- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2-1061-675/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00591-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- M. P.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo M. P. priteisti 1.256,55 Lt skolos už šilumos energiją, 72,26 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. 46 nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, S. Š. ir atsakovui M. P.. Vilniaus miesto savivaldybė ir S. Š. įsiskolinimo už tiekiamą šilumos energiją neturi, o atsakovas savo mokesčių dalį mokėjo nereguliariai, nors šilumos energija buvo tiekiama pastoviai. Dėl šių priežasčių už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2014-03-31 liko neapmokėta 1.256,55 Lt. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, todėl vertina, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovui mokesčiai už buto šildymą skaičiuojami už 23,07 kv.m. Nors atsakovas 2014-04-22 prieštaravimuose teigia, kad minėtame bute ginčo laikotarpiu negyveno, gyvenamosios vietos nurodytu adresu nedeklaravo ir už tiekiamą butui karštą vandenį mokėti neprivalo, tačiau, vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių 174 p. „kol karšto vandens skaitikliai neįrengti ar jų įrengti techniškai neįmanoma, suvartoto karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal teisės akte nustatytas normas. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpos pateikimo“ tvarkos 6.3 punktu, buto savininkas, jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, moka mokestį už karštą vandenį pagal nustatytą normą vienam asmeniui. Mokestis už šilumos energiją, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemą, suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, turi būti mokamas ieškovei. Remiantis LR CK 6.210 str. už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė paskaičiavo atsakovui 5 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2014-05-09, kurios sudaro 72,26 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors bendrosios nuosavybės teise turi 38/100 dalis buto, esančio Architektų g., Nr. 164-46, Vilniuje, tačiau faktiškai šiame bute negyvena. Jis nesudarė su ieškovu karšto vandens tiekimo sutarties. Mokesčius už tiektą energiją mokėjo ir jo paskaičiavimo skolos neturėtų būti. Nėra aišku kaip ieškovas skaičiuoja skolą už šilumos energiją. Jis ieškovui mokesčius už šildymą mokėjo ir pateikia tai patvirtinančius mokėjimo kvitus. Mano, kad už karštą vandenį mokėti neprivalo, nes šia paslauga faktiškai nesinaudojo. Šia paslauga naudojosi kiti bendraturčiai, kurie nėra ieškovui skolingi, nes taip ieškinyje nurodo ir pats ieškovas. Atsakovo turimais duomenimis bute karšto vandens skaitiklis nėra įrengtas. Tokiu atveju, yra visiškai neaišku kaip ieškovas paskaičiuoja atsakovui susidariusią skolą už karšto vandens teikimo paslaugas nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio, kai šia paslauga faktiškai nesinaudojo, o ja naudojosi kiti bendraturčiai. Dėl šių priežasčių ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už karštą vandenį, 72,26 Lt palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo, kuriuose nurodo, kad atsakovui taikomas suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti normatyvas. Mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami visiems bendraturčiams, tai yra G. Ž., L. C. ir M. P.. Pažymi, kad kiekvieną mėnesį UAB „Vilniaus energija“ siųsdavo atsakovui sąskaitas, kuriose pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančių teisės aktų reikalavimus nurodyta kaip ir už kokį šilumos kiekį apskaičiuoti mokesčiai, o eilutėje “delspinigiai“ už pavėluotą atsiskaitymą buvo skaičiuojami 0,04 procento delspinigiai. Praneša, kad 2014-04-25 atsakovas dalinai patenkino ieškovo reikalavimus ir apmokėjo 57,88 Lt už šildymą 2014 m. kovo mėnesį, todėl reikalavimus šiai sumai sumažina ir prašo bylą atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje (57,88 Lt) nutraukti. Bylos nutraukimo procesinės pasekmės ieškovui yra žinomos.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ atstovei nedalyvaujant.
Atsakovas M. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise lygiomis dalimis po 31/100 dalį priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, S. Š. ir M. P. (b.l. 7-8). Ieškovo pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas M. P. už jam priklausančią 23,07 kv.m. buto dalį už suvartotą šilumos energiją (šildymą, karštą vandenį, šilumos palaikymą gyvatuke) laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2014-03-31 įsiskolino 1256,55 Lt., laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2014-05-09 atsakovui priskaičiuota 72,26 Lt palūkanų (b.l. 5). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad dalis skolos yra sumokėta, t.y. atsakovas 2014 m. balandžio 25 d. sumokėjo ieškovui 57,88 Lt už šildymą 2014 m. kovo mėnesį (b.l. 46-49).
Atsakovas nesutinka mokėti už kartą vandenį, teigdamas, kad faktiškai bute negyvena nuo 2006 m. kovo mėnesio ir karšto vandens nenaudoja. Atsakovo teigimu, karštą vandenį naudojo kiti bendraturčiai, kurie ir privalo apmokėti šį mokestį.
Iš ieškovo ieškinyje ir paaiškinime į atsakovo atsiliepimą nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo bute karšto vandens skaitikliai nėra įrengti. Vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių 174 p. „kol karšto vandens skaitikliai neįrengti ar jų įrengti techniškai neįmanoma, suvartoto karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal teisės akte nustatytas normas. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpos pateikimo“ tvarkos 6.3 punktu, buto savininkas, jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, moka mokestį už karštą vandenį pagal nustatytą normą vienam asmeniui. Ieškovo pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovui M. P. mokesčiai už šilumą, karštą vandenį ir šilumos palaikymą gyvatuke buvo skaičiuojami už jam priklausančią 23,07 kv.m. buto dalį (b.l. 5).
Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Bendraturčių tarpusavio santykiuose jų teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos bei principai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo sumokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t.y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas visą pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, paskirstė vartotojams pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus metodus. Šilumos energiją šiame name ieškovas paskirstė vadovaudamasis Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Kaip jau minėta, mokesčius atsakovui ieškovas skaičiavo ne už visą butą, o už jam nuosavybės teise tenkančią 23,07 kv.m. dalį. Ieškovo pateiktos sąskaitos (b.l. 50-62) patvirtina, kad mokesčiai už karštą vandenį yra skaičiuojami ir G. Ž. bei L. C..
Nors atsakovas teigia, kad mokesčius už šildymą ieškovui mokėjo tinkamai ir laiku bei pateikė mokėjimo nurodymus (b.l. 21-42), tačiau iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos (b.l. 5) bei paties atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų (b.l. 21-42) matyti, kad mokesčiai už šildymą, o taip pat ir karštą vandenį bei šilumos palaikymą gyvatuke buvo mokami nereguliariai, dėl ko per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2014-03-31 susidarė 1.256,55 Lt skola.
Atsakovo teiginys dėl to, kad jis neprivalo atsiskaityti su ieškovu, nes nesudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 str. 1 d.). Atsakovas nėra pasirašęs individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, tačiau jam priklausančio 31/100 dalios buto, kurio įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, kad atsakovas tokią sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Tokios sąlygos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 (nuo 2012-10-01 – Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu 2012-07-17 Nr. 1-173). Šiose sąlygose numatyta, kad buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą su šilumos tiekėju privalo atsiskaityti kas mėnesį.
Konstatuotina, kad atsakovas savo prievolės neįvykdė, kadangi laiku nesumokėjo ieškovui už suvartotą šilumos energiją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo dalį sumos, ir ieškovas šią aplinkybę patvirtino, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina likusi skolos suma, t.y. 1198,67 Lt. (1256,55 Lt – 57,88 Lt).
CK 6.261 straipsnyje numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 72,26 Lt palūkanų.
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) ir turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 51,86 Lt kelionės išlaidų, iš viso 123,86 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškovo pašto išlaidos valstybei sudaro 7,99 Lt., todėl šios išlaidos nepriteisiamos, vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str., 269 str. teismas,
nusprendė:
Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1198,67 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus 67 centus) skolos, 72,26 Lt (septyniasdešimt du litus 26 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 123,86 Lt (vieno šimto dvidešimt trijų litų 86 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831, buveinės adresas Jočionių g., Nr. 13, Vilnius, a.s. Nr. LT927044060001583907, AB SEB bankas, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.