Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01113-2008-9

2011 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams (V. I. seksualaus prievartavimo epizodas);padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams (J. Š. seksualaus prievartavimo epizodas).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d.d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš dalies patenkinus V. I. civilinį ieškinį, iš R. V. nukentėjusiosios naudai priteista 30 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2008-05-15 apie 23.00 val. netoli pastato, esančio Ateities g. 20, Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su V. I., priėjęs prie jos apkabino iš nugaros ir suspaudęs pradėjo tempti į miško pusę, jai pradėjus šaukti pagrasino daiktu panašiu į ginklą, ir taip išgąsdinęs nukentėjusiąją, bei palaužęs jos valią, nuvedė ją į miško masyvą, kur ranka vertė V. I. masturbuoti jo lytinį organą ir taip seksualiai prievartaudamas tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios V. I. valią. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d.

Jis gi, 2009-04-17 d. apie 1.20 val. gatvėje netoli pastato, esančio Kalvarijų g. 325, Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą, demonstravo J. Š. savo lytinius organus, po to tęsdamas savo lytinės aistros tenkinimą, priėjo prie J. Š. sugriebę ją už parankių, pagrasino sužaloti peiliu, tuo palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, nuvedė ją į miško masyvą, kur vertė nukentėjusiąją ranka masturbuoti jo lytinį organą, ir taip seksualiai prievartaudamas tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios J. Š. valią. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d.

Vilniaus apygardos teisme 2011-08-03 gautas nuteistojo R. V. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį, – pritaikius jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskirti jam BK 150 str. 1 d. sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl apelianto skundo argumentų

Nuteistojo R. V. teigimu, jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, ekspertų komisija diagnozavo susirgimus, kuriuos reikia gydyti, teigia, kad ekspertų išvadose nėra duomenų, kad jis yra aiškiai pavojingas visuomenei, todėl nuteistojo manymu, jo atžvilgiu gali būti taikoma BK 54 str. 3 d. ir jam paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad R. V. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs R. V. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kad nėra R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padėjo išaiškinti padarytus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino dalį žalos, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už BK 150 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežtos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.