Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-487/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
1S-522-487/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–522-487/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Aleno Piesliako, Gintaro Dzedulionio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-22 nutarimo Nr. 59-98, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Šiaulių apygardos teismo 2008-06-04 nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. padarymą ir nuteistas laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2007-05-24, bausmės pabaiga – 2019-04-24, 2/3 bausmės atliko 2015-04-24.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016-04-22 nutarimu Nr. 59-98 netaikė nuteistajam I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad, nors nuteistasis ir įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, nėra galimybės padaryti išvadą, jog I. V. ateityje laikys įstatymų ir nenusikals. I. V. amžius pirmo teistumo metu buvo 27 metai. Anksčiau jis teistas vieną kartą 1992-02-18 už plėšimą ir vagystę. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 30 kartų, baustas 26 kartus, galiojančių nuobaudų – 19, skatintas 1 kartą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 34 balai, tačiau rizika didėja, buvusi 27 balų rizika padidėjo iki 34 balų. Atsižvelgiant į nuteistojo didėjančią žemą nusikalstamo elgesio riziką, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų pažeidimų kiekį ir pobūdį, į šiuo metu galiojančias 19 nuobaudų, iš kurių 2 paskutinės buvo gautos po paskutinio svarstymo Komisijoje, į nuteistojo perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę, į motyvacijos keistis stoką, Komisija padarė išvadą, kad I. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

I. V. pateikus skundą dėl Komisijos nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-10 nutartimi atmetė nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-22 nutarimo Nr. 59-98. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose programose, dirbo jam pasiūlytą darbą, už aktyvų dalyvavimą renginiuose skatintas 1 kartą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja apsigyventi pas seserį, vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu negauta. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas vertino jas, kaip nepakankamas teigiamam nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Teismas kartu vertino ir kitas aplinkybes -nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas 1 kartą, šiuo metu atlieka bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 30 kartą, baustas 26 kartus, šiuo metu turi 19 galiojančių nuobaudų, iš paprastosios grupės perkeltas į drausmės grupę, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo nuo 27 iki 34 balų, o taip pat likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad, šiuo metu taikant I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.

I. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog jis įsipareigoja gerbti kito žmogaus ar žmonių grupės teises ir laisves bei niekada daugiau nebenusikalsti. Prašo į jo prašymą pažvelgti ne formaliai, bet žmogiškai. Skunde teigia, kad kiti nuteistieji už analogiškas nusikalstamas veikas nuteisti švelnesnėmis bausmėmis, o jam paskirta labai griežta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu, bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Išnagrinėjus nuteistojo I. V. skundą bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo asmens bylą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-10 nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-22 d. nutarimo Nr. 59-98, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, I. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – 2015-04-24 atliko 2/3 bausmės dalį, bausmės atlikimo metu tinkamai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: prižiūrėjo pataisos namų biblioteką, bibliotekininkui išvykus iš Vilniaus pataisos namų į gydymo įstaigas, iki buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę, nuo 2011-04-08 periodiškai dalyvavo prevencinio pobūdžio programoje „Įžanginė grupė“, ne kartą yra baigęs „Įžanginės grupės“ programą, taip pat supažindintas su Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupių veikla, nuolat konsultuojasi su įstaigos psichologu individualių konsultacijų metu, tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad I. V. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymą. Nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus. Iki šio nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą teistas už vagystę ir plėšimą. Bausmės atlikimo metu jis 30 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 26 kartus buvo baustas, šiuo metu galioja 19 nuobaudų, skatintas 1 kartą, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, vertintina ir tai, kad I. V. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką, nors ir yra žema, tačiau didėja (nuo 27 balų iki 34 balų). Šiuo metu bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis.

Iš byloje esančios 2016-04-19 Nr. 57-76 Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis šešis kartus yra baustas už alkoholio vartojimą, taip pat ne kartą yra baustas už lokalizacijos pažeidimus, draudžiamų daiktų laikymą. Iki pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo padarė du naujus drausmės pažeidimus, už ką buvo skirtos drausminės nuobaudos. Todėl padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nuostatų.

Nuteistasis skunde nurodė, kad kiti nuteistieji už analogiškas nusikalstamas veikas yra nuteisti švelnesnėmis bausmėmis, o jam skirta griežta laisvės atėmimo 12 metų bausmė. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuojamas nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta bausmė, kadangi nuosprendis buvo skundžiamas instancine tvarka, yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Todėl vertinti nuteistajam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos galimybės klausimą, nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodė, jog jis, lygtinai paleistas į laisvę, įsipareigoja daugiau nenusikalsti. Tokie nuteistojo skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais, kadangi jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, buvo 30 kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, turi 19 galiojančių nuobaudų, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, jo nusikalstamo elgesio rizika didėja. Taigi, nors byloje yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas užimtumui – dirbo jam pasiūlytą darbą, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje, turi specialybę, jį remią artimieji piniginėmis perlaidomis, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra glaudūs, jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą pas seserį, vykdomųjų raštų jo atžvilgiu negauta, išėjęs iš pataisos namų, registruotųsi darbo biržoje, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra svarbūs, tačiau nepakankami, kad, atsižvelgus į juos, būtų pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas visgi sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog I. V., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o, jį paleidus į laisvę anksčiau laiko, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutinka.

Kaip jau minėta, nuteistojo I. V. dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, siekį dirbti, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, palaikomus ryšius su artimaisiais, aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, BVK 157 str. 1 d. pagrindu sprendžiant kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nepriekaištingas, nes jis buvo daugkartinai baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, bet ir padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas, įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai, neatliktos bausmės dydis. Nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas sudaro atitinkamų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymasis, todėl kiekvienas minėtų reikalavimų pažeidimas, o nagrinėjamu atveju - jų pobūdis ir visuma liudija apie nuteistojo abejingumą jam nustatytiems elgesio reikalavimams ir nenorą keisti elgesio modelį, o taip pat įgalina kelti prielaidas apie jo pasirenkamą elgesio modelį ateityje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, jau šiuo metu paleidus nuteistąjį I. V. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali I. V. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalsti ateityje. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją dėl teismo malonės per anksti į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs ir nepasitaisęs asmuo.

Ši bei aukščiau nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios, darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį I. V. iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis I. V. dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, kuomet jis daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, išlieka pavojus, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta šiuo metu nuteistąjį I. V. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Alenas PiesliakasGintaras Dzedulionis