- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2115-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02201-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- ŽŪB „VG Ausieniškės“, M. V.
- Ieškovas
- AB „Kauno grūdai“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams M. V., ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2012-08-23 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno grūdai“ prašo pripažinti atsakovės M. V. 2011-09-01 vienašališką žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Vievio sen., Elektrėnų sav., nuomos nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, taip pat pripažinti 2012-08-23 nuomos sutartį, sudarytą tarp M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Vievio sen., Elektrėnų sav., negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2012-08-23 sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Vievio sen., Elektrėnų sav. (toliau – Žemės sklypas), nuomos (išnuomojamas plotas – 4,3 ha) vykdymą. Nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimą ir 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėtomis ir negaliojančiomis, atsakovė M. V. (toliau – nuomotojas) privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis nuomotojui priklausančiu žemės sklypu, kurį nuomotojas išnuomojo ŽŪB „VG Ausieniškės“. Pagal 2012-08-23 nuomos sutartį ŽŪB „VG Ausieniškės“ turi sąlygas trukdyti ieškovui naudotis Žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo būtų objektyviai neįmanoma tęsti vėliau. 2009-09-01 nuomos sutartis buvo vykdoma vienerius metus, todėl laikytinas svarbiu siekis tęsti pradėtą veiklą žemės sklype. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, sprendimo įvykdymas negarantuotų šių siekių įgyvendinimo, o ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis pagal 2012-08-23 nuomos sutartį, šių siekių įgyvendinimas būtų komplikuotas. Taip pat ieškovas pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus akivaizdžiai didinami ieškovo patiriami nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismas pažymėjo, kad iš esmės ieškovas siekia, kad žemės sklypo nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų toliau vykdyti savo veiklą išsinuomotame žemės sklype, nes šios sutarties tikslas – naudoti žemės sklypą bet kokiai su jo pagrindine tiksline paskirtimi suderinamai veiklai vykdyti. Teismas įvertino nuomos sutarties terminą (5 metai) ir padarė išvadą, jog ieškovas dėl sutartinių nuomos santykių egzistavimo pagrįstai galėjo tikėtis, jog žemės sklypo nuomos sutartis bus vykdoma nepertraukiamai, o šios sutarties nutraukimas sąlygoja nuostolių atsiradimą. Todėl kol neišspręstas ginčas dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir 2012-08-23 žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, darytina išvada, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, kadangi šios priemonės sudaro galimybę užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar neįvykdymo rizikai.
Šalies argumentai
ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti visiškai. Nurodo, kad pagal CK 6.547 str. šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo AB „Kauno grūdai“ ir žemės savininko sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti naudojama prieš ŽŪB „VG Ausieniškės“. Pažymi, kad žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovų, yra tinkamai įregistruota viešame registre, todėl ji gali būti naudojama prieš AB „Kauno grūdai“. Apelianto įsitikinimu, teismui netinkamai pritaikius CK 6.547 straipsnį, susidarė teisei priešinga situacija, kad viešame registre neregistruotos sutarties šalis naudoja žemės nuomos sutartį prieš viešame registre registruotos sutarties šalį. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo laikotarpiu suteikė absoliutų prioritetą ieškovo interesams, neproporcingai suvaržant atsakovų teises. Taip pat apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas kalba apie būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas, todėl ir į šiuos ieškovo argumentus teismas turėjo neatsižvelgti, nes laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškinio dalyką. Be to, pasak apelianto, ieškovas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, jo įvykdymas būtų neįmanomas. Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ tvirtina, kad sprendimas dėl pripažinimo apskritai nereikalauja jokio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinimas yra akivaizdžiai perteklinis. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismui pritaikius nepagrįstai atsakovų teises pažeidžiančias ir neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi sukuriamos pasekmės iš esmės prilygsta ieškovo siekiamam bylos rezultatui, t.y. laikinosios apsaugos priemonės ieškovui suteikia nepagrįstai plačias teises į ginčo žemę.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas tvirtina, kad negali būti paneigtas faktas, jog tarp AB „Kauno grūdai“ ir M. V. 2011-09-01 buvo sudaryta ir galioja žemės sklypo nuomos sutartis. Nesant jokių sutarties nutraukimo pagrindų, 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ir sudaryta kita to paties žemės skypo nuomos sutartis. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidė nuomininko teises ir teisėtus interesus ir daro nuomininkui tiesioginę žalą. Ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nuomotojas neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2011-09-01 nuomos sutartį, negalioja ir 2012-08-23 nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovų M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“, kuri buvo sudaryta dar net nesuėjus 3 mėnesių įspėjimo dėl 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimo terminui. Atsižvelgiant į tai, pasak ieškovo, atsakovės M. V. veiksmai akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl 2012-08-23 nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja. Ieškovas pažymi, kad CK 6.547 str. 2 d. nuostatos negalima aiškinti vien formaliai, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tik formalus šios nuostatos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų imperatyvius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus. Ieškovas pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nepažeidė proporcingumo principo ir nesuteikė prioriteto ieškovo interesams, o tuo labiau nesuvaržė atsakovų teisių. Pasak ieškovo, teismas, atsižvelgdamas į žemės ūkio veiklos specifiškumą, tęstinumą, nepertraukiamumą, išankstinį veiklos planavimą, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, bus nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, bus akivaizdžiai pažeisti ieškovo turtiniai interesai bei neužkirstas kelias tolimesniam bylinėjimuisi. Taip pat ieškovas nesutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes ieškinio patenkinimo atveju pripažinus vienašališką 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio bei taikant restituciją, nuomotojas privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis nuomotojui priklausančiu žemės sklypu, kurį nuomotojas išnuomavo ŽŪB „VG Ausieniškės“. Pagal 2012-08-23 nuomos sutartį atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ turi visas sąlygas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos sprecifiškumo, nepertraukiamumo, išankstinio planavimo būtų objektyviai neįmanoma tęsti vėliau. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, lemti didelius nuostolius ieškovui, sudaryti sąlygas tolesniam bylinėjimuisi. Ieškovas pabrėžia, kad atsižvelgiant faktines aplinkybes, akivaizdu, kad atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis nėra ir neturi būti reiškiamas, kadangi teismas aiškina ir taiko teisę ex officio, t.y. pripažinus 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas privalės taikyti restituciją. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, turi būti užtikrinama galimybė ne tik teisiškai, bet ir faktiškai naudotis žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo AB „Kauno grūdai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams M. V., ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2012-08-23 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Kauno grūdai“ prašo pripažinti atsakovės M. V. 2011-09-01vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu, taip pat pripažinti 2012-08-23 nuomos sutartį, sudarytą tarp M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl žemės sklypo nuomos, negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2012-08-23 sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo nuomos vykdymą. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ieškovo AB „Kauno grūdai“ ir žemės savininkės sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl ji negali būti naudojama prieš ŽŪB „VG Ausieniškės“, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.
Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje konkrečioje situacijoje, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir neužtikrinamos būtent ieškovo teisės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino bylos duomenis ir įrodymus bei teisingai nustatė, jog pagrindinė žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, naudojimo paskirtis yra žemės ūkis. Taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas ginčo skypu jau naudojasi vienerius metus, o žemės sklypo nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės M. V. buvo sudaryta iš viso penkeriems metams. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai tikėjosi bei planavo naudotis žemės sklypu visą nuomos sutartyje numatytą laikotarpį. Remdamasis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į žemės ūkio veiklos specifiškumą, nepertraukiamumą bei išankstinį veiklos planavimą, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ naudotis žemės sklypu pagal tarp atsakovų M. V. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad priešingu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, būtų nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai. Taigi būtų paneigta ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė. Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų. Ieškinio patenkinimo atveju nuomotojas privalėtų grąžinti žemę ieškovui naudotis. Pagal 2012-08-23 nuomos sutartį ŽŪB „VG Ausieniškės“ turėtų visas galimybes trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame žemės sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo nebūtų galima tęsti vėliau. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, tai sprendimo įvykdymas šioje byloje negarantuotų šių ieškovo siekių įgyvendinimo, o atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis, šių siekių įgyvendinimas būtų dar labiau komplikuotas arba visai nebeįmanomas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažymėtina, kad atskiras reikalavimas grąžinti žemės sklypą naudotis neturi būti reiškiamas, kadangi pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-23 nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio, teismas ex officio taikys restituciją.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, kad ieškovo ir nuomotojo žemės sklypo nuomos sutartis negali būti naudojama prieš atsakovą ŽŪB „VG Ausieniškės“, nes ji nebuvo įregistruota viešame registre. Toks argumentas vertintinas kritiškai, nes nėra ir negali būti paneigtas faktas, jog tarp ieškovo AB „Kauno grūdai“ ir atsakovės M. V. 2011-09-01 buvo sudaryta ir galioja žemės sklypo nuomos sutartis. Pažymėtina, kad CK 6.547 str. 2 d., kuri įtvirtina, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų numatyta tvarka, negali būti aiškinama tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, formalus minėtos teisės normos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus.
Teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti realiai neįvykdomas, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 320 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.