Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Bendrovė nesutinka su skundžiamo Komisijos sprendimo rezoliucijos 3 punkto dalies dalimi, kuria jos skundas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo dėl (2) ir (3) epizodų (mokesčių apskaičiavimo remiantis MAĮ 70 straipsniu ir pertekliaus apmokestinimo). Likusios Komisijos sprendimo dalies pareiškėja teismui neskundžia. Dėl skundžiamos Komisijos sprendimo dalies nurodo, kad Komisija, įvertinusi pateiktus įrodymus ir kitas aplinkybes, taip pat tiek VMI, tiek pareiškėjos argumentus, skundžiamame sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį ir mokėtinus mokesčius šioje dalyje apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (Komisijos sprendimo 31 lapo 3 pastraipa). Jokių papildomai nustatytinų aplinkybių dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo pagrįstumo Komisija sprendime nenurodė, tačiau rezoliucinės dalies 3 punktu šioje dalyje jos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. MGK sprendime nepasisakė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl Šiaulių AVMI 2015 m. rugsėjo 30 d. atliktos pareiškėjos prekių inventorizacijos metu nustatyto audinės kailių tariamo pertekliaus priskyrimo pareiškėjos 2015 m. apmokestinamosioms pajamoms, lygioms 67 316 EUR, (MGK sprendimo dėstomosios dalies 3 p. ((tik pavadinimas), Skundžiamo sprendimo 3.7. p.), nors su pertekliaus apmokestinimu susijusios pareiškėjai apskaičiuotos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos įtrauktos į MGK sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo pareiškėjos skundas perduotas VMI nagrinėti iš naujo (nenurodant, kokius veiksmus VMI turėtų atlikti šioje dalyje). Tokiu būdu, pasak pareiškėjos, susiklostė situacija, kai skundžiamo Komisijos sprendimo dėstomojoje dalyje pareiškėjos skundas dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo išnagrinėtas iš esmės (konstatuojant, jog VMI išvados pagrįstos), o dėl pertekliaus apmokestinimo apskritai nepasisakyta, tačiau rezoliucinėje dalyje pareiškėjos skundo dalis (tiek dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo, tiek dėl pertekliaus apmokestinimo) perduota centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, dėstomojoje dalyje nepateikiant apskritai jokių argumentų dėl tokio pavedimo būtinumo. Taigi, Komisijos sprendimas nurodyta apimtimi, pareiškėjos vertinimu, yra dviprasmiškas, nemotyvuotas ir, be to, nepagrįstas.

Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad Komisija išnagrinėjo jos skundą dalyje dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo iš esmės, teikia argumentus dėl Komisijos skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, kuria konstatuota, jog VMI jos atžvilgiu pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas (MGK sprendimo dėstomosios dalies 2 punktas, VMI sprendimo 1.5. ir 3.8. punktai) ir apskaičiavo papildomas 937 127 EUR apmokestinamąsias pajamas. Nurodo, kad Komisija (ir mokesčių administratorius) savo išvadas, jog UAB „Cipel Baltika“ išdirbtus audinės kailius pareiškėja pardavė Lietuvoje, o pardavimo pajamų neapskaitė ir nesumokėjo PM ir PVM, grindžia teisės aktais nustatytų reikalavimų nevykdymu ir inventorizacijos metu nustatyto kailiukų pertekliaus faktu. Pareiškėja su tokiomis išvadomis nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjos atstovai dėl nepatyrimo parašu patvirtino inventorizacijos aktą, manydami, kad tuo tik patvirtina patį jos atlikimą, o ne rezultatus. Supratusi savo klaidą, pareiškėja per protingą terminą kreipėsi į Šiaulių AVMI su pastabomis dėl inventorizacijos, kurios taip pat buvo pakartotos mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijoms. Pažeidimai yra akivaizdūs, esminiai: kailiukų skaičius nustatytas pagal popierių skiautes ant įvairių talpų. Daugeliu atveju neatlikti perskaičiavimai. Išimtiniais atvejais visgi atlikus perskaičiavimus ir nustačius mažesnį nei nurodyta kiekį, vis tiek toliau buvo remiamasi skiaučių duomenimis, jų iš naujo nepatikrinant, nors tai tiesiogiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Inventorizacija truko 1 val. 47 min, per kurias neva suskaičiuota virš 20 000 kailių. Pareiškėjos vertinimu, tokiu būdu surinkti inventorizacijos duomenys negali būti laikomi patikimais, o vien faktas, kad jos atstovas pasirašė inventorizacijos aktą, negali būti pagrindu konstatuoti jos duomenų nenuneigiamą teisingumą ir teisės kvestionuoti jos rezultatus netekimą.

Tvirtina, kad Bendrovė tinkamai apskaitė visus savo išdirbtus kailiukus bei jų pardavimo pajamas. Pažymi, kad teisės aktai nenustato pareiškėjai pareigos buhalterinėje apskaitoje kaip nors specifiškai išskirti UAB „Cipel Baltika“ išdirbtus kailiukus ir jų pardavimo pajamas, nes jie pareiškėjai yra tokios pačios atsargos (perpardavimui skirtos prekės), kaip ir pačios pareiškėjos išdirbti kailiukai. Kailiukų judėjimas tarp UAB „Cipel Baltika“ ir Bendrovės tinkamai apskaitytas mokesčių administratoriui pateiktuose krovinių važtaraščiuose ir UAB „Cipel Baltika“ paslaugų PVM sąskaitose faktūrose. Atitinkamai mokesčių administratorius turi galimybę nustatyti pareiškėjos turto pasikeitimus bei pajamų gavimą, todėl taikyti MAĮ nuostatų nėra pagrindo.

Paaiškina ir tai, kad Bendrovė kailiukus aukcionams perduoda neskirstydama jų pagal tai, ar jie yra papildomai išdirbti UAB „Cipel Baltika“, ar ne (visi yra išsiunčiami bendrose dėžėse). Tam tikrais atvejais Bendrovė pirkėjams (ne aukcionams) parduoda UAB „Cipel Baltika“ papildomai išdirbtus kailiukus, ką galima aiškiai nustatyti iš jos buhalterinės apskaitos dokumentų. Tą patvirtina pareiškėjos pateikti šių kailiukų pardavimo Larwood Limited ir fiziniams asmenims dokumentai. Nurodo, kad MGK atsisakė atsižvelgti į šiuos dokumentus remdamasi tuo, kad jie nebuvo pateikti mokesčių administratoriui, o sąskaitos išankstiniam apmokėjimui nepatvirtina kailiukų pardavimo. Pareiškėja su tuo nesutinka, dėl to, kad Šiaulių AVMI tikrino visus pareiškėjos tiekimus analizuotu laikotarpiu, jai buvo pateikti visi prašyti šio laikotarpio pirkimo-pardavimo sąskaitų registrai ir sąskaitos faktūros. Tai, kad Šiaulių AVMI šių jos pozicijai nepalankių dokumentų atskirai neaptarė Patikrinimo akte, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie dokumentai mokesčių administratoriui apskritai nebuvo pateikti (MGK tiesiog buvo pateiktas susistemintas tos pačios informacijos variantas). Be to, pareiškėja MGK pateikė ne tik Larwood Limited išankstinio apmokėjimo sąskaitą, bet ir galutinę sąskaitą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie aiškiai patvirtina pardavimo faktą. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, antrą kartą apmokestino tų pačių kailiukų pardavimą, kas patvirtina mokesčių administratoriaus ir MGK pozicijos nepagrįstumą ir nelogiškumą.

Jei teismas visgi laikytųsi nuomonės, kad inventorizacijos duomenys laikytini teisingais, pareiškėjos manymu, jie vis tiek nepatvirtina konstatuoto 2 644 vnt. kailiukų pertekliaus buvimo, nes į pertekliaus kiekį nepagrįstai įtraukti 1 544 vnt. pareiškėjos sandėlyje buvę kitų tiekėjų kailiukai (Inventorizacijos akto 8 punkto pastaba). Taigi, mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjos apmokestinamąsias pajamas apskaičiavo nuo 2 644 vnt. pertekliaus.

Pareiškėjos nuomone, šie jos išdėstyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti MGK sprendimo dalies dalį, kuria jos skundas dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo bei inventorizacijos metu nustatyto pertekliaus apmokestinimo perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, ir ginčą išspręsti kitu įstatyme nustatytu būdu - panaikinti VMI nurodymus šioje dalyje.

Remdamasi pareiškėjos skundu, atsakovė daro išvadą, kad ji nesutinka su patikrinimo metu nuo kailių, kurie parduoti, o pardavimo pajamos nedeklaruotos, apskaičiuotu PVM, pelno koregavimu dėl nedeklaruotų pardavimo pajamų, taikant MAĮ 70 straipsnį, bei pelno didinimo dėl kailiukų pertekliaus, nustatyto inventorizacijos metu. Dėl to paaiškina, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. inventorizacijos metu buvo nustatytas 2644 vnt. kailiukų perteklius. Rastas 5562 vnt. pilnai išdirbtų kailių kiekis buvo 2918 vnt. didesnis (5562-2644) nei nustatytas perteklius inventorizacijos metu. Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje pilnai išdirbti kailiukai ir jų pardavimų pajamos nebuvo apskaitytos. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja perka kailių išdirbimo paslaugas iš UAB „Cipel Baltika“, kuri pilnai išdirba kailius ir atlieka jiems reikalingas procedūras, t. y. kailiukus paruošia iki pilno išdirbimo, tinkamo kailių siuvimui ir pan. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kailiukų pilnam apdirbimui buvo išsiųsti nedideli kiekiai, palyginus su visais pagamintais kailiais kiekvienais metais. Nustatyta, kad pilnai išdirbti kailiai sudarė: 2011 m. - 8,30 proc. (7966 : 95954 x 100), parduota aukcionuose 45464 vnt.; 2012 m. - 2,18 proc. (2255 : 103431 x 100), parduota aukcionuose 92315 vnt.; 2013 m. – 2,31 proc. (3318 : 143720 x 100), parduota aukcionuose 102230 vnt.; 2014 m. – 7,08 proc. (13734 : 193986 x 100), parduota aukcionuose 136134 vnt.; 2015 m. – 0,7 proc. (1600 : 227794 x 100), parduota aukcionuose 193985 vnt. Pagal pareiškėjos apskaitos duomenis, kailiukai Lietuvos (vidaus) rinkoje parduoti labai mažais kiekiais ir žemomis kainomis. Nustatyta, kad sąskaitų pilnai išdirbtų kailiukų realizacijai išrašyta nebuvo, nors tokių kailiukų išdirbimas apskaitytas pareiškėjos sąnaudose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nurašė didelius kiekius kritusių audinių dėl įvairių ligų, žvėrelių kritimus priskirdama sąnaudoms. Netektys vyko gamybos procese, jos priskirtos sąnaudoms. Pagal pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja nurašė nekokybiškų, suplyšusių, sušutusių kailių. Tačiau faktiškai didelė dalis kailiukų buvo sunaikinta ir nurašyta į sąnaudas, kaip netinkami tolesniam apdirbimui dėl blogos kailio kokybės. Kaip nustatė Inspekcija, kritusių audinės žvėrelių kailiai gali būti nurašomi, kaip netinkami tolesniam apdirbimui, tačiau kailis gali būti nulupamas ir išdirbamas pilnai, dėl ko ir nustatytas kailiukų perteklius kailių sandėlyje inventorizacijos metu (tokių kailiukų pardavimo pajamos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos). Inspekcija pagal žvėrelių fermoje judėjimo ataskaitas taip pat nustatė, kad didžiąją dalį kritimų sudarė patelės ir jaunikliai, tuo tarpu UAB „Cipel Baltika“ išdirbimui perduotų kailiukų buvo patinų kailiukai, o patelių kailiukai sudarė mažą dalį visų kailiukų. Atsižvelgiant į nurodytą, Inspekcija konstatavo, kad pilnam išdirbimui buvo išvežti patinų kailiai, kurie buvo mušami į kailius ir perduoti į sandėlį geros kokybės, tačiau nurašomi, kaip nebetinkami tolesniam apdirbimui arba nurašyti, kaip kritę.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, patikrinimo metu Inspekcija konstatavo, kad UAB „Cipel Baltika“ išdirbti kailiai 2011-2015 m. laikotarpiu buvo parduoti, tačiau pardavimo pajamos neapskaitytos. Įvertinusi tai, kad informacijos apie kailiukų išvežimą į Europos šalis ir kailiukų realizaciją į trečiąsias šalis nebuvo (pareiškėja jokių duomenų, apie kailiukų išvežimą į kitas valstybes nepateikė), Inspekcija konstatavo, kad pilno išdirbimo kailiukai buvo parduodami pirkėjams vidaus rinkoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sandėlyje rasti 5562 vnt. visiško išdirbimo kailiukų, pareiškėja iš UAB „Cipel Baltika“ pirko 28873 vnt. kailiukų visiško išdirbimo paslaugas, kurios užfiksuotos apskaitoje, tačiau nebuvo išrašyta visiško išdirbimo kailiukų pardavimo sąskaitų, taip pat nepateikta duomenų apie tokių kailiukų pateikimą aukcionams. Minėtos aplinkybės suponavo išvadą, kad 23311 vnt. (28873 – 5562) UAB „Cipel Baltika“ išdirbtus kailiukus pareiškėja pardavė, tačiau gautų pajamų neapskaitė.

Dėl pelno didinimo dėl kailiukų pertekliaus, nustatyto inventorizacijos metu VMI remiasi PMĮ 17 straipsnio 1 punkto komentaru (6.18 punktas), pagal kurį, jeigu inventorizacijos metu įmonės nustatomas vienų vienarūšių prekių perteklius, o kitų trūkumas ir perrūšiavus prekes gaunamas kiekio trūkumas, tuomet jis laikytinas neleidžiamais atskaitymais PMĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme. Inventorizacijos metu įmonės nustatomas po vienarūšių prekių perrūšiavimo vertės trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais, o vertės perteklius priskirtinas apmokestinamosioms pajamoms. Nustačius po perrūšiavimo vienarūšių prekių kiekio perteklių, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas – t. y. padidinamas apmokestinamasis pelnas inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus suma. Pardavus šias vienarūšes prekes, buvusio pertekliaus suma (vienarūšių prekių įsigijimo kainų suma) priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Paaiškina, kad pagal pareiškėjos kailiukų užpajamavimo, nurašymo, sunaikinimo aktus ir pagal aukcionų pateiktą informaciją apie kailių išvežimo bei pardavimo aukcionuose dokumentus ir ataskaitas, mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas kailių judėjimas už kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nustatytas kailiukų sandėlio likutis inventorizacijos atlikimo dieną (2015 m. rugsėjo 30 d.) sudarė 18339 vnt. (kailiukų likučio apskaičiavimo judėjimas pateiktas patikrinimo akto 6 priede). Suskaičiuotų kailiukų faktiškas likutis inventorizacijos dieną (2015 m. rugsėjo 30 d.) sudarė 20983 vnt. arba 2644 vnt. daugiau nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje (20983-18339). Pagal pareiškėjos buhalterinės apskaitos duomenis, sandėlio kailiukų pajamavimo vidutinė kaina, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 25,46 Eur. Nustatyta, kad papildomos apmokestinamosios pajamos 2015 m. inventorizacijos metu nustatytam pertekliui sudaro 67 316 Eur (2644 x 25,46) bei atitinkamai šia suma padidintos 2015 m. pareiškėjos apmokestinamosios pajamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. pateikė pastabas dėl Inspekcijos patikrinimo akto (MGK byla, I t., b. l. 144-152).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla, I t., b. l. 1-18).