Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-49-292/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
2-49-292/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
L. R.
Suinteresuotas asmuo
V. J., M. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-49-292/2014;proceso Nr. 2-13-3-03795-2013-9;procesinio sprendimo kategorija 116.1;
128.2(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant pareiškėjai L. R., suinteresuotam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad ji po savo motinos N. J. (duomenys neskelbtini) mirties ir tėvo J. J. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir M. J. bei V. J. motina N. J.. Tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nei motina, nei tėvas testamento sudarę nebuvo. Po motinos mirties tėvas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Jis sunkiai išgyveno motinos netektį, jo sveikata labai pablogėjo. Todėl ji nedrįso tėvo raginti kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Santuokos metu tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ji su savo šeima šiame bute gyveno kartu su tėvais. Po motinos mirties iki pat tėvo mirties ji juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Sesuo M. J. jau penkiolika metų gyvena užsienyje – Turkijoje, brolis V. J. gyvena su savo šeima atskirai. Ji buvo vienintelė, kuri prižiūrėjo tėvą. Po tėvo mirties ji su šeima liko gyventi tėvų bute. Visus komunalinius buto mokesčius - tiek už buto šildymą, tiek už elektros energiją bei suvartotą vandenį - moka ji. Butas priklauso Daugiabučio namo Vilties 18 savininkų bendrijai, kiekvieną mėnesį yra skaičiuojamos lėšos namo remontui. Šias pinigines lėšas ji taip pat sumoka kiekvieną mėnesį, dalyvauja visuose bendrijos susirinkimuose kaip teisėta buto savininkė. Nors nekilnojamąjį turtą, kuris kaip palikimas jai liko po tėvų mirties, valdo kaip savo, tačiau šis turtas juridiškai jai nepriklauso. Į notarą kreiptis dėl palikimo priėmimo negali, nes yra praleistas trijų mėnesių įstatymo nustatytas terminas. Brolis V. J. ir sesuo M. J. notarų biurui pateikė pareiškimus, kuriais atsisakė palikimo, likusio po jų tėvų mirties. Daugiau pretendentų į mirusiųjų tėvų palikimą nėra. Kadangi neturi galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad būtent ji priėmė po tėvų mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. J. sutinka su pareiškimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą jai pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 50). Atsiliepime į pareiškimą ji prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodo, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 41-42).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai. (b. l. 55). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins išsamiais ir pagrįstais, prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 36).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja yra N. J. ir V. J. dukra (b. l. 10, 23). N. J. mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), J. J. miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog pareiškėja po motinos ir po tėvo mirties paveldėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji gyvena šiame bute, prižiūri jį, moka mokesčius, tai patvirtina byloje esantys mokėjimo kvitai, sąskaitos (b. l. 14-18). Palikimo priėmimo faktas nustatytinas ir remiantis kitais rašytiniais įrodymais - Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro 2013-10-15 raštu Nr. 65, iš kurio matyti, kad po N. J. bei J. J. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (b. l. 6), 2013-08-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuris patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pareiškėjos tėvų jų santuokos metu, registruotas pareiškėjos tėvo J. J. vardu (b. l. 20).

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jie Alytaus miesto 2-ajam notaro biurui pateikę pareiškimus, kuriais atsisakė nuo viso tėvų N. J. ir J. J. palikimo (b. l. 12, 13).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Įvertinus visus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. J. ir (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. J. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties ir tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė