Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 1989 07 21 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 146 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 1990 12 22 paleistas lygtinai prieš 1 m. 4 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. , neturėdamas leidimo, įsigijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t.y. jis, 2008 metų gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nusipirkdamas už 200 litų šaunamąjį ginklą – nupjautavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais (pagal 2002 01 15 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Nr. IX-705 priskiriamą prie ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje) ir tris 16 kalibro medžioklinius šovinius. A. Z. šautuvą ir tris šovinius, neturėdamas leidimo, jų įgijimo dieną, visuomeniniu transportu gabeno iš Vilniaus miesto į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vieną šovinį tą pačią dieną iššovė, o kitus du šovinius ir šautuvą, neturėdamas leidimo, laikė paslėpęs savo namuose iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. 19 val. 30 min., kada šautuvą ir du šovinius iš savo namų atsinešė į A. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir asmeninio konflikto su V. B. metu, vieną šovinį iššovė į V. B. , po to A. Z. šautuvą ir vieną šovinį nešiojo ir laikė paslėpęs tol, kol 2008 m. rugpjūčio 7 d. 16 val. 30 min. pradėtos kratos metu J. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje, šaunamąjį ginklą – nupjautavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais ir šaudmenį, surado Širvintų rajono PK pareigūnai, taip neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Be to, A. Z. tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė kitą žmogų, t.y. jis, 2008 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.30 val., A. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus asmeninio pobūdžio ginčui su V. B. , turėdamas išankstinį tikslą nužudyti V. B. , neteisėtai įgytu ir laikomu šaunamuoju ginklu – nupjautavamzdžiu savadarbiu šautuvu (pagamintu perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini)), užtaisytu medžiokliniu 16 kalibro šoviniu (užtaisytu šratais), ir, suprasdamas, kad šalia esantiems D. J. ir S. M. gresia realus pavojus gyvybei dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, šaudmens šratų sklaidos bei jų rikošeto galimybės, tyčia vieną kartą iššovė į V. B. , padarydamas nukentėjusiajam aklą, vienkartinį šautinį, šratinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą, šūvio įėjimo žaizdą dešinio raktikaulio projekcijoje su raktikaulio, dešiniųjų I-IV- šonkaulių, dešinio plaučio sužalojimais, dešinių stambiųjų poraktikaulinių kraujagyslių pilnu nutraukimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir nukentėjusysis mirė, taip tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė V. B. .

Apklaustas kaltinamuoju A. Z. dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, gabenimo ir laikymo, kaltu prisipažino pilnai, o dėl tyčinio nužudymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kaltu prisipažino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad V. B. nužudyti nenorėjo, jo tikslas buvo jį tik pagąsdinti. Kaltinamasis parodė, kad jis 2008 08 06 dieną apie 19 val. pastatė savo automobilį kaimynės A. J. kieme, po to dar su kaimynu D. J. kalbėjo apie jo automobilį, apžiūrinėjo automobilio variklį. Jiems bebūnant kieme, atvažiavo S. M. ir V. B. , kuris buvo neblaivus. Jį pamatęs V. B. pasakė, “o, mano skolininkas”, po to pradėjo prie jo kabinėtis, reikalauti grąžinti skolą. Kadangi jis nebuvo V. B. skolingas, o šis reikalavo grąžinti dalį pinigų už prieš ketverius metus kartu gertą alkoholį, jis (A. Z. ) dėl to labai supyko, tarp jų kilo konfliktas. V. B. jam ranka trenkė per veidą, paskui norėjo trenkti alaus buteliu, bet susilaikė. Jis prašė S. M. išvežti V., bet niekas į tai nereagavo. Tuomet jis nuėjo namo ir atsinešė ginklą, kurį iš pradžių padėjo į savo automobilio bagažinę. Jis žinojo, kad šautuvas yra užtaisytas. Bagažinė buvo atidaryta. Po to, iš bagažinės išsitraukė šautuvą, norėdamas V. pagasdinti. D. J. ir S. M. , pamatę šautuvą, pabėgo. Jis su ginklu rankose stovėjo prieš V. B. maždaug vieno metro atstumu, ginklas buvo nukreiptas į tiesiai į jį, taip stovėdamas jis liepė V. dingti iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Tačiau V. pasakė, ,ko čia gąsdini mane su tuo žaisliuku?“ ir pradėjo eiti į jį, prisiartinęs ranka griebė už šautuvo vamzdžio, ir šautuvas iššovė. Jis (A. Z. ) tuo metu rankos pirštą laikė uždėjęs ant šautuvo gaiduko, tačiau kaip jį paspaudė neatsimena, viskas įvyko labai greitai. Šūviu pataikė V. į petį, po ko, šis iš karto nukrito ant žemės, jo akys buvo baltos, bėgo kraujas. Jį patį ištiko šokas, todėl neprisimena kaip išvažiavo iš kiemo automobiliu, kaip nunešė šautuvą namo. Po to ilgai klaidžiojo po mišką, buvo labai išsigandęs.

Dėl ginklo įgijimo, kaltinamasis A. Z. parodė, kad Vilniuje, turgelyje narkomanui pasiūlius, jį įsigijo už 200 litų, kartu buvo ir trys šoviniai, iš kurių vieną iššovė iš karto po šautuvo įsigijimo, kitą – konflikto su V. B. metu, o trečias liko prie šautuvo buožės.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. patvirtino duotus parodymus vietoje (t.2,b.l.13-17, 28-30). Analogiškus parodymus A. Z. davė ir akistatos su liudytoju D. J. (t.2,b.l.19-20) bei liudytoju S. M. metu (t.2,b.l.21-22).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad yra nužudytojo V. B. brolis. Jam buvo žinoma, kad A. Z. buvo skolingas jo broliui, o apie pastarojo nužudymo aplinkybes sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats A. Z. pažįsta seniai, kiek jam yra žinoma, jo brolio V. B. ir A. Z. tarpusavio santykiai buvo normalūs. Brolis buvo palaidotas šeimos lėšomis, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamasis A. Z. yra jo kaimynas, jis gi, jo kieme dažnai palikdavo savo automobilį. 2008 08 06 jis atvažiavo į jo kiemą apie 19 valandą, ir jie abu kartu remontavo jo automobilį. Netrukus atvažiavo ir S. M. su V. B. . A. Z. pradėjo ginčytis su V. B. dėl skolos. V. B. , išlipęs iš automobilio, iš karto rodydamas į A. Z. pasakė, jog tai jo skolininkas. Jų tarpusavio konflikto metu, A. Z. netikėtai kažkur dingo, o maždaug po penkių minučių jis grįžo ir šaukdamas ant V. B. nuėjo link automobilio. Tuo metu S. M. su V. B. jau ruošėsi išvažiuoti. S. M. jau buvo įsėdęs į automobilį, o V. B. ruošėsi į jį sėsti, tačiau grįžus A. Z. , tarp jų vėl prasidėjo konfliktas, kurio metu jis (D. J. ) pamatė kažkokį daiktą A. Z. rankose, ir tuoj pat pasigirdo šūvis.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo D. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis be kitų aplinkybių parodė, kad 2008 08 06 apie 19.30 val. jo kieme tarp V. B. ir A. Z. vyko konfliktas, jie vienas ant kito rėkė, aiškinosi dėl kažkokių skolų. Staiga jis išgirdo šūvį, pamatė kaip V. B. nugriuvo ant žemės bei pamatė, kad A. Z. rankose laiko ginklą, kokį tiksliai nežino, tačiau nelabai ilgą. Po to, jį greitai įsidėjo į savo automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Iš kur A. Z. ištraukė ginklą, jis nematė (t.1,b.l.59-60, 71-73). Teisme liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, parodė, kad tuo metu kai A. Z. grįžo iš namų, jis ėjo rėkdamas V. B. “tai ką, skolos dar nori”. Jis nematė, kad jie vienas kitam būtų sudavę smūgius, kaip ir nematė V. B. rankose alaus butelio, nors šis ir buvo išgėręs. Tuo metu A. Z. buvo labai įsiutęs, agresyviai nusiteikęs V. B. atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (t.1,b.l.64-69).

Liudytojas S. M. parodė, kad jis kaltinamąjį A. Z. gerai pažįsta, jie yra draugai. Įvykio dieną V. B. jo paprašė nuvežti jį automobiliu į parduotuvę, kur nuvažiavus, jis nusipirko alaus ir cigarečių. Po to, jis paprašė jį pavežti iki A. Z. namų. Važiuojant pas A. Z. , jie pamatė pastarąjį D. J. kieme, todėl užsuko pas jį. Jiems atvažiavus, V. B. pradėjo ginčytis su A. Z. dėl skolos, tarp jų įvyko konfliktas. V. B. sudavė A. Z. ranka į veidą. A. Z. liepė V. B. dingti iš kiemo. Po to, staiga A. Z. išėjo namo, o netrukus jam grįžtant pamatė, jog jis rankoje nešasi ginklą ir eina tiesiai link V. B. . Jis matė kaip A. Z. buvo ginklą nukreipęs tiesiai į V. B. , kadangi jis nuo pastarojo buvo maždaug pusantro metro atstumu. Pamatęs A. Z. rankose ginklą, jis (S. M. ) atšoko prie automobilio, atsistojo nugara į juos ir staiga išgirdo šūvį. D. J. taip pat pasitraukė kartu su juo (S. M. ), o V. B. liko stovėti vietoje. Po to, jie kvietė greitąją pagalbą V. B. ir nepastebėjo kaip A. Z. išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. patvirtino duotus parodymus vietoje (t.1, b.l.79-84).

Liudytoja A. J. parodė, kad 2008 08 06 apie 19 val. pas juos į kiemą atvažiavo kaimynas A. Z. , ji su juo pasisveikino ir nuėjo į namus. Po to, ji matė, kad į kiemą įvažiavo dar vienas automobilis, kuriame buvo S. M. ir V. B. . Praėjus neilgam laiko tarpui, į namus įėjo jos vyras D. J. ir pasakė skaminti policijai ir greitąjai pagalbai, nes A. Z. pašovė V. B. . Išbėgusi į kiemą, pamatė ant žemės gulintį V. B. .

Liudytoja S. P. parodė, kad 2008 08 06 A. Z. buvo jos namuose, apie 19 val. jis išvažiavo pas J.. Vėliau jis grįžo labai susijaudinęs, sakė, kad netyčia šautuvas iššovė, V. B. nukrito. Po to, jis išvažiavo ir daugiau ji jo nebematė.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2008 08 06, laikotarpyje nuo 20.15 val. iki 21.00 val., buvo apžiūrėta D. J. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie žvyruoto keliuko, vedančio link namų, 0,5 m atstumu, nuo gyvenamojo namo 10 m atstumu, guli vyriškos lyties lavonas (V. B. ). Kūnas guli ant nugaros, galva šiaurės vakarų kryptimi. Dešiniame petyje matosi šautinė žaizda, kurioje lygiavamzdžio šovinio plastmasinis konteineris. Ant žvyruoto keliuko, už 75 m nuo lavono šiaurės rytų kryptimi yra netaisyklingos formos raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo šio keliuko už 2,60 m atstumu bei už 1,60 m atstumu nuo lavono, po medžiu guli raudonos spalvos lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo 16 kalibro tūtelė (t.1,b.l.3-10).

MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 08 07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus V. B. lavono tyrimą, nustatyta, kad V. B. mirties priežastimi buvo aklas, vienkartinis, šautinis, šratinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas: šūvio įėjimo žaizda dešinio raktikaulio projekcijoje su raktikaulio, dešiniųjų I-IV-o šonkaulių, dešinio plaučio sužalojimais, dešinių stambiųjų poraktikaulinių kraujagyslių pilnu nutraukimu. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu. V. B. lavono kraujyje rasta 2,55 promilių etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Jo lavone grumtynių pėdsakų ar požymių nėra.

Sužalojimas padarytas tuoj pat prieš mirtį vienu šūviu iš šaunamojo ginklo užtaisyto švininiais šratais. Šūvio kryptis iš priekio atgal ir nežymiai iš viršaus žemyn. Tokio pobūdžio sužalojimas nesuderinamas su gyvybe. Papildomai aprašyti sužalojimai kaklo dešinėje ir dešinio raktikaulio projekcijoje vertinami kaip artimo šūvio pėdsakai. Pavyzdžiui – taškiniai paviršiniai odos raginio sluoksnio pažeidimai apatinio žandikaulio dešinio krašto projekcijoje pereinant į kaklą ir nuo žaizdos išorėn-žemyn galėjo likti nuo parako grudelių, o trys odos įtrukimai ir du linijiniai nubrozdinimai kaklo dešinėje, sukamojo raumens projekcijoje, galėjo likti nuo kamščių fragmentų. V. B. tiesiogine mirties priežastimi buvo dešiniųjų stambiųjų poraktikaulinių kraujagyslių (arterijos ir venos) pilnas nutraukimas. Į V. B. buvo šauta iš nedidelio atstumo (iš arti), kuriame veikė antriniai šūvio faktoriai (šūvio suodžiai, šūvio dujos, parako grūdeliai ir kt.) ir nebuvo šratų sklaidos (t.1,b.l.19-24).

Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, buvo apžiūrėti V. B. drabužiai, akiniai. Apžiūros metu nustatyta, jog marškinėlių priekinėje dalyje, dešinės pusės petnešoje yra apie 5-8 cm dydžio kiauryminis audinio pažeidimas, kurio apačioje ir dešiniajame šone yra trys netaisyklingų formų skylės. Aplink pažeidimą audinys suteptas rudos (vyšninės) spalvos medžiaga, panašia į išdžiuvusį kraują. Ant akinių stiklų matosi smulkios dėmės, panašios į išdžiuvusį kraują (t.1,b.l.26-31).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktuose nukentėjusiojo V. B. marškinėliuose esantis pažeidimas yra šautinis-sviedinių įėjimo anga, padarytas vienu šūviu švininiais sviediniais (šratais, grankulkėmis). Marškinėlių pažeidimas buvo padarytas šaunant iš artimo atstumo, kuriame pasireiškia artimo šūvio pėdsakai – pavienės apdegusios parako dalelės, parako degimo dujų mechaninio ir terminio poveikio požymiai ir homogeninės švino metalizacijos pėdsakai (t.1,b.l.36-38).

2008 08 07 atliekant kratą kaltinamojo A. Z. motinai J. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo palėpėje, prie pat stogo rastas ir sulaikytas A. Z. (t.1,b.l.107-108, t.2,b.l.1-2), be to, kaip matyti iš kratos protokolo, tą pačią dieną, kratos metu to paties gyvenamojo namo palėpėje, už medinės statinės, po skudurais rastas ir paimtas lygiavamzdis nupjautu vamzdžiu, 16 kalibro šautuvas be pavadinimo, 1951 m. gamybos, ant korpuso matosi numeris (duomenys neskelbtini). Šautuvo vamzdyje įdėtas šovinys raudonu korpusu, 16 kalibro, užtaisytas smulkiais šratais (t.1,b.l.111-114).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre 2009 01 22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tirti pateiktas nupjautavamzdis savadarbis šautuvas, pagamintas perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai priskiriami prie ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje. Iš tirti pateikto šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šauta po paskutinio jo valymo. Tirti pateiktas nupjautavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikta tūtelė šauta tirti pateiktame šautuve Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinis šaudmuo, skirtas lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tai yra šaudmuo. Tirti pateiktas šovinys yra tinkamas šaudyti (t.1,b.l.121-125).

A. Z. leidimas laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus Širvintų rajono policijos komisariate išduotas nebuvo (t.2,b.l.94).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 1 dalį bei 129 str. 2 dalies 7 punktą.

Byloje nustatyta, kad A. Z. neturėdamas leidimo, įsigijo, už 200 litų nusipirkęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini) turgelyje šautuvą su trimis šoviniais, kuriuos parsivežė į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vieną iš šovinių iššovė tą pačią dieną, kitą iššovė į V. B. , trečią - kartu su šautuvu laikė namuose iki jis buvo paimtas 2008 08 07 atliktos kratos metu. Duomenų apie tai, kad A. Z. turėjo leidimą laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, teismui nepateikta. Todėl kaltinamojo A. Z. veiksmai pilnai atitinka LR BK 253 str. 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, kaltinamasis A. Z. , 2008 08 06 asmeninio konflikto metu, kaltinime nurodytu šautuvu tyčia, vieną kartą šovė į V. B. , stovėjusį prieš jį apie vieno metro atstumu. Nors pats kaltinamasis A. Z. neigia tyčia šovęs į V. B. , tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma tai patvirtina. Įvykio liudytojai D. J. ir S. M. , betarpiškai matė ir girdėjo A. Z. ir V. B. tarpusavio konfliktą. Jie gi, patvirtino, kad A. Z. buvo labai įsiutęs, agresyviai nusiteikęs V. B. atžvilgiu. Be to, jis trumpam pasišalinęs iš D. J. šeimos gyvenamojo namo kiemo, grįžo nešinas ginklu – šautuvu ir net nesustodamas nuėjo tiesiai link V. B. , ginklą buvo atsukęs tiesiai į pastarąjį. Jis gi, eidamas su ginklu rankoje, nereagavo į šalia esančius S. M. ir D. J. , tikslingai artėjo prie V. B. , po ko ir šovė į pastarąjį, pataikydamas jam į dešinio peties sritį. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamąjį A. Z. bei liudytojus D. J. ir S. M. siejo draugiški santykiai, jie buvo pažįstami eilę metų, jokio priešiškumo tarp jų nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ir juos vertina kaip kaltinamojo A. Z. kaltę patvirtinančius įrodymus. Juos gi, iš dalies patvirtina ir liudytojos D. J. parodymai apie tai, kad iš karto po įvykio į namus įbėgęs jos vyras D. J. jai pasakė, kad A. Z. pašovė V. B. . Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo A. Z. parodymai, jog jo rankose laikomas šautuvas pats iššovė tuo metu kai V. B. griebė už šautuvo vamzdžio, bei į tai, kad jie nepatvirtinti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, vertinami kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog šūvio kryptis buvo iš priekio atgal ir nežymiai iš viršaus žemyn.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam teisingai inkriminuotas ir jo veiką kvalifikuojantis požymis, jog nužudymas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. , būdamas agresyviai nusiteikęs V. B. atžvilgiu ir siekdamas jį nužudyti, atsinešė iš savo namų užtaisytą šoviniu šautuvą, šovė į V. B. esant šalia kitiems asmenims – S. M. ir D. J. . Šie asmenys stovėjo vos kelių metrų atstumu nuo A. Z. , kas sukėlė realų pavojų jų gyvybei, t.y. buvo panaudotas toks pavojingas įrankis kaip šautuvas, galintis sukelti mirtį. Be to, kaip parodė ir patys liudytojai, tokie A. Z. veiksmai juos labai išgasdino, jie matydami A. Z. rankoje ginklą, nukreiptą tiesiai į V. B. ir būdami greta jo, staigiu judesiu intuityviai atšoko keletą žingsnių nuo A. Z. . Šios aplinkybės taip pat patvirtina realios grėsmės buvimą S. M. ir D. J. gyvybei. Tokie kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka LR BK 129 str. 2 d. 7 punkte numatytą veiką kvalifikuojantį požymį – nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinimui teismams, jog „nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 dalies 7 punktą, kai siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Be to, pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei“ (18 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. Z. rankoje laikydamas šoviniu užtaisytą šautuvą, nukreiptą į V. B. , suvokė, kad jis savo veiksmais kelia pavojų ne tik V. B. , bet ir S. M. ir D. J. gyvybei ir dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, ir dėl šaudmens šratų sklaidos bei jų rikošeto galimybės. Nors kaltinamasis neigia norėjęs nužudyti V. B. , o jo tikslas buvo pastarąjį tik pagąsdinti, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai tai paneigia. Kaip nustatyta, A. Z. , vykstant jo ir V. B. asmeniniam konfliktui, būdamas įsiutęs ant V. B. , nuėjo į namus tikslu atsinešti šautuvą, ir žinodamas, kad šis šautuvas yra užtaisytas šoviniu, sugrįžo į konflikto vietą, kur kitų asmenų akivaizdoje, priėjo tiesiai prie V. B. , nukreipęs šautuvą į pastarąjį, atsistojo prieš jį ne daugiau kaip metro atstumu ir iššovė į krūtinės sritį. Tokiais veiksmais jis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali nužudyti V. B. ir tokių pasekmių norėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Z. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Būtent tokios aplinkybės buvo nustatytos ir atliekant kaltinamojo A. Z. psichologinį tyrimą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu, kur nurodyta, kad „tiriamasis, po barnio su V. B. eidamas namo, jau buvo nusprendęs panaudoti šaunamąjį ginklą prieš šį, trumpas ginčo atokvėpis tiriamojo nenuramino, iš namų jis parėjo dar labiau įsiaudrinęs, įpykęs ir, grįžęs atgal į įvykio vietą, realizavo savo sprendimą“. Atlikus kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, konstatuota, jog A. Z. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai orientavosi situacijoje, suvokė realybę, elgėsi sąmoningai, tikslingai ir kryptingai, savo veiką motyvuodamas: „man buvo labai pikta ir sugalvojau jį pagąsdinti“, „nervai neatlaikė, konfliktas jau buvo seniai...jis mane iš kantrybės išvarė“. A. Z. nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti pykčio būsenoje, tačiau ši būsena nesiekė stipraus emocinio susijaudinimo lygio ir netrukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Jo elgesys ir būsena įvykio metu neatitinka stipraus emocinio susijaudinimo būsenos diagnostinių kriterijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t.2,b.l.88-91).

Be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad V. B. tiesiogine mirties priežastimi buvo dešiniųjų stambiųjų poraktikaulinių kraujagyslių (arterijos ir venos) pilnas nutraukimas, kuris buvo padarytas A. Z. šūviu į V. B. krūtinės dešinę pusę, kas taip pat patvirtina, jog tarp kaltinamojo A. Z. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visos išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis A. Z. tyčia, kitų žmonių – S. M. ir D. J. – gyvybei pavojingu būdu, nužudė V. B. .

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. Z. praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (t.2, b.l.1.71), baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.2, b.l.69-70), nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (t.2,b.l.75), teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvada nustatyta, kad A. Z. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.2,b.l.88-91).

Pažymėtina ir tai, kad vertinant pagal LR BK 11 straispnio nuostatas, kaltinamasis A. Z. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 7 p.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė ir apysunkį nusikaltimą (BK 253 str. 1 d.). Iš karto po nusikaltimo padarymo, jis iš įvykio vietos pasišalino, po to pasislėpė pats ir paslėpė nusikaltimo įrankį – šautuvą, buvo sulaikytas tik tada kai kratos metu buvo surastas jo motinai priklausančio gyvenamojo namo palėpėje.

Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant išdėstytą, kaltinamajam A. Z. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK – V. B. džinsai, marškinėliai, akiniai (t.1,b.l.32-33), - sunaikintini. A. Z. džemperis, kelnės, diržas – grąžintini teisėtam savininkui A. Z. (t.1,b.l.134-135), o nupjautavamzdis savadarbis šautuvas, pagamintas perdirbant TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini), vieną 16 kalibro tūtelę (t.1,b.l.126-129) perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR Vyriausybės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo,

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 7 punkte ir nuteisti jį 13 (trylikai) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti A. Z. galutinę bausmę 13 (trylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., A. Z. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 metų rugpjūčio 7 dienos iki 2009 metų liepos 10 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 07 10.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK – V. B. džinsus, marškinėlius, akinius, - sunaikinti; A. Z. džemperį, kelnes, diržą – grąžinti teisėtam savininkui A. Z. ; nupjautavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą perdirbant TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. (duomenys neskelbtini), vieną 16 kalibro tūtelę perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR Vyriausybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.