- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- eI2-3968-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00546-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- D. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą atsakovei D. S. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Fondo valdybos Mažeikių skyrius) prašo iš atsakovės D. S. priteisti 3912,60 Eur dydžio permoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) nustatytos aplinkybės, kad D. S. neinformavo Fondo administracijos apie vaikų F. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) teismo sprendimą, kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų tėvu, A. S. ir priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymą iki jų pilnametystės, kuris buvo paskirtas D. S.. Tokiu būdu skolininkė neteisėtai gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo už vaikus F. S., K. S. ir S. S. laikotarpiais: 2013 m. balandžio mėnesį – 39,16 Eur, 2013 m. gegužės – 2015 m. rugpjūčio mėnesius po 45,18 Eur, iš viso neteisėtai išmokėtų išmokų iš Vaikų fondo administracijos – 3912,60 Eur. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis) pareiškėja (skolininkė), šiuo atveju D. S. įstatymu nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. D. S. Fondo administracijai 2012 m. vasario 17 d. pateikė prašymus Nr. Dl-13256, Nr. Dl-13258, Nr. Dl-13257 gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams F. S., K. S. ir S. S., atsižvelgiant į teiktus prašymus ir 2012 m. vasario 17 d. antstolių R. A. ir D. P. pažymą „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, 2012 m. birželio 27 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. V2-7472, Nr. V2-7473 ir Nr. V2-7471 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“. Fondo administracija 2012 m. liepos 2 d. D. S. išsiuntė registruotu paštu raštą Nr. (V1-1343/2012)D2-19341 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo Fondo skyrimo“, kuriuo buvo informuota apie pareigą per 3 darbo dienas raštu informuoti Fondo administraciją apie aplinkybių, turinčių įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimui, atsiradimą, pavyzdžiui, skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą, skolininkas mirė, pareiškėjui apribota tėvų valdžia ir kt. Fondo administracija gavo 2014 m. lapkričio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo D. S. vaikų F. S., K. S. ir S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu, A. S., nepilnamečių vaikų išlaikymas iki jų pilnametystės priteistas pareiškėjai (skolininkei) D. S.. Atsižvelgiant į šiuos faktus, D. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. neturėjo teisės gauti už vaikus vaiko išlaikymo išmokų, nes pagal 2014 m. lapkričio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą D. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. buvo įpareigota išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės, tačiau apie priimtą teismo sprendimą Fondo administracijos neinformavo. 2015 m. rugsėjo 20 d. Fondo administracija gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria teismas nusprendė pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-39-856-14 ir nustatė vaiko F. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su D. S. ir iš vaikų tėvo A. S. priteisė nepilnamečių vaikų F. S. ir S. S. išlaikymą. 2015 m. spalio 7 d. Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. V2-11640, Nr. V2-l 1641, Nr. V2-11639 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriais nuo 2013 m. balandžio 1 d. pakeitė išmokų mokėjimą F. S., S. S., K. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. nutraukė jiems išmokų mokėjimą iš vaikų išlaikymo fondo. Fondo administracija 2015 m. spalio 7 d. D. S. elektroniniu paštu, adresu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją Nr. (VI-1343/2012)D2-23327 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo”, kuriuo informuoja D. S. apie susidariusios permokos grąžinimą (3912,60 Eur.). Fondo valdybos Mažeikių skyrius, patikrinęs duomenis nustatė, kad pareiškėja (skolininkė) D. S. nuo 2014 m. birželio 6 d. deklaravo išvykimą į užsienį (duomenys neskelbtini).
Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nepateikė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų permokos priteisimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė D. S. Fondo administracijai 2012 m. vasario 17 d. pateikė prašymus Nr. Dl-13256, Nr. Dl-13257, Nr. Dl-13258 gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams F. S., K. S. ir S. S.. Pareiškėjas atsižvelgdamas į pateiktus prašymus ir 2012 m. vasario 17 d. antstolių R. A. ir D. P. pažymą „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, 2012 m. birželio 27 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. V2-7472, Nr. V2-7473 ir Nr. V2-7471 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“.
Fondo administracija gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo teismas sprendimu pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-877-632/2010 ir nepilnamečių vaikų F. S., K. S. ir S. S., gyvenamąją vietą nustatė su A. S., jo gyvenamojoje vietoje, o nepilnamečių vaikų išlaikymas nuo kreipimosi į teismą 2013 m. balandžio 5 d. iki jų pilnametystės priteistas pareiškėjai (skolininkei) D. S..
2015 m. rugsėjo 20 d. Fondo administracija gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria teismas nusprendė pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-39-856-14 ir nustatė vaiko F. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su D. S. ir iš vaikų tėvo A. S. priteisė nepilnamečių vaikų F. S. ir S. S. išlaikymą.
2015 m. spalio 7 d. Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. V2-11640, Nr. V2-l 1641, Nr. V2-11639 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriais nuo 2013 m. balandžio 1 d. pakeitė išmokų mokėjimą F. S., S. S. ir K. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. nutraukė išmokų mokėjimą iš vaikų išlaikymo fondo.
Fondo administracija 2015 m. spalio 7 d. D. S. elektroniniu paštu, adresu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją Nr. (VI-1343/2012)D2-23327 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo”, kuriuo informavo D. S. apie susidariusios permokos grąžinimą (3912,60 Eur). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog susidariusią skolą sumokėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad atsakovė D. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. neturėjo teisės gauti už vaikus vaiko išlaikymo išmokų, nes pagal 2014 m. lapkričio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. S. ir D. S. nuo 2013 m. balandžio 5 d. buvo įpareigota išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės, tačiau apie priimtą teismo sprendimą Fondo administracijos D. S. neinformavo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė D. S. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį redakciją (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai) pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo raštu pranešti fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.
Teismas pažymi, kad, neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija informavo D. S. priimdama 2012 m. liepos 2 d. raštą (V1-1343/2012)D2-19341 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo Fondo skyrimo“, kuriuo buvo informuota apie pareigą per 3 darbo dienas raštu informuoti Fondo administraciją apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad bylos duomenys pagrindžia faktą, jog D. S. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pradėtą mokėti išlaikymą Fondo administracijai.
Konstatuotina, kad Fondo administracija D. S. pagrįstai nustatė 3912,60 Eur permoką už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3912,60 Eur permoką, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovės D. S. 3912,60 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai dvylika Eur 60 ct) dydžio permoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.