- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-299-317-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00450-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- T. Č., ir M
- Nukentėjusysis
- P. M.
- Advokatai
- Aida Lilija Krukonienė
Teisėja: Sigita Bružienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00450-2009-3
NUTARTIS
2012 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjai-advokatei Aidai Lilijai Krukonienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2010-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06, suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-06 iki 2010-01-16 bei pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį atlikta bausmės dalis. Iš T. Č. priteista nukentėjusiajam P. M. 10 000 Lt neturtinės žalos, o Valstybinei ligonių kasai 2368,50 Lt.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Č. nuteistas už tai, jog 2009-04-07 apie 22 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 26 kieme tyčia mažiausiai vieną kartą lazda smogė nepilnamečiui P. M. gim. 1991-09-28, į galvos sritį ir mažiausiai keturis kartus įspyrė P. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam muštines žaizdas pakaušyje, lengvą galvos sukrėtimą, atvirą įspaustinį pakauškaulio lūžį, kraujo išsiliejimą ties smegenų pjautuvu, poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, sukeldamas nepilnamečiui P. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. Č. apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2011-12-23 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują-išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes neįrodytas jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, o teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų.
Apelianto teigimu, jis kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jo kaltės nepatvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisiamojo posėdžio metu patikrinta medžiaga. Skunde jis nurodė, jog jo atpažinimai buvo daromi iš nuotraukų, nors atpažįstantys asmenys jį matė prie policijos komisariato, o pareigūnai privalėjo atpažinimą atlikti gyvai. Anot apelianto, teismas negalėjo vadovautis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai prieštaringi, menamojo bei spėjamojo pobūdžio, teismas nepašalino esamų prieštaravimų tarp parodymų, netyrė jo pateiktos versijos, todėl pažeidė LR BPK 301 str. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. Č. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė T. Č. pritaikyti tinkamai.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau kolegijos įsitikinimu, šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip to reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo tvarka pažeista nebuvo, teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais pagal LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagrindo abejoti tuo, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra, kaip nėra ir objektyvių duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą.
Kolegija konstatuoja, jog buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos-reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys yra gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis T. Č., buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.
Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent T. Č. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam P. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau tokie jo aiškinimai vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus ir tik teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog įvykio vietoje nebuvo, o su broliu ir dar keliais draugais buvo stovyklavietėje, kur kepė dešreles ir remontavo automobilį. Tokį kaltinamojo paaiškinimą paneigia iš esmės nuoseklūs liudytojų A. Ū., Š. G., R. V. parodymai, liudytojo D. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kiti teisme ištirti baudžiamosios bylos duomenys.
Liudytojo Š. G. parodymais nustatyta, jog jam su draugais švenčiant sode ir ruošiantis išvažiuoti namo, į kiemą atėjo apie 10 nepažįstamų jaunuolių, kurie pradėjo mėtyti plytas į langus. Jis matė, kaip prie laužo sėdinčio P. M. pribėgo vienas iš nepažįstamų jaunuoliu ir lazda smogė P. M. į galvos sritį. Po šio smūgio P. M. pargriuvo ant žemės, o tuo metu pribėgę dar du vaikinai, ėmė spardyti gulintį P. M. į įvairias kūno vietas. Liudytojas Š. G. ikiteisminio tyrimo metu tiek iš fotonuotraukų, tiek ir gyvai atpažino kaltinamąjį T. Č. kaip tą asmenį, kuris lazda ir sudavė smūgį į galvos sritį P. M..
Tai, jog būtent kaltinamasis T. Č. buvo įvykio vietoje patvirtina ir liudytojų A. Ū., R. V. parodymai. Liudytojas A. Ū. parodė, jog jam su draugais bebūnat sode, į kiemą atėjo grupė lazdomis, plaktukais ir į pistoletus panašiais ginklais apsiginklavusių jaunuolių, kurie pradėjo muštis, šaudyti, daužyti jų automobilius, nuniokoti namelį. A. Ū. parodymo atpažinti ir foto nuotraukų ir asmens parodymo atpažinti metu atpažino T. Č. kaip tą patį asmenį, kuris 2009-04-07 užpuolė jį su draugais ir kuris stovėjo prie gulinčio ant žemės P. M. rankose laikydamas metalinį strypą. Liudytoja R. V. taip pat atpažino T. Č. kaip asmenį, kuris užpuolė ją su draugais būnat sode 2009-04-07 apie 22 val., kuris lakstė po sodą laikydamas rankose metalinį strypą.
Nors apeliantas abejoja atpažinimų teisėtumu, tačiau su tokiais nuteistojo skundo argumentais kolegija nesutinka.
Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja LR BPK 191, 192 straipsniai. Prieš atliekant šį procesinį veiksmą, atpažįstantis asmuo apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis matė, ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį. LR BPK 192 str. nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažinti kartu su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną asmenį; parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš atliekant parodymą atpažinti iš nuotraukų ir asmens parodymą atpažinti gyvai, liudytojai A. Ū., Š. G., R. V. buvo apklausti apie nusikalstamos veikos aplinkybes, apie juos užpuolusių asmenų išvaizdą, bruožus. Parodymų atpažinti protokolai surašyti laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų, turi būtinus priedus – nuotraukas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų atliekant parodymų atpažinti veiksmus ar tiriant parodymų atpažinti protokolus teismo posėdyje.
Susipažinusi su bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, jog asmens parodymo atpažinti procedūra atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Ta aplinkybė, kad su liudytojais iš pradžių buvo atliekamas atpažinimas iš fotonuotraukų, negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tuo veiksmu nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo T. Č. teisės. LR BPK 192 str. 5 d. numatyta galimybė parodyti asmenį atpažinti iš nuotraukų, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pagrįstai atsižvelgė į liudytųjų amžių ir pasielgė teisingai suteikdami prioritetą jų apsaugai. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausė ir tyrėją V. K., kuri atliko ikiteisminį tyrimą šios byloje. Liudytoja parodė, jog iš pradžių atpažinimai buvo atliekami pagal nuotraukas, o sulaikius įtariamus asmenis, buvo atliktas ir atpažinimas gyvai. Visi atpažinimai buvo atlikti vadovaujantis LR BPK nuostatomis.
Kolegija daro išvadą, jog LR BPK 191 ir 192 straipsnių reikalavimai šioje baudžiamojoje byloje atpažįstant nuteistąjį T. Č. nebuvo pažeisti, todėl jo skundo argumentai-kad teismas, nustatydamas jo kaltę, vadovavosi netinkamai surinktais įrodymais, nėra pagrįsti. Be to, T. Č. kaltė nustatyta ne vien tik atpažinimo protokolu, bet ir liudytojų A. Ū., Š. G., R. V. parodymais bei visuma kitų byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. Č. versiją, jog jis nebuvo įvykio vietoje, paneigia dar ir liudytojo D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors minėtas liudytojas teisminio nagrinėjimo metu ir pakeitė savo tyrimo metu duotus parodymus, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. nenurodė įtikinamų parodymų pakeitimo priežasčių, o parodymus, analogiškus tyrime duotiems parodymams, jis davė ir jį paklausiant įtariamuoju bei dalyvaujant apklausoje jo gynėjui. Savo teiginius, kad T. Č. dalyvavo nusikaltime, jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Būtent dėl to D. D. teiginiais teisme nėra pagrindo tikėti ir jie vertintini kaip siekimas padėti T. Č. išvengti atsakomybės.
Kolegija daro išvadą, jog byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių T. Č. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Teismo išvados dėl T. Č. kaltumo padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėms, įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nemato. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.