Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) atstovei A. G.,

išnagrinėjusi asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. K. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. D. 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-59722165-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. D. 2016 m. gegužės 6 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2016 m. gegužės 6 d., 9 val. 35 min. Vilniuje, Šeimyniškių g., nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 42 punkto reikalavimų, nes perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Protokole R. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 131 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. D. 2016 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-59722165-16 pripažino R. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 8 Eur baudą.

R. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodo, kad 2016-05-06, apie 9 val., ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią Rinktinės gatvėje, prie parduotuvės Maxima. Važiuodami pro šalį pareigūnai per garsiakalbį paprašė sustoti. Sustojus buvo paprašytas pateikti dokumentus ir jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Protokole nurodoma, jog jis ir jo draugas ėjo Šeimyniškių gatve, tačiau tai yra netiesa. Kartu su juo ėjo S. P., kuris gali paliūdyti, kad jie ėjo per Rinktinės g. pėsčiųjų perėją.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į R. K. skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko R. D. 2016-05-06 priimtą nutarimą. Pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 256, 257, 284 str. 1 d. nuostatomis, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pagrįstai nustatė, kad R. K. 2016-05-06 apie 09 val. 35 min. Šeimyniškių g., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 p. reikalavimus ir padarė ATPK 131 str. 5 d. įtvirtintą teisės pažeidimą - perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 295 str. nuostatų ir sutikti su skundu. Kelių eismo taisyklių 42 p. nustato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. R. K. minėtos normos reikalavimų nesilaikė - į kitą Šeimyniškių g. pusę perėjo ne pėsčiųjų perėja. R. K. pažeidimą patvirtina prie bylos pridėtas vaizdo įrašas. Institucija pažymi, kad pažeidimo įforminimo metu asmuo pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismo posėdžio metu R. K. palaikė savo skundo reikalavimus, nurodė, kad jam skirta bauda per didelė. Jo pajamos mažos, gauna invalidumo pašalpą apie 200 Eur, tačiau labai daug išleidžia vaistams. Renka čekius už pirktas prekes ir maisto bankas jam skiria papildomai. Prašė policijos pareigūno jam skirti įspėjimą. Apgailestauja dėl įvykio. Taip pat papildomai paaiškino, kad nepamena, ar įvykio metu ėjo per perėją. Jam skaudą koją, turėjo kojos traumą, todėl eina tiesiausiu keliu. Mano, kad vaizdo įrašas galėtų būti ir suklastotas (b. l. 24-26).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. G. nurodė, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, vadovavosi pateikta vaizdine medžiagą, todėl institucija palaiko pareigūno priimtą nutarimą. K. atsakomybėn patrauktas teisingai. Jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų šioje byloje nėra. Pagrindinis įrodymas - pažeidimo forminimo metu, asmuo pripažino, kad padarė pažeidimą. Kadangi asmuo 2015 m. baustas už tokios pačios rūšies pažeidimą, todėl nebuvo galima skirti pusė minimalios baudos. Atsižvelgiant į pažeidėjo padėtį, jam skyrė baudos vidurkį (b. l. 24-26).

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. 2016 m. gegužės 6 d., 9 val. 35 min. Vilniuje, Šeimyniškių g., nesilaikė KET 42 punkto reikalavimų, nes perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, todėl pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai.

Skunde R. K. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad pažeidimo užfiksavimo metu pažeidimo vietoje nebuvo, pažeidimo nepadarė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nepamena įvykio aplinkybių. Jam skauda koją, todėl eina tiesiausiu keliu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei skundžiamą nutarimą R. K. dalyvavo, pažeidimą pripažino, gailėjosi ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 4, 5). Pats pažeidimas užfiksuotas vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo užfiksuoto policijos tarnybinio automobilio registratoriumi matyti kaip R. K. su kitu asmeniu perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Matyti ir tai, kad įvykis užfiksuotas būtent 2016 m. gegužės 6 d. Vilniuje, Šeimyniškių g. Administracinė nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai.

Pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nuomone, paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ATPK 131 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatyta bauda nuo penkių iki vienuolikos eurų. Vertindamas R. K. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu R. K. už ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, numatytą pažeidimą paskirta piniginė nuobauda, kurios dydis artimas įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus baudos dydžio vidurkiui, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad R. K. turi galiojančią nuobaudą už analogišką pažeidimą, skirtą 2015-11-07 (b. l. 18). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. K. – administracine tvarka ne kartą baustas, gauna neįgalumo pašalpą, pareiškėjo teigimu, jam reikalingi brangūs vaistai, kurių tik dalis kompensuojama. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti skirtas įspėjimas.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011,2AT-10-2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamai nuobaudai individualizuoti, nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas Skundžiamu protokolu R. K. nuobauda paskirta, vadovaujantis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atitinka nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. K. skundo jame nurodytais motyvais tenkintinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. D. 2016 m. gegužės 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-59722165-16, priimtas R. K. atžvilgiu, paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.