Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-519-487/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
1S-519-487/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
I. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-519-487/2014Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14., 2.5.19.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Gintaro Dzedulionio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. B. gynėjo advokato R. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo 2 metams bausme. 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendis pakeistas, I. B. už nusikalstamos veikos padarymą, numatytą BK 135 str. 1 d. paskiriant laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia laikoma 2014 m. balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. spalio 20 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2014 m. spalio 20 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu siūlė palikti Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir netaikyti I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, nors nuteistasis I. B. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos sąlygas, šiuo metu taikant jam lygtinį paleidimą, nebus užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

Skundu I. B. gynėjas advokatas R.V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuteistąjį I. B. lygtinai atleisti nuo likusios bausmės dalies atlikimo.

Nurodo, kad Komisijos nutarime nėra nei vienos aplinkybės, kuri nuteistąjį charakterizuotų neigiamai. Jo asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu pilnai atitinka BVK 157 str. numatytas sąlygas ir nėra nei vienos sąlygos, kuri draustų taikyti jam lygtinį paleidimą. Tuo pagrindu buvo pateiktas skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi skundą atmetė, pritardamas Komisijos išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Su tokiais skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo motyvais nesutinka. Vietoj to, kad, atsižvelgus į I. B. elgesį jo bausmės vykdymo metu, būtų taikomos skatinimo priemonės, visiškai be pagrindo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymi, jog teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu jam atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu yra padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Šiuo atveju reikalaujama, kad nuteistasis būtų pasitaisęs.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors I. B. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, tačiau dėl įvykio buvo kaltas ir pats nukentėjusysis. Jis išprovokavo konfliktinę situaciją, sudaužė I. B. automobilį, padarydamas žalą ir dėl jo paties veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ką patvirtina ir prie šio skundo pateikti priedai. Dėl šių priežasčių mano, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis I. B. nėra taip jau pavojingas visuomenei, kaip teigiama teismo nutartyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo I. B. gynėjo advokato R.V. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. gynėjo advokato R.V. skundas netenkintinas.

BVK 157 str. numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis I. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, kadangi 1/3 dalį paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliko 2014 m. spalio 20 d. Taip pat jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 str. numatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, vien to nepakanka spręsti klausimą dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, ne mažiau svarbios yra aplinkybės dėl jo elgesio per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrio į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, taip pat pataisos administracijos nuomonė, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės šio klausimo sprendimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Taigi lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. B. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. balandžio 25 d. Pataisos namuose bausmės režimo reikalavimų nepažeidė, baustas ir skatintas nebuvo. Bausmės vykdymo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenė programose, taip pat kitose pataisos įstaigose siūlomose programose. Palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad I. B. pataisos namuose nedirba, kadangi yra iš dalies darbingas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, tačiau yra motyvuotas darbui. Įstaigoje ieško prasmingo, pozityvaus užimtumo. Pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą priteistą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo sumoje 5855.08 Lt valstybės naudai teigia atlyginęs pilnai. Taip pat moka nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Gauti banko pajamų orderiai, kuriuose nurodoma, kad 2014 m. balandžio mėnesį nukentėjusiajam buvo sumokėta 10 000 Lt, o nuo gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio į nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervedama po 300 Lt. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamus veiksmus ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nebando sumenkinti savo kaltės, neišsisukinėja, tik atskirus poelgius stengiasi pateisinti objektyviomis priežastimis ir nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų.

Visos šios aplinkybės I. B. charakterizuoja teigiamai, tačiau nėra pakankamos lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis, todėl, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti visapusiškai įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, pastarąją vertindamas kartu su šio klausimo sprendimui pateiktų duomenų visuma.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. B. šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo, susijusio su žmogaus sveikata, padarymą. Už šią veiką I. B. buvo skirta bausmė, savo dydžiu žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, tačiau kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, I. B. viso šios bylos nagrinėjamo proceso metu kaltę pripažino tik iš dalies, apeliuodamas į nukentėjusiojo elgesį jo atžvilgiu. Komisijos svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam metu I. B. neatliktos bausmės dalis sudarė 10 mėnesių 5 dienos, t.y. kiek daugiau nei pusė jam paskirtos bausmės. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad per trumpas bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei, sukėlusią sunkias pasekmes, veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. B. anksčiau buvo teistas. Nors nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė, išnykus ankstesniems teistumams, tačiau šių I. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo ne tik nuteistojo polinkį daryti tyčines veikas, bet ir jo agresyvumą, elgesio kontrolės stoką, kas leidžia teismui spręsti dėl jo didesnio pavojingumo visuomenei.

Teigiamai vertintina tai, kad I. B. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, motyvuotas dirbti, dengia civiliniu ieškiniu jam priteistas sumas, dalyvauja pataisos įstaigoje socialinės reabilitacijos, užimtumo programose, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Aplinkybė, jog pats nukentėjusysis, raštiškai prisidėdamas prie kasacinio skundo, jame nurodė, kad dėl šio įvykio bei kilusių pasekmių yra kaltas ir pats, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankama keisti priimtą Komisijos nutarimą, kuris buvo paliktas galioti nepakeistas ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Juo labiau vertinant tai, kad ši aplinkybė buvo žinoma tiek Komisijai svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam, tiek apylinkės teismui.

Šių aukščiau aptartų aplinkybių visumos pagrindu pritartina tiek Komisijos nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad bausmės tikslai, tarp kurių ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo metu negali būti pasiekti, I. B. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Nuteistojo I. B. gynėjo advokato R.V. skundo patenkinimo atveju bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Išnagrinėjus nuteistojo I. B. gynėjo advokato R.V. aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Vien tai, kad tiek Komisijos nutarimu, taip pat tiek apylinkės teismo nutartimi buvo priimti I. B. netenkinantys sprendimai, nesuteikia pagrindo vertinti šiuos procesinius sprendimus, kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo I. B. gynėjo advokato R. V. skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Daiva KazlauskienėGintaras Dzedulionis