Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-05-26 · Administracinė byla Nr. I-2976-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-26
Bylos Nr.
I-2976-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB ,,Vilniaus energija”
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Administracinė byla Nr. I-2976-602/2008Procesinio sprendimo kategorija 25, 61. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. gegužės 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Arūno Dirvono, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija” atstovams adv. Ryčiui Paukštei, adv. Dovilei Grieblikienei, atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovams Olegui Sviridovui, Vilmai Adamavičiūtei ir Rimvydui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija” skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad 2007-10-19 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė nutarimą Nr. O3-81 ,,Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2008 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo” (b.l. 89). 2008-01-18 pareiškėjas pateikė Komisijai raštą Nr. 010-02-7035, kuriuo pareiškėjas prašė peržiūrėti elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainas 2008 metams, atsižvelgiant į pasirašytas gamtinių dujų tiekimo sutartis, naujai nustatytus gamtinių dujų perdavimo tarifus bei tendencijas pasaulinėse naftos ir jos produktų rinkose (b.l. 28). Komisija 2008-01-31 raštu Nr. R2-139 ,,Dėl elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainos” atsakė į pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pagrindo peržiūrėti nustatytas elektros energijos supirkimo kainas, nėra (b.l. 90).

2008-03-03 pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-01-31 aktą Nr. R2-139 „Dėl elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainos”; 2) įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti ir patvirtinti elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą 2008 metams; 3) priteisti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos UAB „Vilniaus energija” naudai jos patirtas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat ir atstovavimo išlaidas (b.l. 3-15).

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2007-10-19 nutarimu Nr. O3-81 patvirtino atitinkamiems gamintojams priskirtoms kvotoms superkamos elektros energijos kainas, tačiau nutarime visiškai nepagrindė nustatytų kainų faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo manymu, šias kainas Komisija turėjo pagrįsti savo 2007-10-08 pažymoje Nr. 05-242 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2008 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo”, bet ir joje nėra aiškiai išdėstyta, kokiu būdu Komisija pasirinko skaičiuojamųjų metų dujų kainą. Komisija, nustatinėdama superkamos elektros energijos kainas pagal savo 2004-07-29 nutarimu Nr. O3-84 patvirtintas Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisykles, bei tuo tikslu apskaičiuodama bazinės elektros energijos kainą, panaudojo skaičiuojamųjų metų gamtinių dujų kainą lygią 797 Lt/1000 m3, neatsižvelgdama į realias gamtinių dujų kainų 2008 metams prognozes ar būsimas gamtinių dujų tiekimo sutartis, kurias pasirašys elektros energijos gamintojai, įskaitant ir UAB ,,Vilniaus energija”. Vėliau Komisijai patvirtintus naujus gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo tarifus (2007-11-30 nutarimas Nr. O3-131), 2007 m. gruodžio 28-29 dienomis Vilniaus energijai pasirašius gamtinių dujų pirkimo sutartis, kuriose yra pateikiamos gamtinių dujų kainos 2008 metams apskaičiavimo formulės, ir pagal jas 2008 m. sausio 7 d. paskaičiavus konkrečias gamtinių dujų kainas, paaiškėjo, kad rinkoje dujų kaina 2008 metais yra žymiai aukštesnė. Vidutinė 2008 m. dujų kaina pareiškėjui sudaro 975 Lt/1000 m3 , arba yra daugiau nei 22% didesnė nei Komisijos Pažymoje numatyta dujų kaina, kuri buvo naudojama elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu, supirkimo kainoms nustatyti. Nurodė, kad Komisija sprendimus priima veikdama pagal teisės aktų jai suteiktą diskreciją, tačiau privalo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes. Komisija skundžiamame akte neneigė Vilniaus energijos jai pateiktų faktinių dujų kainų, kurios naudotinos apskaičiuojant superkamos elektros energijos kainą, tačiau ir nepagrindė atsisakymo tas kainas taikyti svariais argumentais. Todėl toks atsisakymas ištaisyti dujų kainos nustatymo klaidą, vadovaujantis Taisyklių 7.2 p. laikytinas neteisėtu, o Komisija laikytina pažeidusia jai suteiktos diskrecijos ribas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-2203-06 konstatavo, kad tai, jog atsakovas turi didelę diskreciją atitinkamos rinkos apibrėžimo srityje, nereiškia, jog jis bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginių apmąstymų, grindžiančių jo sprendimą, žingsnius. Pareiškėjas nurodė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijoje Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo” pabrėžiama, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti jam suteiktos kompetencijos ribose, įgyvendinant diskreciją, turi būti užtikrintas diskrecinių sprendimų teisėtumas, motyvuotumas, nešališkumas ir objektyvumas, užtikrinama asmenų, kuriuos šie sprendimai liečia, lygybė prieš įstatymus, priimamų sprendimų proporcingumas jais siekiamam tikslui, protingo termino reikalavimas administracinės diskrecijos įgyvendinimo procese, kitų tinkamo administracinės diskrecijos įgyvendinimo proceso principų gerbimas. Tačiau net pateikus faktinius duomenis, Komisija 2008-01-31 atsisakė patikrinti atlikto dujų kainos nustatymo teisingumą. Paaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 35 str. yra numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Todėl Komisijos atsisakymas ištaisyti dujų kainos nustatymo klaidą, laikytinas prieštaraujančiu minėtai įstatymo nuostatai. Be to, Komisijos sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. ir Europos Tarybos Rezoliucijos (77) 31 „Dėl asmens apsaugos nuo administracinių institucijų aktų" 4 principui, kadangi yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas ir todėl turi būti panaikintas, o Komisija įpareigotina perskaičiuoti 2008 metų elektros supirkimo kainas, formulėje naudodama dujų kainą, atitinkančią 2008 metų kainą. Be to, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Komisijos aktas bei veiksmai prieštarauja Nacionalinės energetikos strategijoje numatytiems tikslams, kadangi, Komisijai nustačius mažesnes kainas, nei tokios elektros pagaminimo kaštai, elektros energijos gamyba termofikaciniu būdu nėra skatinama, o stabdoma, todėl užsibrėžti valstybės tikslai gali būti nepasiekti. Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. numato, kad įstatymo tikslas yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams. Apskaičiuojant šilumos kainas tiekėjams, kurie turi galimybę veikti termofikaciniu režimu, kuris šilumos gamybos atžvilgiu yra pigesnis (t.y. kartu gaminti ir elektrą), Komisija šilumos kainas apskaičiuoja vertindama, kad gamintojas būtent ir veiks tokiu režimu. Tokiu būdu valstybė savotiškai skatina gaminti kartu ir šilumą, ir elektrą, kad būtų išlaikytos mažesnės šilumos kainos vartotojams. Pareiškėjo nuomone, siekdama, jog tokie gamintojai generuotų pigesnę šilumą, valstybė juos veikti būtent tokiu režimu skatina per kartu gaminamos elektros energijos supirkimą. Tačiau Komisijos atsisakymas pritaikyti skaičiuojamųjų metų dujų kainą pagal Taisyklėse įtvirtintą formulę bei tuo pagrindu priimtas aktas sukelia visiškai priešingas pasekmes - gamintojai neskatinami veikti termofikaciniu režimu, kas gali įtakoti šilumos tiekimo patikimumą bei kokybę. Be to, skundžiamame akte nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo atsisakyti taikyti „skaičiuojamųjų metų dujų kainą”.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 76-81). Atsakovas nurodė, kad veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. 2004-07-29 Komisija nutarimu Nr. 03-84 patvirtino Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisykles, kuriose elektros energijos, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, supirkimo kainos nustatymo principai atitinka šalies elektros energijos rinkos sąlygas. Nurodė, kad nors elektros energijos gamintojų kainos iš esmės nėra reguliuojamos ir energijos gamintojai turi veikti elektros energijos rinkoje prisiimdami ekonominę riziką, viešieji interesai elektros energijos gamybos sektoriuje, kai superkama dalis termofikaciniu režimu kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pagamintos elektros energijos, padeda palaikyti esamų kombinuoto energijos gamybos ciklo įrenginių gyvybingumą, kol visiškai įsigalios Elektros energetikos įstatyme numatyti rinkos santykiai, t.y. teikiama parama tol, kol elektros energiją daug mažesnėmis kainomis (6,58 ct/kWh) parduoda dominuojanti Ignalinos atominė elektrinė, kuri gali užtikrinti Lietuvos vartotojams elektros energiją daug mažesne kaina. Skaičiavimuose naudojama bazinė elektros energijos kaina yra alternatyvaus elektros energijos gamintojo galimos pagaminti elektros energijos kaina. Lietuvoje toks gamintojas yra AB ,,Lietuvos elektrinė”, kuri reikiamą kiekį elektros energijos gali pagaminti ne taip efektyviai ir todėl didesnėmis sąnaudomis, nei termofikaciniu režimu dirbančios kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinės. Skaičiuojant kainas, įvertinamos elektrinių galios, vartojimo kainų indeksas ir papildomas lėšų poreikis naujos statybos elektrinėms. Tai skatina naujų, termofikacinių energiją generuojančių įrenginių atsiradimą, naudingai išnaudojant esamą termofikacijos potencialą Lietuvoje. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys paramos teikimą termofikaciniu režimu dirbančioms kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėms, yra įmonėms žinomi, todėl jos turi teisę naudotis parama. 2007-01-18 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-1046 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje kaip vienas iš Lietuvos energetinį saugumą užtikrinančių veiksnių yra įvardintas energijos prieinamumas vartotojui priimtinomis kainomis konkurencingoje energijos rinkoje. To negalima būtų užtikrinti, nustatant kainas pagal faktines įmonių patiriamas sąnaudas ar jas kompensuojant ateityje. Tai griautų reguliavimo pagrindus, neskatintų ieškoti efektyvesnių veiklos būdų, didintų priklausomybę nuo kuro tiekėjų, stabdytų konkurencingos rinkos plėtrą. Tai neigiamai paveiktų Lietuvos vartotojus, nes nepagrįstai padidėtų elektros energijos kainos. Nustatydama 2007-10-19 nutarimu Nr. 03-81 elektros energijos supirkimo 2008 metams kainą ir įvertindama gamtinių dujų kainą, Komisija įvertino esamas gamtinių dujų importo į Europos šalis (Vokietija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir kt.) kainas, kurios tuo metu buvo didesnės už gamtinių dujų importo į Lietuvą kainas. Skaičiavimuose buvo priimta didesnė gamtinių dujų importo kaina už faktiškai buvusią Lietuvoje energetikos sektoriuje. Tokia pati dujų kaina buvo taikoma ir skaičiuojant kainą AB ,,Lietuvos elektrinei”. Elektros supirkimo kaina diferencijuojama pagal tris elektrinių grupes. Kainos nenustatomos kiekvienam energijos gamintojui individualiai pagal jo patiriamas sąnaudas. Tai sudaro skatinamąsias rėmimo sąlygas, kurios leidžia efektyviau dirbančiam gamintojui užsidirbti pelno, tačiau patiriamų didesnių sąnaudų energijai gaminti nekompensuoja. Elektros energijos supirkimo kaina nustatyta viešajame posėdyje, kuriame buvo aptarti visi kainų nustatymo kriterijai. Pažymėjo, kad 2007-10-19 nutarimas Nr. O3-81 nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, UAB „Vilniaus energija" gaminamos elektros energijos kainos nėra reguliuojamos. Visi elektros energijos gamintojai gali elektros energija laisvai prekiauti elektros energijos rinkoje, patys prisiimdami ekonominę riziką bei planuodami savo išlaidas. Tačiau, kol veikia Ignalinos AE, dominuojanti savo žema elektros energijos savikaina rinkoje, valstybė teikia paramą termofikaciniu režimu dirbančioms kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėms, kurios tiekia šilumą į centralizuotus šilumos tinklus. Tokia parama leidžia elektrinėms planuoti savo išlaidas bei pajamas taip, kad jos likusią elektros energijos dalį galėtų pardavinėti elektros rinkoje. Šiame valstybės paramos modelyje neužprogramuotas visiškas įmonės sąnaudų apmokėjimas, pirma, dėl to, kad elektros energijos gamyba pagal įstatymą yra nereguliuojama veikla ir antra, elektrinės turi galimybę prekiauti elektros energijos rinkoje. Pažymėjo, kad Komisija, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais ar protokoliniais sprendimas. Raštai, kuriais Komisija atsako į konkrečius interesantų paklausimus ar prašymus, nėra Komisijos sprendimai, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių ir vertintini tik kaip informacinio pobūdžio dokumentai. Komisija mano, kad pareiškėjas klaidingai traktuoja Komisijos 2008-01-31 raštą Nr. R2-139 kaip individualų administracinį aktą, kuris, jo manymu, gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo raštu Komisija tik atsakė į pareiškėjo 2008-01-18 prašymą, pateikdama argumentus ir paaiškinimus, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas. Įvertinus minėto prašymo ir Komisijos atsakymo turinį, konstatuotina, kad Pareiškėjo ginčijamas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra nei nustatomos, nei keičiamos ar naikinamos kokios nors Pareiškėjo teisės ir pareigos, todėl skundžiamas raštas negali būti laikomas nei individualiu, nei kitokiu administraciniu teisės aktu.

Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės kainų ir energetiko kontrolės komisijos atstovai prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-01-31 rašto Nr. R2-139 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas aktas nepagrįstas svariais argumentais, nemotyvuotas ir todėl Komisija peržengė jai suteiktos diskrecijos ribas ir pažeidė galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis individualaus administracinio teisės akto priėmimą.

Teismas pažymi, kad skundžiamas Komisijos raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 2 str. 9 d. apibrėžta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, to paties įstatymo 8 str. numatyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas. Civilinio kodekso (2007-06-07 redakcija Nr.VIII-1864) 6.271 str. 3 d. numatyta, kad terminas ,,aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms ir laisvėms ir interesams. Iš Komisijos skundžiamo rašto matyti, kad šis dokumentas tiesiogiai neįtakoja pareiškėjo teisių ar laisvių. Šiame rašte nėra nustatomos, keičiamos ar naikinamos jokios pareiškėjo teisės ar pareigos, t.y. jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tačiau kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme (šio įstatymo 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Tai, jog skundžiamas veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS17 – 583/2007).

Iš skundžiamo Komisijos rašto matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija 2007-10-19 Komisijos nutarime Nr. O3-81 nustatytas elektros energijos, kurią būtina supirkti 2008 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainas ir prašo jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į pasirašytas gamtinių dujų tiekimo sutartis, naujai nustatytus gamtinių dujų perdavimo tarifus bei tendencijas pasaulinėse naftos ir jos produktų rinkose.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2007-10-19 Komisijos nutarimas Nr. O3-81 yra galiojantis, jo teisėtumo ar pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl nutarimo nevyksta ginčas teisme kitose bylose. Pareiškėjas 2008-03-03 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėto nutarimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. 2008-03-04 teismo nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-04 nutartis palikta galioti.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis elektros energetikos sritį Lietuvos Respublikoje, yra Elektros energetikos įstatymas. Elektros energetikos įstatymo (2004-07-01 redakcija Nr. VIII-1881) 1 str. numatyti elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindai, o 3 str. įtvirtinti šio įstatymo tikslai tarp kurių numatytas ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų užtikrinimas. Minėto įstatymo 2 str. 37 d. nustatyta, kad viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse. Vadovaudamasi šia nuostata, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama valstybės politiką, nustato elektros energetikos įmonių teikiamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 38 d., 5 str.). Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2006-12-27 įsakymu Nr. 4-495 nustatė, kad viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinka ir elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus. 2007-07-19 ūkio ministras įsakymo Nr. 4-304 1.2 p. patvirtino elektrinių, iš kurių būtina supirkti elektros energiją, pagamintą termofikaciniu režimu kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus, sąrašą bei šiose elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo apimtį 2008 metais. Prie tokių elektrinių priskirtas ir pareiškėjas UAB ,,Vilniaus energija”.

Komisijos uždavinius, teises ir funkcijas elektros energetikos srityje reglamentuoja Energetikos įstatymas ir kiti teisės aktai. Remiantis Energetikos įstatymo 17 str. 5 d., Komisija tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainą, atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Elektros energetikos įstatymo 43 str. 1 d. suteikia teisę Komisijai nustatyti viršutines perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribas. Privalomos supirkti elektros energijos supirkimo kainą Komisija nustato vadovaudamasi Komisijos 2004-07-29 nutarimu Nr. 03-84 patvirtintomis Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklėmis. Šių taisyklių 1 p. nustatyta, kad pagal šias taisykles kainos apskaičiuojamos gamintojams, kurių sąrašą nustato ir patvirtina Ūkio ministerija, išskyrus gamintojus, iš kurių elektros energija superkama elektros energetikos sistemos rezervams užtikrinti ir kurie naudoja atliekinius energijos išteklius. Minėtų taisyklių 4 p. numatyta, kad elektros energijos teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas supirkimo kainos nustatymo principai atitinka šalies elektros energijos rinkos sąlygas. Elektros energijos gamintojų kainos iš esmės nėra reguliuojamos ir energijos gamintojai turi veikti elektros energijos rinkoje prisiimdami ekonominę riziką.

Taisyklių II skyriuje reglamentuojama superkamos elektros energijos kainų nustatymo tvarka. Taisyklių 5 p. numatyta, kad gamintojai priskiriami pagal nominalią elektros galią prie elektros galios dydžio kategorijų. Iš gamintojų superkamos elektros energijos kainos nustatomos elektros galios dydžio kategorijomis. Elektros galios dydžio kategorijai nustatyta elektros energijos kaina taikoma kiekvienam gamintojui, kuris priskirtas šiai galios kategorijai. Byloje pateikta Komisijos 2007-10-08 pažyma Nr. 05-242 ,,Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2008 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo” (b.l. 82-87), iš kurios matyti, kad visos elektrinės suskirstytos pagal galią į grupes ir supirkimo kainos skaičiuotos elektrinių grupėms. Taisyklių 6 p. numatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama iš gamintojo, kuriam Ūkio ministerija nustatė supirkimo apimtis, superkamos elektros energijos kaina. Vienas iš šios formulės elementų yra bazinė elektros energijos kaina. Bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama, remiantis Taisyklių 7.2 p. numatyta formule, atsižvelgiant į 7.1 p numatytas prielaidas: pastovias elektros gamybos sąnaudas, vidutinę metinę elektros gamybos galią, darbo valandas, naudojamą kurą, vidutinę metinę kuro sąnaudų normą ir bazinę sąlyginio kuro kainą. Minėtoje Komisijos pažymoje bazinės elektros kainos apskaičiavimai atlikti minėtos formulės pagrindu ir atsižvelgiant į nustatytas prognozes. Teismas pažymi, kad minėtos Taisyklės neįpareigoja Komisijos nustatyti tikslius nurodytų sąnaudų dydžius, tačiau reikalauja prognozuoti galimus sąnaudų dydžių kitimus ir į juos atsižvelgti. Kadangi bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama, iš dalies remiantis prognozuojamais, ne tiksliai nustatomais dydžiais, tai pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad Komisija privalo ištaisyti skaičiavimo klaidą, atmestinas kaip nepagrįstas. Elektros energijos bazinės kainos nustatymo ir skaičiavimo klaida galėtų būti padaryta tik tokiu atveju, jeigu elektros energijos bazinės kainos apskaičiavimui taikomi dydžiai būtų nustatomi pagal konkrečias taisykles, kurių šiuo atveju nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, apskaičiuodama bazinę elektros kainą, atsižvelgė į tai, kad 2008 metais numatomas gamtinių dujų kainos didėjimas. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, apskaičiavus bazinę elektros energijos kainą, buvo apskaičiuota galutinė superkamos elektros energijos kaina, kiekvienai elektrinei, tame tarpe ir pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija” elektrinėms. Remiantis minėta Komisijos pažyma, nustatyta, kad vidutinė elektros energijos supirkimo kaina 2008 m. padidėjo 26 proc.

Taisyklių 7.2 p. numatyta, kad bazinė elektros energijos kaina perskaičiuojama kartą per metus. Komisija 2007-10-19 nutarimu Nr. O3-81 perskaičiavo ir nustatė elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainas 2008 metams, šis nutarimas įsigaliojo nuo 2008-01-01. Nutarimas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra galiojantis. Komisija yra valstybės įstaiga ir savo veikloje privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais ir neviršyti jai suteiktos kompetencijos. Dabartinis įstatyminis ir poįstatyminis reglamentavimas nenumato Komisijai pareigos perskaičiuoti jau patvirtintas energijos supirkimo kainas pagal pareiškėjų prašymus. Taisyklių 7.2 p. nedviprasmiškai įtvirtinta, kad bazinė elektros energijos kaina perskaičiuojam vieną kartą per metus, o daugiau kainą peržiūrėti Komisija neturi kompetencijos. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti ir patvirtinti elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą 2008 metams, atmestinas kaip nepagrįstas. Toks reikalavimas negali būti įvykdomas, nes neatitiktų šalyje esančio teisinio reglamentavimo.

Dėl išvardintų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisija 2008-01-31 raštu Nr. R2-139 pagrįstai atsisakė peržiūrėti nustatytas elektros energijos supirkimo kainas, todėl pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti elektros energijos supirkimo kainų 2008 m. nustatymo klausimą, nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklių Nr. O3-84 prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad pateiktas prašymas neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Pareiškėjas prašo perskaičiuoti elektros energijos bazinę supirkimo kainą, remdamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kurių teisėtumą prašo ištirti. Patenkinus pareiškėjo prašymą, negalėtų būti nagrinėjimas pareikštas reikalavimas. Teismui nekyla abejonių dėl minėtų taisyklių atitikimo įstatymams ir kitiems teisės aktams, pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, dėl kurių teismas galėtų suabejoti minėto teisės akto teisėtumu, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.).

Teismui atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, jo prašymas priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias ir atstovavimo išlaidas pareiškėjo naudai Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

UAB ,,Vilniaus energija” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasVeslava Ruskan