų suma. Skunde pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kad Agentūra ginčijamais administraciniais aktais nurodė, kad atmeta paraiškas, nors atmesti paraiškų negalėjo, kadangi jos įvertintos daugiau nei 35 balais, taip pat akcentuoja, jog paskirsčius Priemonei skirtas lėšas paraiškų, surinkusių nuo 100 iki 85 balų finansavimui, likusi dalis lėšų (apie tris milijonus) nebuvo skiriama paraiškų, įvertintų 80 ir mažiau balų finansavimui ir nenurodyta jokia aiški argumentacija ir teisinis pagrindimas, kodėl likusią Priemonės finansavimo lėšų dalį nuspręsta perkelti organizuojant antrąjį kvietimą paraiškų teikimui, kuris paskelbtas 2015-11-06 ir jis vyko iki 2015-12-18. Akcentuoja, kad visų pareiškėjų paramos paraiškos surinko ne mažiau 35 balų, todėl nežiūrint surinktų balų skaičiaus jos galėjo pretenduoti į likusią lėšų dalį, tačiau vertinimas dėl likusių Priemonės lėšų skyrimo net nebuvo atliekamas.

Paramos Atrankos kriterijus reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklių 40 punktas ir jo papunkčiai. 40.1 papunktyje teigiama, kad kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrus ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų skiriama 20 balų; 40.2 papunktyje nurodyta, kad ūkiui kuriamam iš nepadalytų valdų suteikiama 15 balų, 40.3 papunktyje teigiama, jog pareiškėjui turinčiam ne mažiau nei 5 ha nuosavybės teise valdomu žemės ūkio naudmenų suteikiama 15 balų; 40.4 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjui kuris turi žemės ūkio srities aukštąjį ir (ar) profesinį išsilavinimą suteikiama 10 balų; 40.5.1 papunktyje teigiama, jog pareiškėjams iki 30 metų amžiaus skiriama 20 balų, 40.5.2 nurodyta, kad pareiškėjams kurių amžius siekia nuo 30 metų iki 40 metų skiriama 15 balų; 40.6 papunktyje pažymėta, kad pareiškėjams kurių ūkių pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis nei 4 proc. skiriama 10 balų; 40.7 papunktyje nurodyta, kad įgyvendinant projektą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra vietovėse, kuriuose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pagal Programos priemonės Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis) suteikiama 15 balų.

Įgyvendinimo taisyklių 39 punkte nustatyta, kad projektų atrankos vertinimas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, 42 punkte reglamentuojama, jog paramos paraiškų atrankos pirmumo eilės sudarymas taip pat atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Administravimo taisyklių 39 punkte numatyta, jog paramos paraiškų vertinimą sudaro trys etapai: 1) administracinės atitikties vertinimas: 2) atrankos vertinamas: 3) tinkamumo skirti paramą vertinamas. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais galima daryti išvadą, jog visų pareiškėjų paramos paraiškos atitiko administracinės atitikties vertinimo keliamus reikalavimus ir ginčo tarp šalių dėl šio aspekto nėra.

Paramos paraiškų atrankos vertinimą reguliuoja Administravimo taisyklių 54 – 61 punktai. Administravimo taisyklių 55 punkte nustatyta, jog Agentūra atlieka paramos paraiškų atranką pasibaigus paramos paraiškų surinkimo laikotarpiui ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal paramos paraiškų administracinio vertinimo metu nustatytą atrankos balų skaičių, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. Paraiškos atrankos vertinimui naudojama 100 atrankos balų sistema. Pirmumas suteikiamas paraiškai, surinkusiai didesnį balų skaičių. Esant tęstiniam paraiškų surinkimo laikotarpiui, tinkamomis pripažįstamos paraiškos, surinkusios ne mažiau kaip Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytą privalomą mažiausią atrankos balų skaičių. Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte nurodyta, kad privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Analogiška tvarka nustatyta ir Administravimo taisyklių 61 punkte. Remiantis Administravimo taisyklių 56 punktu paramos paraiškų atrankos pirmumo eilė sudaroma vadovaujantis paramos paraiškoje pateikta informacija, o 57 punkte nurodyta, jog sugrupuotos paramos paraiškos, kurioms pakanka Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos planuojamos skirti Programos priemonės paramos sumos, yra teikiamos tinkamumo skirti paramą vertinimui. Įvertinus aukščiau minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog visos paramos paraiškos atlikus jų administracinės atitikties vertinimą remiantis paraiškose pateikta informacija yra sugrupuojamos į eilę pagal paramos paraiškos administracinio vertinimo metu nustatytą atrankos balą. Pirmumas suteikiamas paraiškoms surinkusioms didesnį balų skaičių, tačiau visos paraiškos įvertintos ne mažiau nei 35 balais yra pripažįstamos tinkamomis.

Analizuojant atsakovo priimtų administracinių aktų - 2015-06-02 sprendimų Nr. KP-862 (10.6.1), Nr. KP-915 (10.6.1), Nr. KP-916 (10.6.1), Nr. KP-877 (10.6.1), Nr. KP-846 (10.6.1) ir 2015-06-08 sprendimo Nr. KP-974 (10.6.1) turinį nustatyta, kad Agentūros priimtų sprendimų turinys yra neaiškus ir dviprasmiškas, kadangi nežiūrint surinktų balų skaičiaus nurodoma, kad paraiškos atmetamos dėl lėšų trūkumo. Atsakovas teikdamas atsiliepimą ir atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvardijamais sprendimais pareiškėjų paraiškos nebuvo atmestos, o tik nebuvo vertinamos trečiajame etape, t. y nebuvo atliekamas paraiškų tinkamumo vertinimas skiriant finansavimą pagal numatytą Priemonę. Atsakovas sprendimus motyvavo tuo, kad sugrupavus paramos paraiškas pagal surinktą atrankos balų skaičių ir įvertinus gautose paraiškose prašomos skirti paramos lėšų sumą bei faktiškai 2015 m. Priemonei įgyvendinti skirtą paramos lėšų sumos skirtumą, priėmė sprendimą, jog į trečiąjį atrankos vertinimo etapą pateks tik tos paraiškos, kurios įvertintos 85 balais ir daugiau. Pažymėtina, kad sprendimų priėmimo metu galiojantys teisės aktai Agentūrai suteikė tokią teisę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015 m. balandžio 1 – 30 d. kvietimo tinkamų paraiškų bendra prašoma paramos suma sudarė 73 781 282 Eur. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalų metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones, veiklos srities ir veiklas, paskirstymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841, pakeisto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-77, 6.1 eilutėje nurodyta, kad 2015 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui yra skiriama 20 000 000 Eur paramos lėšų. Taigi Agentūra priėmė pagrįstą sprendimą, kad esamų lėšų nepakaks visų tinkamomis pripažintų paraiškų finansavimui.

Pažymėtina, kad išnagrinėjus atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog 2015 m. balandžio 1-30 d. kvietimo metu paramos gavėjams, kurių paraiškos įvertintos nuo 100 iki 85 balų, skirta 17 267 215 Eur paramos lėšų ir liko nepanaudota 2 732 785 Eur paramos lėšų suma. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog buvo svarstoma nepanaudotą sumą skirti paramos gavėjams, kurių paraiškos įvertintos 80 atrankos balų, tačiau nustačius, kad visų tinkamų finansuoti paraiškų prašoma paramos suma tokiu atveju būtų tenkinama tik iki 50 procentų paraiškose numatyto poreikio, priimtas sprendimas nepanaudotą Priemonei skirtą finansuoti lėšų sumą perkelti kitam Priemonės paramos paraiškų kvietimui. Agentūra 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbė antrąjį kvietimą, kurio metu ir buvo panaudota iš pirmojo kvietimo likusi paramos suma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra priimdama sprendimą dėl pirmojo kvietimo paramos lėšų likučio panaudojimo perkeliant jį 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbtam antrajam Priemonės paraiškų teikimui, vadovavosi 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-463, dėl Administravimo taisyklių pakeitimo, kuris įsigaliojo 2015 m. birželio 9 d. (TAR,2015, Nr. 2015-08977). Cituojamu įsakymu patvirtintos naujos redakcijos Administravimo taisyklių 60.3 punktas numatė, jog jei papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas Programos priemonės, veiklos srities ar veiklos įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas, parama, proporcingai mažinama visiems vienodą atrankos kriterijų balą surinkusiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams, kurių finansavimui trūksta lėšų. Proporcingas paramos mažinimas atliekamas, jeigu tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma mažinama ne daugiau kaip 50 proc. Tais atvejais kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma turėtų būti mažinama daugiau kaip 50 proc., nepanaudota lėšų suma naudojama kitam paramos paraiškų kvietimui pagal Programos priemonę, veiklos sritį ar veiklą (jeigu tai numatyta).

Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Remiantis Teisės aktų registro duomenimis 2015-06-05 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymas Teisės aktų registre užregistruotas 2015 m. birželio 8 d. ir įsigaliojo sekančią dieną, t. y 2015 m. birželio 9 d.

Pareiškėjai atsakovui paramos paraiškas pateikė 2015 m. balandžio 28 – 30 d., o skundžiami Agentūros sprendimai priimti 2015 m. birželio 2 d ir 2015 m. birželio 8 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad atsakovas priimdamas ginčijamus administracinius aktus privalėjo vadovautis aktualia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 3D-507 redakcija (pakeitimai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-899 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-69), galiojusia iki 2015 m. birželio 9 d. Pareiškėjų paramos paraiškų pateikimo ir nagrinėjimo metu galiojusių Administravimo taisyklių 60 punkto aktuali redakcija numatė, kad tuo atveju, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą skirti Programos priemonės paramos sumą, parama, suderinus su Žemės ūkio ministerija, gali būti proporcingai mažinama visiems vienodą atrankos kriterijų balą surinkusiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams. Mokėjimo agentūra apie tai informuoja pareiškėją ir suderina su juo, ar jis sutinka visa apimtimi įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma ir skirti didesnę nuosavų lėšų sumą projektui įgyvendinti. Pareiškėjui nesutikus (ar per nurodytą laiką nepateikus atsakymo) su paramos mažinimu, paramos paraiška atmetama.

Todėl akivaizdu, jog Agentūra vertindama paraiškas ir priimdama ginčijamus administracinius aktus dėl paraiškų atmetimo argumentuojant, kad paraiškos įvertintos mažesniu atrankos balų skaičiumi nei 85 balai negali būti finansuojamos iš likusių Paramos lėšų, nes visų paraiškų surinkusių vienodą balą skaičių tenkinimui tektų mažesnis nei 50 procentų finansavimo poreikis, nepagrįstai taikė dar neįsigaliojusį teisinį reguliavimą, neatliko Administravimo taisyklių aktualios redakcijos 60 punkte numatytų veiksmų ir tinkamai neišnagrinėjo Priemonės finansavimo likusių lėšų paskirstymo klausimo.

Visų pareiškėjų pateiktos paraiškos pirmojo etapo metu įvertintos didesniu balų skaičiumi nei Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte nustatytas minimalus atrankos balų skaičius, todėl remiantis Administravimo taisyklių 55 punktu šios paraiškos pripažintinos tinkamomis ir remiantis Administravimo taisyklių 60 punktu darytina išvada, kad Agentūra turėjo imperatyvią pareigą pasiūlyti paraiškų teikėjams, kurių paraiškos įvertintos vienodu balų skaičiumi, įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas pareiškėjams tokio pasiūlymo nepateikė, motyvuojant tuo, kad 2015 m. balandžio 1 – 30 d. kvietimo metu likusi nepanaudota pramos lėšų suma perkelta į antrąjį kvietimą (organizuojamą naują paraiškų teikimą ir vertinimą).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas netinkamai taikė teisinį reguliavimą ir priimdamas ginčijamus administracinius aktus nepagrįstai taikė dar neįsigaliojusios Administravimo taisyklių redakcijos nuostatas. Pirmojo kvietimo metu atsakovas priėmė sprendimą, jog esamo finansavimo pakaks tik paraiškoms įvertintoms nuo 85 iki 100 atrankos balų, tačiau nustačius, kad liko nepanaudota 2 732 785 Eur paramos lėšų suma, darytina išvada, jog Agentūra nepagrįstai nepateikė pasiūlymo asmenims, kurių paraiškos pripažintos tinkamomis, tačiau įvertintos mažesniu balų skaičiumi, vykdyti projektą su mažesne paramos suma, skiriant didesnę nuosavų lėšų sumą. Paminėtina, kad tik vieno iš pareiškėjų D. B. paramos paraiška pirmojo vertinimo etapo metu įvertinta 80 atrankos balų, tačiau tai nereiškia, kad ir kitų pareiškėjų paraiškos negalėjo būti tenkinamos, kadangi dalis paraiškas pateikusių asmenų, kurių paraiškos įvertintos didesniu balų skaičiumi, galėjo atsisakyti įgyvendinti projektą su mažesne paramos lėšų suma, tokiu atveju sudarant galimybę mažiau įvertintų paraiškų teikėjams, sutinkantiems didesnę dalį projekto finansuojant nuosavomis lėšomis, pretenduoti į dalį paramos lėšų. Todėl Agentūrai neįvykdžius Administravimo taisyklių 60 punkte reglamentuotos procedūros, buvo pažeistos visų pareiškėjų teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, jog tinkamas ir atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015 ir kt.)

Analizuojant atsakovo priimtus sprendimus, o būtent: 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-862 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą I. K.; 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-915 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą A. Ž.; 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-916 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą A. Ž.; 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-877 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą A. K.; 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-854 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą T. B.; 2015-06-08 sprendimą Nr. KP-974 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“, adresuotą D. B., jų teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jie turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Atkreiptinas dėmesys, jog visuose skundžiamuose sprendimuose Agentūra nurodo, kad priimtas sprendimas atmesti paraiškas dėl lėšų trūkumų. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu ir Administravimo taisyklių 61 punkto paraiškų vertinimo antrojo etapo metu paramos paraiška gali būti atmesta tik esant vienai sąlygai – nustačius, kad paraiška nesurinko minimalaus privalomojo atrankos balo. Kaip jau minėta, visų pareiškėjų paramos paraiškos įvertintos ne mažiau 45 atrankos balais, todėl remiantis ginčo laikotarpiu galiojusiu teisiniu reguliavimu, Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjų paraiškos yra atmetamos. Paminėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodo, kad sprendimuose klaidingai nurodyta dėl pareiškėjų paraiškų atmetimo. Teigia, kad faktiškai pareiškėjų paraiškos neatmestos, tačiau įtrauktos į laukiančiųjų eilę. Pažymėtina, jog analizuojant skundžiamų sprendimų turinį nėra aišku koks administracinis sprendimas priimtas asmens atžvilgiu dėl jo pateiktos paraiškos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra minėjęs, jog individualiame administraciniame akte privalo būti eliminuotos bet kokios dviprasmybės, situaciją apibūdinti ir pagrįsti privaloma taip, kad jį būtu aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Pabrėžia, jog administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai turi būti aiškus ir suprantamas. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam konkrečius padarinius, todėl būtina reikalavimą pagrįsti ne tik objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir aiškiai suformuluoti nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-439/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015 ir kt.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas 2015-06-02 priimtais sprendimais Nr. KP-862 (10.6.1), Nr. KP-915 (10.6.1), Nr. KP-916 (10.6.1), Nr. KP-877 (10.6.1), Nr. KP-854 (10.6.1) ir 2015-06-08 sprendimu Nr. KP-974 (10.6.1) nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų paraiškos atmetamos, taip pat įvardijami sprendimai savo turiniu yra dviprasmiški, juose nėra aiškiai suformuluota koks administracinis sprendimas pareiškėjų atžvilgių yra priimtas. Todėl įvertinus aukščiau minėtų Agentūros sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų, todėl naikintini kaip neteisėti, nes jų priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl diskriminacijos

Pareiškėjai skunde teigia, jog Įgyvendinimo taisyklių 40.5 papunktyje numatyta nuostata, jog asmenims iki 30 metų amžiaus suteikiamas didesnis atrankos balų skaičius, nei asmenims nuo 30 iki 40 metų amžiaus prieštarauja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – ir Reglamentas) nuostatoms, diskriminuoja pareiškėjus pagal amžiaus kriterijų. Pažymi, jog diskriminacija yra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Teisėjų kolegijos nuomone toks pareiškėjų teiginys yra nepagrįstas, deklaratyvus. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (toliau – ir LGĮ) pateikia diskriminacijos apibrėžimą ir galimas išimtis kurios nėra laikomos diskriminacija. LGĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi vienas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ prioritetų yra palankesnių sąlygų sudarymas reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimas. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa yra patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C (2015) 842, taip pat kaip paminėta trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime, programos paramos skirstymą reglamentuojantys teisės aktai buvo derinami su socialiniais partneriais – visuomeninėmis organizacijomis, atstovaujančiomis žemdirbių, miškininkų, perdirbėjų, žemės ūkio technikos tiekėjų, žvejų ir kitų potencialių pareiškėjų ar esamų paramos gavėjų interesams, buvo rengiamos apskritojo stalo diskusijos. Atkreiptinas dėmesys, jog iki juos patvirtinant Priemonės pirmumo kriterijai buvo viešinami žiniasklaidos priemonėse, Ministerijos interneto tinklalapyje, tačiau nusiskundimų dėl galimos diskriminacijos negauta.

Vadovaujantis aukščiau paminėtu darytina išvada, jog Priemonės tikslai pateisinami siekiant tinkamomis ir būtinomis priemonėmis sudaryti palankesnes sąlygas jauno amžiaus asmenims užsiimti veikla žemės ūkio sektoriuje ir neprieštarauja Reglamente keliamiems programoms tikslams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, LGĮ reglamentuojamoms teisės normomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai skunde prašo iš atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismui pateikta 2016 m. rugsėjo 20 d. atstovavimo sutartis, kuria pagrindžiama, kad pareiškėjų I. K. ir A. K. interesus atstovauja advokatas Darius Kurpavičius ir 2015 m. liepos 2 d. teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis Nr. LP – 042, kuria pagrindžiama, kad pareiškėjų interesus atstovavo UAB „Lexpro“, tačiau pareiškėjai teismui nepateikė prašymo dėl išlaidų detalizuoto apskaičiavimo ir pagrindimo, nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Įvertinus aukščiau išdėstytą pareiškėjų prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. K., A. Ž., A. Ž., A. K., T. B. ir D. B. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-02 sprendimą KP-862 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“;

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-915 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“;

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-916 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“;

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-877 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“;

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-02 sprendimą Nr. KP-854 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“;

Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. KP-974 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos atmetimo“.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai įvertinti pareiškėjų I. K., A. Ž., A. Ž., A. K., T. B. ir D. B. pateiktas paramos paraiškas.

Pareiškėjų prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.