- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-65-879/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45004-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. R. ir suinteresuoto asmens V. R. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria G. R. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. R. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria jam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje būnant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės stacionare G. R. priverstinai stebimas ir gydomas nuo 2023 m. lapkričio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi G. R. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje tęsiant jo gydymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad jo psichikos būklė išlieka nepakankami stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.
Šalies argumentai
3. G. R. skundu prašo jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinio stebėjimo sąlygas. Skunde nurodo, kad per stebimą laiką jokių pažeidimų nepadarė, serga seniai ir visą laiką vartojo vaistus, susirgus gydytojai laiku negavo paskirtų vaistų, todėl buvo ligos paūmėjimas ir jis dėl to padarė uždraustą veiką. Žino, kad visą gyvenimą jam reiks vartoti vaistus, pusė metų jaučiasi gerai, būsena yra stabili. Skunde nurodo, kad gyvens su motina, su kuria pastoviai bendrauja, tarp jų artimas ryšys, mano, kad tolesnis gydymas stacionare nebėra reikalingas, tai pripažino ir gydytoja pristačiusi teikimą. Mano, kad vartojant paskirtus vaistus būtų užtikrintas gydymo tęstinumas ambulatorine tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo V. R. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir pervesti G. R. gydymą į ambulatorinį gydymą Vilniuje, garantuoja vaistų vartojimo ir kitą jo priežiūrą. Skunde nurodo, kad būtina toliau tęsti G. R. somatinių ligų gydymą bei jų tyrimą, nurodo, kokios somatinės ligos jį vargina, tam reikalinga specialistų pagalba. Visas gydymas nutrūko dėl priverstinio gydymo, sūnus sulyso, neteko svorio. Sūnus supranta, kad pasielgė negerai ir iki šiol yra streso būklės. Jam skaudu, kaip žino, kad byla buvo išpūsta, jis ne dėl savo kaltės 4 dienas buvo be vaistų, jo gydytoja sirgo, o patekti pas kitą psichiatrą jam neleido. Pastebėjo, kad ligoninėje jam pablogėjo atmintis, reakcija, atsirado lėtumas, ko anksčiau beveik nebuvo. Sūnus reikalingas jai ir draugams. Skunde teigia , kad pati turi ligų, yra garbingo amžiaus, todėl sūnus padėtų buityje. Sūnus nebeturi galimybių tapyti ant šilko, negali organizuoti draugams išvykų į muziejus, o visa tai jį alina.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundai atmetami.
6. Skundais G. R. ir suinteresuotas asmuo V. R. prašo dar kartą peržiūrėti priimtą sprendimą ir taikyti G. R. priverčiamą medicinos priemonę- gydymą ambulatorinėmis sąlygomis Vilniuje pagal jo gyvenamąją vietą. Apygardos teismas, įvertinęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad G. R. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra pilnai kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, nes nuo gydymo pradžios yra praėjęs per trumpas laikas, kad pasiekti gydymo rezultatus, kurie tiesiogiai susiję su jo galimu socialiniu pavojingumu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad G. R. priverstinis gydymas tomis sąlygomis kurioms šiuo metu vykdomas turi būti dar tęsiamas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
8. Iš bylos matyti, kad Komisija dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje (b. l. 3) nurodė, kad G. R. psichikos būsena per stebimąjį laikotarpį yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili kad ji būtų kontroliuojama ambulatorinėmis sąlygomis, todėl prašoma tęsti jo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Iš išvados matyti, kad skyriuje jis formaliai teisingo elgesio, teigia, kad lanko užimtumą, skaito. Klinikiniame vaizde dominuoja mąstymo patologija su išreikštu hipochondriškumu, rezonavimo elementais, emociniu šaltumu. Komisijos metu skundų neišsako, akcentuoja, kad jam yra ankedonija ir abulija. Emocijos šaltos, blėsios, mąstymas lėtas, rezonuojantis. Šiuo metu aktyvią psichoprodukciją neigia. Kritika labai formali, nėra atviras, gynybiškas buvusių liguistų išgyvenimų atžvilgiu, įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu.
9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju skunde G. R. ir V. R. skunduose išsakyta nuomonė apie jo psichikos būklę ir galimybę ją šiuo metu kontroliuoti ambulatorinės priežiūros sąlygomis, nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina G. R. socialinio pavojingumo sumažėjimo ar jo išnykimo. Iš bylos matyti, kad jis daug kartų gydytas psichiatrinėse ligoninėse dėl šizofrenijos paūmėjimų, ambulatoriškai lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, o nusikalstamą veiką 2022-11-28 padarė vaistų nevartojęs 4 dienas, nesu susirgo gydytoja ir jam niekas negalėjo išrašyti vaistų. Vilniaus apylinkės teismo 2023-09-27 nutartis rodo, kad G. R. 4 dienas nepavartojęs jam skirtų vaistų padarė įstatymo uždraustas veikas numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, veikos smurtinės, nukentėjusiems, tame tarpe ir mažamečiui, buvo sukeltas fizinis skausmas( b.l.4-17). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad stebimuoju laikotarpiu G. R. kritika labai formali, nors būsena gerėjanti, bet nepakankamai stabili. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir teikimą palaikiusi jo gydytoja V. Žmuidienė, kuri nurodė, kad yra praėjęs per trumpas gydymosi laikas, kad pasiekti geresnius rezultatus, todėl jam dar reikalingas stacionarus stebėjimas.
11. Teismas sutinka, su skundų argumentais, kad G. R. turės kur gyventi taikant priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, o jo gydymosi režimą galės padėti kontroliuoti motina, tokie argumentai yra svarbūs, tačiau ne esminiai aptariamoje situacijoje. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad G. R. psichikos būklė dar yra nėra pakankamai stabili, o jo kartu su gydymosi rezultatais tiesiogiai susijęs socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas ambulatorinėmis sąlygomis. Todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.
12. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad G. R. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant G. R. ambulatoriškai be jo priežiūros struktūrizuotoje aplinkoje iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –G. R. ir suinteresuoto asmens V. R. skundus ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.