Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinį kartą:

2021 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 3 (trijų) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 3 (trijų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. 2023 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi skirta galutinė sušvelninta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 14 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, iš spintoje buvusios piniginės slapta pagrobė G. C. 345 eurus, tuo slapta pagrobė nedidelės vertės svetimo turto už 345 eurus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 19 d. apie 09.00 val. autobusu atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, pas pažįstamą. Apie 11:00 val. jis vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) biblioteką, adreso nežino, nes norėjo pasinaudoti nemokamu internetu. Bibliotekos pirmame ir antrame aukšte sutiko po darbuotoją. Bibliotekos kabinete pasinaudojęs internetu pamatė ant stalo padėtą rankinuką. Kadangi patalpoje buvo vienas, todėl sugalvojo patikrinti rankinuką. Rankinuko viduje rado rausvos spalvos piniginę, kurioje buvo apie 280 eurų. Minėtus pinigus jis pavogė, nes buvo labai alkanas. Jis pats oficialiai niekus nedirba, todėl neturėjo pinigų pavalgymui. 2025 m. balandžio 19 d. vakare, jis paimtus pinigus išleido maistui parduotuvėje „Maxima“, „IKI“ ir „Norfa“ bei kavinėje, esančioje „Topolyje“. Dėl to jis labai gailisi. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, gali atidirbti viešuosius darbus. Ankščiau yra teistas dėl vagysčių. Papildomai parodė, kad piniginėje galėjo būti ir 345 eurai. Sutinka atlikti arešto bausmę.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusioji G. C. parodė, kad ji dirba bibliotekininke (duomenys neskelbtini) Viešojoje Bibliotekoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 19 d. apie 10.30 val. į biblioteką atėjo jai iš matymo matytas asmuo, kuris pasiprašė prie kompiuterio. Tą asmenį yra mačiusi ir ankščiau, nes buvo lankęsis bibliotekoje. Po kiek laiko ji to asmens pasiteiravo ar pavyko prisijungti, šis atsakė, jog pavyko. Tuo metu toje patalpoje buvo ir kitas lankytojas, t.y. D. M.. Kol abu lankytojai buvo prie kompiuterių, ji nuėjo į kitą patalpą, t.y. vaikų skyrių iš kurio nesimatė patalpos, kuriose buvo tas asmuo ir D. M.. Po kurio tai laiko pastebėjo, kad prie kompiuterio yra likęs tik D. M., o kito asmens jau nebuvo. Dar po kurio tai laiko ji nuėjusi prie spintos, buvusios kitoje patalpoje, kurioje laikė savo asmeninius daiktus, atidarius duris iškrito jos rankinė, o iš šios ir piniginė. Kadangi piniginė buvo prasegta, todėl pastebėjo, jog joje nėra apie 400 eurų. Iš karto jai kilo įtarimas, kad tuos pinigus galėjo paimti tas nepažįstamas asmuo. Jai paklausus ar D. M. ar pastarasis nematė, jog nepažįstamasis buvo užėjęs į kambarį, kurioje buvo spinta, D. M. atsakė, kad vienu metu buvo išėjęs į lauką parūkyti, todėl nematė, tačiau jam sugrįžus tas asmuo skubiai išėjo iš bibliotekos. Kompiuterių patalpa nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau yra stebima įėjimas į biblioteką. Atvykus pareigūnams jie kartu peržiūrėjo įrašus, kur buvo patyti išeinantis nepažįstamas asmuo, kuris buvo apie 50 metų amžiaus, šviesių trumpų plaukų su žaizdotu veidu. Papildomai parodė, kad iš piniginės buvo pagrobti 345 eurai. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir ieškinio neteiks.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios parulės Vilmos P. T. pranešime nurodoma, kad dirbant su Vilkaviškio rajono PK vyresniuoju patruliu A. R. gavo pranešimą apie iš (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobtus pinigus. Atvykę į įvykio vietą ir su darbuotoja G. C. peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) bibliotekos vaizdo stebėjimo kamera padarytą vaizdo įrašą nustatyta, jog asmuo galimai pagrobęs pinigus, t.y. G. M. į bibliotekos patalpas įėjo 10.29 val. ir išėjo 11.43 val. Nustatę, jog G. M. lankosi pas moterį gyvenančią (duomenys neskelbtini) iš šios sužinojo, kad G. M. buvo pas ją atvykęs, nes rado prie durų padėtų gėlių bei jai skambino. Ieškant G. M. jie Vilkaviškio autobusų stoties darbuotojai parodė G. M. nuotrauką, iš kurios darbuotoja G. M. atpažino kaip asmenį, kuris įsigijo du bilietus į Druskininkus ir atsiskaitydamas pateikė 100 eurų kupiūrą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. K. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-13675-25 nukentėjusioji G. C. 2025 m. balandžio 19 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu pateikė nuotrauką iš bibliotekos lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, kuriame užfiksuotas einantis vyriškis, kuris yra atpažintas, minėtas vyriškis yra įtariamasis G. M..

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad G. C. pateikė asmens galimai pagrobusio pinigus foto nuotrauką.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama įvykio vieta yra įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bibliotekos patalpos, kurios viename iš kambarių stovi spinta, kurioje yra rankinukas ir tuščia piniginė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad G. M. 2025 m. balandžio 19 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, iš spintoje buvusios piniginės slapta pagrobė G. C. 345 eurus, tuo slapta pagrobė nedidelės vertės svetimo turto už 345 eurus, tokiu būdu pagrobė svetimą nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė nukentėjusiajai 345 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Už šį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kaltinamasis daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už nusikalstamos veikos padarymą turi būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma arešto bausmė, tačiau pažymėtina, kad esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei įvertinus šios aplinkybės reikšmę, skirtina mažesnė nei maksimali arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Šiuo atveju prokuroras neprašo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį. Teismas sutinka su tokia prokuroro pozicija, kadangi G. M. ankščiau jau teistas 17 kartų. Iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę išėjo 2025 m. vasario 21 d., be to nuo 2025 m. balandžio 29 d. Marijampolės AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14959-25, pagal kuriame G. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu neatidėtinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nekeistinos, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir už tai jam skirti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. M. galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą- Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, LT-62505 Alytus Tel. +370 315 52001) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.