- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- TS-78-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00664-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-812 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2023 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
V. K. bausmės pradžia – 2024 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 15 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2024 m. sausio 29 d., liko atlikti 1 metai 7 mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau ir – Komisija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 357-812 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė nuteistąjį V. K. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodė, jog V. K. atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ir – BVK) 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis teistas penktą kartą, baustas administracine tvarka 31 kartą, šios bausmės atlikimo metu kartą padarė vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį gavo drausminę nuobaudą, tačiau Komisija manė, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybės. Nuteistojo oficiali darbinė istorija yra pakankamai didelė, pastovi. Nuteistasis yra išsilavinęs, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Šiuo bausmės atlikimo metu užsiima individualia veikla, kuri 2024 m. birželio 20 d. prilyginta darbinei veiklai. Po paleidimo ir toliau tęs individualią veiklą – teiks pavėžėjo-taksi paslaugas. Šios bausmės atlikimo metu nuo 2024 m. rugsėjo mėn. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijos. Stebima teigiama motyvacija darbui ir mokymuisi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu lankomas žmonos, draugų. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais gali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Nėra stebima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu siektų socialinės izoliacijos tarp aplinkinių asmenų ar visuomenėje. Jis geba kurti ir palaikyti socialinius ryšius įvairiais lygmenimis ir įvairiose aplinkose. Nuteistojo požiūris į save suformuotas pakankamai, jis geba kritiškai žvelgti į savo poelgius, savo kaltę pilnai pripažįsta, geba įvardinti jo nusikalstamą elgesį lėmusius veiksnius – bendravimas su bloga kompanija, impulsyvūs, neapgalvoti veiksmai, finansiniai sunkumai. Analizuodamas savo situaciją pripažįsta, jog racionalizavo savo elgesį. Agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys gyvenimo stiliuje ar nusikaltimuose nėra būdingas. Savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio pripažįsta. Anksčiau į savo nusikalstamą elgesį žvelgdavo gan atlaidžiai, tačiau teigia, kad bausmės atlikimo laikas privertė pagalvoti apie gyvenimo prioritetus. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia, anksčiau nėra pažeidęs teismo apribojimų. Nuteistasis, turėdamas skolų antstoliams, periodiškai, savanoriškai moka, deda pastangas skolas grąžinti, (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistojo vardu nėra gauta vykdomųjų raštų, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Nors išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau yra ir apsauginių: pakankamai artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais; gyvenamosios vietos išlaikymas; teigiama darbinė motyvacija. 2024 m. spalio 29 d. nuteistajam buvo atliktas pakartotinis (antrasis) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šio įvertinimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis dalyvavo ir baigė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir toliau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, užsiima darbine veikla. Apibendrinant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus matyti, jog rizika išliko vidutinė, nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką, įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Galima teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokioms aplinkybėms Komisija darė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. G. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, nurodo, kad Komisija, taikydama nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, tačiau šiuo atveju jų nepakanka konstatuoti, jog V. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant visas Komisijos nurodytas aplinkybes, V. K. įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. V. K. nuteistas jau penktą kartą. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas, viena iš jų yra sunkus nusikaltimas. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, kadangi nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Tai, kad asmuo būdamas laisvėje dirbo, turėjo šeimą, nesutrukdė jam padaryti nusikaltimų, todėl nuteistojo pasiryžimas po paleidimo tęsti individualią veiklą negarantuoja nei paties ilgalaikio darbo, nei nusikalstamumo užkardinimo. Vertintina ir tai, kad šiuo metu egzistuoja pakankamai dideli nuteistojo finansiniai įsiskolinimai, V. K. teigia, jog turi apie 10 000 Eur skolą, tačiau nėra garantijų, kad net ir turėdamas galimybę dirbti, oficialiai tą darys, neieškos materialinės naudos, siekiant savanaudiško tikslo. Jo padaryti nusikaltimai įvykdyti siekiant turtinės naudos būtent nelegaliais būdais. Be to, bausmės atlikimo vietoje kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, nuteistasis kaltę pripažino dalinai, tik po pakartotinio vertinimo kaltę pripažino pilnai. Nuteistasis taip pat pripažino, jog nusikaltimai yra turtinio pobūdžio. Akivaizdu, kad dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už anksčiau įvykdytus, todėl mažai tikėtinas nusikalstamo elgesio neutralizavimas, atlikus tik 1/3 bausmės, ir kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo galimybės laikytis priimtinų visuomenei normų. Tiek pirminio vertinimo metu, tiek 2024 m. spalio 29 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu dar gali riziką koreguoti (mažinti), o likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 15 d.). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra, gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – 5 teistumai, anksčiau teistas už teisės pažeidimo įvykdymą bendrininkų grupėje. Tinkamą nuteistojo elgesį galima suvaldyti tik struktūrizuotoje aplinkoje, nes apsauginiai veiksniai (darbiniai įgūdžiai, motyvacija dirbti, turima gyvenamoji vieta, palaikantys santykiai su artimaisiais) neatsveria kriminogeninių veiksnių, kaip ir nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti bei turi nekelti abejonių, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, kad visuomenėje priimtas elgesio taisykles priims kaip vertybę, tačiau padaryti tokią išvadą dar nėra galimybės, kadangi pati Komisija nutarime pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ir, priešingai nei nurodė Komisija, nėra pakankamai duomenų, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. V. K. bausmės atlikimo vietoje nėra skatintas, tačiau kartą padarė vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį 2024 m. kovo 19 d. jam buvo taikyta drausminė nuobauda. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip geras, tačiau išlieka polinkis apie save pateikti sau palankią informaciją. Bausmės atlikimo metu žada stengtis įsivertinti situacijas, numatyti jų raidą, galimas pasekmes. Nors V. K. geba suprasti ir priimti kito požiūrį diskusijoje, tačiau turi savo nuomonę, kurios yra linkęs laikytis. Savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio jis pripažįsta, tačiau savo elgesį dalinai pateisina, nurodo, kad platinimu užsiėmė apimtas nevilties ir skolų. Ankstesnė patirtis – ankstesnieji nusikaltimai, kurie buvo susiję su finansinės naudos siekimu – nesulaikė nuteistojo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę padaryti naują nusikaltimą, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kas rodo nuleistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir vėl padarė naują nusikaltimą, kas neabejotinai atskleidžia jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo atveju įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. laikysis įstatymų bei nenusikals ir kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leidžia toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas bei bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nuteistojo atveju, įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, taip pat nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveikių ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y., tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, atitinkamai daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima.
Nuteistasis V. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkinamas ir Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas pakeičiamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagal OASys metodiką 2024 m. spalio 29 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta nuteistojo V. K. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau 2023 m. lapkričio 29 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Minėti socialinio tyrimo išvados duomenys iš dalies leidžia teigti, jog šiuo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, patvirtina ir tai, jog nuteistajam vis dar išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės ir kriminalinių nuostatų palaikymas, – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su artimais socialiniais ryšiais, gyvenamosios vietos išlaikymu ir teigiama darbine motyvacija. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamosios vietos buvimu bei darbo turėjimu ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog V. K. palaiko socialinius ryšius su žmona, draugais ir artimaisiais, yra lankomas žmonos ir draugų. Visgi šie socialinio tyrimo išvados duomenys vertinami kritiškai, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio duomenimis V. K. su žmona yra išsituokęs. Bausmės atlikimo metu nuo 2024 m. rugsėjo mėn. nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijos, vykdo individualią veiklą, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir profesiją, stebima teigiama motyvacija darbui ir mokymuisi, nėra oficialių duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu ar smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, mokytis ir dirbti, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo paskatintas, tačiau 2024 m. kovo 8 d. apie 9.31 val. gyvenamo būrio koridoriuje jis buvo be skiriamojo ženklo, dėl šio pažeidimo paaiškinimą rašyti atsisakė; jam 2024 m. kovo 14 d. buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). Nors ši nuobauda negalioja, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, nuo drausminės nuobaudos paskyrimo praėjo tik 9 mėnesiai ir net bausmės atlikimo metu nuteistasis nesugebėjo laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys duoda pagrindą spręsti, kad V. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir kad jis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje. Tai penktas nuteistojo teistumas, ankstesni teistumai nėra išnykę. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio duomenimis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nagrinėjant bylą teisme V. K. nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, kaltę pripažįsta, savo elgesį iš dalies pateisina, nurodydamas, jog platinimu užsiėmė apimtas nevilties ir skolų. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės pripažinimas tik suėjus lygtinio paleidimo terminui parodo jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigė bylos nagrinėjimo pirmoje ir apeliacinėje instancijose metu, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Be to, vieną iš nusikaltimų, už kurį yra nuteistas (psichotropinės medžiagos – amfetamino platinimą) V. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taigi jo bendravimo rate buvo nusikaltimus darančių asmenų ir tai galimai įtakojo nusikaltimų įvykdymą, todėl teigti, jog laisvėje nuteistasis, būdamas ne struktūruotoje aplinkoje, sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo, tuo labiau, kad asocialios grupės įtaka ir kriminalinių nuostatų palaikymas vis dar išlieka nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Visi nuteistojo teistumai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis vieną iš nusikalstamų veikų, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė dėl finansinės naudos, taigi laisvėje jis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį legaliais būdais, vienas iš jo pragyvenimo šaltinių buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos. Administracinių nusižengimų registro duomenimis V. K. baustas administracine tvarka 31 kartą už vairavimą neturint tam teisės, vietinės rinkliavos pažeidimus, neblaivumo patikrinimo vengimą, KET pažeidimus, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pasipriešinimą policijos pareigūnui, greičio viršijimą, automobilio vairavimą be techninės apžiūros, avariją. Metų laikotarpyje taip pat vieną kartą baustas administracine tvarka. Nuteistasis kartais pristinga gebėjimo kritiškam savęs vertinimui, atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar charakterio savybes. Nors jis pasižymi pakankamu saviveiksmingumo lygiu, sudaro pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį, tačiau kartais save vertina perdėm optimistiškai. Nors manipuliacija bendravime su nuteistuoju ir nėra stebima, tačiau išlieka polinkis apie save pateikti tik palankią informaciją. Analizuodamas savo situaciją jis pripažįsta, jog racionalizavo savo elgesį (ne jam gydytojo paskirtų psichotropinių vaistų laikymas namuose) manydamas, jog nėra tiesiogiai įsitraukęs į nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai neutralizavo ir galimas savo elgesio pasekmes tiek sau, tiek visuomenei, atlaidžiai žvelgia į savo nusikalstamą elgesį.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei profesiją bei turi pakankamai didelę darbinę patirtį, tačiau nei įgytas išsilavinimas, nei profesija, nei darbo turėjimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų padarymo. Išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat planuoja vykdyti pavėžėjo individualią veiklą. Interviu metu jis teigė, jog turi apie 10 000 eurų įsiskolinimų antstoliams, kuriuos moka, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Be abejonės, aplinkybė, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau ji nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Tuo labiau, kad ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog visgi teisės pažeidėjas įvykdė turtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau taipogi yra įvykdęs vagystę, sukčiavimą, o tai rodo, jog asmeniui trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos bei finansinio stabilumo, motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį legaliais būdais, vienas iš jo pragyvenimo šaltinių buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos ir nėra pagrindo manyti, kad šis veiksnys bus valdomas ateityje, išėjus į laisvę, ir kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Pažymėtina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmės ir likusi bausmės dalis dar yra labai didelė (1 metai 7 mėnesiai 27 dienos (Nutarimo priėmimo dieną)). Ir nors teismas neturi teisės koncentruotis į tai, kad nuteistasis buvo nubaustas pernelyg švelnia bausme arba kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo per trumpai, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, ypatingai šiuo atveju, kada V. K. vieną iš nusikalstamų veikų įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu. Vertinant minėtas aplinkybes, pritartina prokurorės skunde nurodytiems argumentams, jog Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei Nutarimas įsiteisės) į visuomenę bus sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo svarbu įvertinti ir tai, jog iš Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo matyti, kad tiek už, tiek prieš nuteistojo lygtinį paleidimą balsavo po tris Komisijos narius, o Komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą nulėmė Komisijos pirmininko balsas, taigi šiuo klausimu Komisija nebuvo vieninga (nuteistojo asmens bylos II dalies 41-42 lapai).
Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog V. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, V. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. K. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-812 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tenkinamas, Komisijos Nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 357-812 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.