- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-206-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- G.
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Butvilas Procesinio sprendimo kategorija 34.4.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTA RTIS
2010 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-132/2009 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei G. B., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. B. ir prašė pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą testatorės V. R. 2007 m. balandžio 11 d. testamentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji, R. R., ir atsakovė G. B. yra V. R., mirusios 2007 m. birželio 8 d., dukros ( įstatyminės paveldėtojos). Tik po savo mamos V. R. mirties ieškovė sužinojo, kad notarės patvirtintu 2007 m. balandžio 11 d. testamentu visas V. R. turtas yra paliktas atsakovei G. B.. Ieškovės nuomone, šiuo testamentu testatorės valia nebuvo išreikšta, kadangi pastatų dalį, kurią testatorė valdė nuosavybės teise, ji buvo žadėjusi palikti ieškovei R. R., kuri tame pastate kartu su testatore gyveno ir pastatą remontavo. Ieškovė taip pat nurodo, kad testatorė buvo aikštinga, pagiežinga, konfliktiška, o dėl sunkios ir skausmingos ligos negalėjo suvokti savo veiksmų. Be to, ji buvo įtakojama atsakovės, kuri ribojo betarpišką artimųjų bendravimą su testatore ir slėpė testamento sudarymo faktą.
Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad testamentas sudarytas testatorės V. R. iniciatyva; atvykus notarei, testatorė savo valią išreiškė aiškiai ir kategoriškai, taip pat nurodė priežastis, dėl kurių visą turtą po savo mirties palieka atsakovei, o ne ieškovei R. R..
Tretysis asmuo Radviliškio rajono antrojo notarų biuro notarė A. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d. tvirtindama testatorės V. R. testamentą ji buvo pilnai įsitikinusi testatorės veiksnumu. Notarė taip pat nurodė, kad testamentas patvirtintas testatorės buvimo vietoje . Tvirtinant testamentą, buvo pateikta Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažyma, liudijanti, kad testatorė nepriklauso stebimų ligonių grupei, testatorė tuo metu skausmais nesiskundė, neatrodė paveikta kokių nors narkotinių ar psichotropinių vaistų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės R. R. atsakovei G. B. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 55, 94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis surinktais medicininiais dokumentais ( asmens sveikatos istorija ir ligos istorijomis), nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti testatorei V. R. psichikos sutrikimą, kurį galėjo įtakoti jai diagnozuotas onkologinis susirgimas ir jo pasekmės. Teismas pažymėjo, kad medicininėje dokumentacijoje nėra nurodyta jokių duomenų apie pašalinį narkotinių analgetikų, skirtų efektyviam skausmo malšinimui, poveikį V. R.. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad testatorė buvo aikštinga, pagiežinga, konfliktiška, 2007-04-12 testamentu nebuvo išreikšta testatorės valia, testamento surašymas buvo įtakotas atsakovės, jai visiškai neišaiškinta, kas yra testamentas, kadangi šiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Teismas tai pat pažymėjo, kad ieškovė, prašydama testamentą kaip vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu, nenurodė konkrečių sandorio negaliojimo pagrindų, apsiribojo bendraisiais paveldėjimo pagal testamentą straipsniais ir visiškai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Ieškovė R. R. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Testatorė V. R. jai nuosavybės teise priklausančią pastatų dalį leido remontuoti gera valia, darbai buvo atlikti gyvenant kartu su ieškove.
2. Iš jai priklausančio namo sunkiai sergančią testatorę atsakovė iškraustė į sodo namelį. Testatorė nebuvo tinkamai gydoma, nebuvo laikomasi medikų rekomendacijų, ji buvo nusilpusi ir išsekusi. Atsakovė melagingai teigia, jog pirko testatorei vaistus savo nuožiūra, kadangi testatorei buvo skiriami tik receptiniai griežtos apskaitos vaistai.
3. Būdama atsakovės įtakoje, negaudama reikiamų skausmą slopinančių vaistų, testatorė galėjo nesuvokti savo veiksmų ir neobjektyviai vertinti situaciją.
4. Byloje atliktos ekspertizės yra neišsamios, kadangi mirusiajai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ji nebuvo stebima gydytojų ir todėl nėra medikų įrašų, kurie galėtų būti išeitiniai duomenys vertinant tikrąją testatorės būklę.
5. Notarę ginčijamo testamento sudarymui pakvietė ne testatorė, o atsakovė. Notarė atvyko su jau sudarytu testamentu ir tai rodo, kad testamento sąlygas diktavo ne mirusioji V. R., o atsakovė G. B.. Per trumpą penkių minučių laiko tarpą notarė negalėjo įsitikinti testatorės veiksnumu, be to, testamento sudarymo metu namelio patalpose buvo ir atsakovė ir tuo buvo pažeistas Notariato įstatymo 2 ir 30 straipsniai.
6. Ieškinys įrodytas dokumentais apie sunkią ir skaudžią ligą, liudytojų parodymais apie savanaudiškus ketinimus, siekiant užvaldyti visą mirusiosios mamos turtą ir tame turte esantį ieškovės šeimos turtą.
Teisėjų kolegija primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, patikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, duomenis, kuriais remiantis jis priimtas, bei taikytos teisės normas, kuriomis vadovaujantis yra priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliacinio skundo ribose nagrinėjami ir fakto ir teisės klausimai, įrodymai ir jų vertinimas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas
Dėl CK 5.15 ir 5.16 straipsnių aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 5.15 straipsnio prasmę, testamento negali sudaryti asmenys, kurie nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir padarinių, tai yra asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, tačiau tai nereiškia, kad tik teismo pripažintiems neveiksniai asmenims taikomi tokie apribojimai sudaryti testamentą. Testamentas visų pirma yra valinis testatoriaus aktas, kuriuo jis atlieka tam tikrus patvarkymus dėl savo turto, turtinių ar neturtinių teisių ar pareigų po savo mirties. Taigi, nesant testatoriaus suvoktos ir tikros valios, tokia valia, nors ji formaliai išreikšta rašytine forma, negali būti laikoma tikra. Asmens būklė, kai jis negali suvokti savo veiksmų esmės, reikšmės ir padarinių gali susidaryti dėl ligos, alkoholio, narkotikų, psichotropinių ir kitokių cheminių medžiagų vartojimo, tokią asmens, kuris nors ir nepripažintas teismo neveiksniu, būklę gali lemti ir kitokios priežastys - išgyvenimai, stresinės situacijos, skausmas, netektys ir kt. Todėl tvirtinant oficialiuosius testamentus būtina įsitikinti, ar testatorius adekvačiai suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, t.y. šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnį.
Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą testatorės V. R. 2007 m. balandžio 11 d. testamentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Savo ieškinį grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: a) testatorė buvo aikštinga, pagiežinga, konfliktiška, b) dėl sunkios ir skausmingos ligos (sirgo skrandžio vėžiu, IV stadija, karcinomatoze, ascita, lėtine vėžine intoksikacija ir išsekimais) negalėjo suvokti savo veiksmų, nes, anot apeliantės, nuo skausmo ir išsekimo žmogui natūraliai sutrinka mąstymas, kadangi smegenys nemaitinamos. Be to, apeliantės teigimu, ji buvo įtakojama atsakovės, kuri ribojo betarpišką artimųjų bendravimą su testatore ir slėpė testamento sudarymo faktą.
Šios aplinkybės, anot ieškovės ir apeliantės, sąlygojo testamento sudarymą, kuris, jos manymu, buvo sudarytas nesant tikros ir adekvačios mamos (testatorės) valios, todėl jis negali būti galiojantis.
Apeliantė R. R., kaip teisingai nurodė savo sprendime pirmosios instancijos teismas, savo reikalavimų faktinio pagrindo neįrodė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė. Ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus paneigia visuma bylos įrodymų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir įvertinti. Štai testamentą patvirtinusios notarės A. S. paaiškinime konstatuojama, kad testamento sudarymo metu jai buvo žinoma apie testatorės skrandžio ir virškinamojo trakto ligą, testatorė tai nurodė pati, jos paklausus, ar gerai jaučiasi, tačiau jokių psichikos sutrikimų nesijautė, pati testatorė perskaitė testamento turinį, pati pasirašė. Pagal turimą pažymą iš Psichikos sveikatos centro buvo akivaizdu, kad V. R. nepriklausė stebimų ligonių grupei. Notarės A. S. parodymais, V. R. jai atvykus sudaryti testamentą sėdėjo ant lovos, buvo apsirengusi, normaliai bendravo, buvo energinga, pasirašė tvirta rašysena. Jai nekilo abejonių dėl jos psichinės sveikatos būklės.
Pažymėtina, kad nei vienas byloje apklaustų asmenų tiesiogiai nenurodė, kad V. R. iki mirties buvo sutrikusios psichikos, elgėsi neadekvačiai, ar buvo išsekusi tiek, kad dėl išsekimo negalėtų orientuotis nei situacijoje, nei laike, nei vietoje. To nepatvirtino ir medicininiai dokumentai, kurie buvo ištirti. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis, V. R. nebuvo skiriami jokie vaistai, kurie būtų priskiriami psichotropiniams ar skirti gydyti nuo psichikos sutrikimų.
V. R. asmens sveikatos istorijos įrašai liudija apie tai, kad ji sirgo ( duomenys neskelbtini). Esančios byloje V. R. ligos istorijos, medicininiai dokumentai liudija apie daugybę jos ligų, pakankamai sudėtingą fizinę būklę, tačiau kartu šie medicininiai dokumentai patvirtina ir tai, kad V. R. jai bendraujant su gydytojais, kurių buvo gydoma, abejonių jos psichine būsena nesukėlė, dokumentuose nefiksuojama jokie V. R. psichikos sutrikimai, fiksuojama „normalus“ V. R. bendravimas su aplinkiniais.
Pažymėtina, kad ir po testamento surašymo ir pasirašymo V. R. buvo stebima gydytojų ir jos ligos istorijoje jokių duomenų apie bendravimo sutrikimus, jos veiksmų neadekvatumą, bylojančius apie galimai nenormalią psichikos būseną, nėra. Pažymėtinas toks faktas, kad 2007-05-03 šeimos gydytoja V. R. formino dokumentus darbingumo lygiui nustatyti. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad suteikia tam tikros informacijos apie V. R. normalią psichinę būseną
Taigi pagrįstai šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo, todėl pagrįstai jį atmetė.
Savo apeliaciniu skundu apeliantė kvestionuoja byloje pateiktas eksperto išvadas, motyvuodama, kad jos neišsamios, paremtos ne jos nurodytų faktų paneigimu, bet tokių faktų nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad kaip yra ne kartą išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo arba neegzistavo, nereikalaujama teismo absoliutaus įsitikinimo. Visais atvejais visumos įrodymų pagrindu, neišskiriant kurio nors vieno, nesuteikiant vienam įrodymui viršenybės prieš kitus, būtina įsitikinti didesne tikimybe, kad toks faktas buvo arba nebuvo. Todėl teismas šiuo aspektu privalo tirti kiekvieną įrodymą, išklausyti visus šalių argumentus ir spręsti apie įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.
Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto išvada laikoma tik vienu iš įrodymų šaltinių nustatant bylai reikšmingus faktus. Ir šis įrodymų šaltinis, kaip jau buvo teigta anksčiau, didesnės galios prieš kitus įrodymus neturi. Eksperto išvada turi būti vertinama, kaip ir kiti įrodymai ir su kitais įrodymais, juos sugretinus tarpusavyje, o galutinis sprendimas dėl esmės ir vienų ar kitų aplinkybių įrodytumo turi būti priimamas pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t.y. ekspertizių išvados turi būti vertinamos kaip ir kiti įrodymai - pagal tas pačias taisykles.
Pirmosios instancijos teismas įrodymus byloje įvertino tinkamai, nepažeisdamas šių taisyklių, savo išvadas grindė ne tik ekspertizių išvadomis, bet įrodymų visuma. Kartu pažymėtina, kad apeliantės teiginys apie ekspertizių išvadų neišsamumą yra visiškai nepagrįstos, nes jas pagrindžia ir kiti bylos duomenys, kurie teismo buvo ištirti ir įvertinti: tai ir liudytojų parodymai, ir trečiojo asmens, bei atsakovės paaiškinimai, ligos istorijos ir jų aprašymai, testatorės mirties priežastis, pagaliau pačios testatorės palyginti nesenas amžius (gim. 1947 m.). Taigi byloje nėra duomenų, kurie būtų galėję nulemti pripažinimą, jog V. R. surašydama testamentą, bei jį pasirašydama būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad V. R. savo ligos laikotarpiu ir iki testamento surašymo ir po jo aplinką suvokė teisingai, adekvačiai bendravo su ją supančiais žmonėmis, tame tarpe ir testamentą surašiusia notare, todėl pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais nėra.
Nepagrįstas apeliantės skundo teiginys, kad sudarant ir pasirašant testamentą buvo pažeistos taisyklės, kuriomis privalėjo vadovautis notaras, jį sudarydamas, kad tiesiogiai ir netiesiogiai testatorė buvo įtakojama. Bylos duomenims, esančiais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirti ir įvertinti, atsispindi V. R. bendravimas su bylos šalimis – savo dukromis – R. R. ir G. B.. Su ieškove R. R. testatorės bendravimas buvo akivaizdžiai sutrikęs, apsunkintas, o su G. B. galimai artimesnis, emociškai stabilesnis ir glaudesnis. Tai patvirtino dalis byloje apklaustų liudytojų, bei iš dalies pačios faktinės aplinkybės – V. R. pasirinkimas sunkiu jai ligos periodu gyventi su atsakove ir būti jos prižiūrimai. Tai iš esmės ir galėjo nulemti testamento sudarymo atsakovės naudai logiką.
Esant šiems įrodymams apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apeliantės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos sudaro 4,83 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Ieškovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-132/2009 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei G. B., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. R. valstybei 4,83 Lt ( keturis litus aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.