Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-976-759/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2YT-976-759/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-976-759/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01651-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo tėvas S. L. po savo sutuoktinės S. L. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, ir, kad pareiškėjas po savo tėvo S. L. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turinčius faktus prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises (el. b. l. 3-5).

Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. L.. Po savo mirties S. L. testamento nepaliko, įpėdiniai pagal įstatymą buvo jos sutuoktinis S. L. ir pareiškėjas, kaip minėtų asmenų vienintelis sūnus. Po S. L. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje su S. L.. S. L. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t.y. paėmė S. L. asmeninius daiktus, albumus, liko gyventi abiem priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo ir remontavo. S. L. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią į S. L. palikimą, tačiau į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi likęs nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu. Paveldėjimo byla po S. L. mirties taip pat užvesta nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė S. L.. Pareiškėjas, kaip vienintelis vaikas, priėmė po tėvo mirties likusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą: paėmė ir naudojosi po tėvo mirties likusiais asmeniniais daiktais, albumais, prižiūri ir remontuoja butą su ūkio pastatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė, kadangi nežinojo, jog yra būtina (el. b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. L. ir S. L. palikimų perėjimą valstybei. Jeigu byloje būtų nustatytas pareiškimo pagrįstumas, VĮ Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinių faktų nustatymo būtų patenkintas (el. b. l. 30-32).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijami juridinę reikšmę turintys faktai, kad S. L. po savo sutuoktinės S. L. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, ir, kad pareiškėjas po savo tėvo S. L. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog S. L. ir S. L. susituokė 1967 m. liepos 15 d. (el. b. l. 8). Pareiškėjas yra S. L. ir S. L. sūnus (el. b. l. 7). Pareiškėjo motina S. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Mirus S. L., notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo (el. b. l. 11). Testamentų registre nebuvo registruoti testatoriaus sudaryti testamentai, palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai (el. b. l. 70). Pareiškėjo tėvas S. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Mirus S. L., notarų biure paveldėjimo byla taip pat užvesta nebuvo (el. b. l. 12). Testamentų registre nebuvo registruoti testatoriaus sudaryti testamentai, palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai (el. b. l. 69). Pareiškėjas nurodė, jog S. L. ir po sutuoktinės mirties liko gyventi judviejų bendrame bute. Tai patvirtina Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, kad S. L. ir S. L. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto mirusieji neturėjo (el. b. l. 13, 67, 68). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, S. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16-17, 18-22). Pareiškėjas nurodė, jog jis po tėvo S. L. mirties paėmė jo asmeninius daiktus. Tai patvirtina teismui pateikti mirusių tėvų asmeniniai dokumentai, mokėjimo kvitai už elektros energiją (el. b. l. 8, 9, 10, 43-66). Pareiškėjo pateikti mokėjimo kvitai už suvartotą elektros energiją tėvams priklausančiame bute patvirtina aplinkybes, kad po S. L. mirties S. L. liko gyventi tame pačiame bute ir už jį mokėjo komunalinius mokesčius, o po S. L. mirties tai darė pareiškėjas (el. b. l. 43-66).

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

Dėl palikimo priėmimo po S. L. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. L. po savo sutuoktinės S. L. mirties, likęs gyventi judviejų bute ir toliau rūpindamasis nekilnojamuoju turtu – butu su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), paėmęs mirusios asmeninius daiktus, dokumentus, mokėdamas komunalinius mokesčius, tokiais savo aktyviais veiksmais išreikšdamas valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė S. L. palikimą per šešis mėnesius po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais, jog jis po savo tėvo S. L. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2006 m. birželio 10 d.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė