Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria D. S. skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 17 d. nutarimo buvo tenkintas iš dalies, sumažinant D. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. 2021 m. vasario 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. sausio 6 d., apie 14 val. 51 min, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančioje parduotuvėje, darbo vietoje, galiojant 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) su vėlesniais pakeitimais ir tuo metu galiojančia redakcija, paskelbtam karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukės, respiratoriaus ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, kai į patalpą galėjo patekti klientai ir drauge darbo vietoje buvo dar du asmenys (įmonės darbuotojai). Tuo pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2, 2.2.21 punktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimų: 2020-12-17 Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ su vėlesniais pakeitimais ir tuo metu galiojančia redakcija, 1.1 ir 1.6 punktų reikalavimus; 2020-06-16 Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtimi sąlygų“ su vėlesniais pakeitimais ir tuo metu galiojančia redakcija 1.4.3.3. punkto reikalavimus, ir tuo savo veiksmais sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. S. savo apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukti. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

7.2. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. ir 2.2.2¹ punktuose (pažeidimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – ir kaukės), parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 m² prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

7.3. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ (TAR, 2020-12-17, Nr. 2020-27665; 2021-02-12, Nr. 2021-02778) 1.6 punktą – darbuotojai darbo vietoje privalo dėvėti kaukes.

7.4. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ (TAR, 2020-06-16, Nr. 2020-13095; 2020-08-31, Nr. 2020-18232; 2020-12-08, Nr. 2020-26594; 2021-05-31, Nr. 2021-12288) 1.4.3.3 punkto reikalavimus – turi būti užtikrinama, jog darbuotojai bendro naudojimo patalpose ir darbo vietose (kabinetuose ar kt. patalpose), kuriose dirba daugiau nei po vieną darbuotoją, dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti asmenims, kurie negali jų dėvėti pagal darbo pobūdį, ir neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.

7.5. Apygardos teismas pažymi, jog iš nurodytų teisės aktų matyti, kad darbuotojai darbo vietoje, tiek bendro naudojimo patalpose, tiek erdvėje, į kurią gali patekti klientai (prekybos salė), privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Taigi, atmestini D. S. argumentai, neva patalpa, į kurią gali patekti tik darbuotojai, nelaikytina darbo vieta ir todėl šioje vietoje nereikia laikytis karantino reikalavimų. Akcentuotina ir tai, kad teismas neturi pagrindo vadovautis ir patikėti pažeidėjos keliama versija apie tai, kad ji buvo užfiksuota tuo metu, kai prie „kriauklės“ keičiasi veido kaukę. Pažymėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 34) matyti, kaip D. S. be veidą dengiančios kaukės eina iš vienos patalpos į kitą pirmyn ir atgal, kas šiuo atveju visiškai paneigia apeliantės keliamą versiją, neva ji be veidą ir nosį dengiančios kaukės buvo pastebėta prie „kriauklės“. Kartu pastebėtina, jog D. S. pirminė įvykio versija, kuria bandė pateisinti padarytą nusižengimą, buvo ta, neva ji tuo metu valgė (b. l. 14), kai išgirdo atėjusius Institucijos darbuotojus atlikti patikrinimo, o apie tai, kad ji tuo metu keitėsi kaukę, pažeidėja nenurodė, šią versiją pateikė vėliau. Taigi, pritartina apylinkės teismo argumentams, jog byloje esatys įrodymai – faktinių duomenų patikrinimo aktas, vaizdo įrašas, administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 8–10, 11–12, 34) – neabejotinai patvirtina D. S. kaltę įvykdžius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantės atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nešalina tai, jog apeliantė, pamačiusi, kad yra filmuojama, užsidėjo veido kaukę. Akcentuotina, kad pagal anksčiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius karantino sąlygas ir tvarką, asmenys veido kaukes darbo vietoje privalo dėvėti nuolatos, jei toje darbo vietoje yra daugiau nei vienas kitas asmuo. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad iš tos darbo vietos, iš kurios atėjo D. S. į prekybos salę, buvo dar bent vienas kitas asmuo, todėl D. S. privalėjo dėvėti veido kaukę dar iki to momento, kai ji buvo pradėta filmuoti parduotuvę tikrinančių Institucijos specialistų. Kartu pastebėtina, kad administracinė teisena gali būti pradėti ne tik pagal asmenų skundus, bet ir pareigūnams ar kitiems subjektams, kurie tam turi teisę ir įgaliojimus, savarankiškai nustačius pažeidimo padarymo faktą, todėl vien tai, kad D. S. pažeidimas buvo nustatytas Institucijos specialistams atliekant patikrinimą, nesant kitų asmenų skundų, pretenzijų, taipogi nešalina D. S. administracinės atsakomybės ir negali būti pagrindu nutraukti administracinę teiseną.

7.7. Apeliantės skundo argumentai, susiję su V. L., paliekami nenagrinėti, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas apeliantės D. S. administracinės atsakomybės klausimas.

8. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. S. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

9. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, į VMI sąskaitą sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 61). Pažymėtina, kad skundai dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl apeliantė šį mokestį gali susigrąžinti kreipdamasi į VMI.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.