- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2-3646-308/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- R. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje e2-2531-308/2018 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui J. B. dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovas J. B. pateiktu teismui pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo: (1) atidėti žyminio mokesčio už pateiktą pareiškimą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje; (2) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-03-30 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2531-308/2018 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmoji skundžiamo sprendimo panaikinimo priežastis yra tai, kad apeliantui nėra žinomas jo turinys – nors prie minėto lydraščio yra nurodoma, kad yra pridedamas trijų lapų 2018-03-30 sprendimo už akių nuorašas, tačiau kartu prie lydraščio nėra pateikiamas joks dokumentas, o pats 2018-03-29 sprendimas už akių yra neskaitmenizuotas. Apeliantas yra susipažinęs su ieškovės reikalavimais byloje, be to, iš EPP sistemos mato, kad jie yra tenkinti pilnai, tačiau nėra susipažinęs su pačiais procesinio sprendimo motyvais dėl objektyvių priežasčių, ir vien dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Taip pat nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą įvertintina ir antroji priežastis – apeliantas nesutinka su ieškovės šioje byloje pareikštu reikalavimu. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės piniginio reikalavimo, kurio nėra padengęs apeliantas, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas su ieškove neatsiskaitė dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių apelianto įsipareigojimai pagal ginčo sutartį turėjo būti sustabdyti.
Apeliantas yra ūkininkas, tačiau praeitų metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje vyravęs ciklonas atnešė smarkias liūtis. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdžio pasiūlymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje.
Apeliantas negalėjo numatyti nenugalimos jėgos atsiradimo galimybės ir jos poveikio apelianto ūkinės veiklos vykdymui – kaip jau minėta, tokios situacijos šalyje nebuvo jau 40 metų ir tuo metu apeliantas net nebuvo gimęs.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, jog šio pareiškimo argumentai ir kartu su šiuo pareiškimu pridedami įrodymai, jog Apelianto derliaus žlugimas ir nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavo, ką patvirtina ir vieši duomenys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781 ir vieši duomenys apie Apelianto kontrahentų veiksmus, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-33-868/2018, mažų mažiausiai sudaro pagrindą svarstyti, ar ieškovė pagrįstai galėjo kreiptis į teismą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiems argumentams pasitvirtinus, gali nebūti pagrindo ieškovės ieškinio netenkinti.
Nagrinėjamu atveju apeliantui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išmokėtos išmokos už žuvusį derlių, taip pat apeliantas turi nekilnojamojo turto. Akivaizdu, jog per 20 dienų apeliantas objektyviai negali realizuoti (areštuoto) jam priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat nėra aišku, kada valstybė apeliantui išmokės jam priklausančias išmokas, iš kurių apeliantas ketina atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šios aplinkybės yra laikytinos laikinomis ir sudarančiomis pagrindą atidėti už šį pareiškimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovė R. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atsakovo J. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-03-30 priimtą sprendimą už akių.
Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai pagrįstai priėmė sprendimą už akių, atsižvelgiant į aplinkybes, jog byloje buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo ir susidariusios skolos, o šias prievoles pats atsakovas pripažino pilna apimtimi 2018 m. vasario 13 d. pateikdamas prieštaravimus civilinėje byloje. Dėl kito atsakovo argumento, neva, atsakovui „nebuvo žinomas sprendimo už akių turinys, nes prie lydraščio nebuvo pridėtas teismo priimtas sprendimas už akių ir nors atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės reikalavimais byloje ir iš EPP sistemos matė, kad jie yra tenkinti pilna apimtimi, tačiau nebuvo susipažinęs su būtent pačiais procesinio sprendimo motyvais“, ieškovė nurodė, kad vien tokios aplinkybės nedaro teismo priimto sprendimo už akių neteisėtu. Tad vien faktas, jog į EPP sistemoje nebuvo skaitmenizuotas teismo priimtas sprendimas už akių, nedaro tokio sprendimo neteisėtu, nes kreipiantis dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo pareiškėjui privaloma įrodyti ir šio sprendimo nepagrįstumą.
Taip pat nurodo, kad atsakovas kaip nagrinėjamos civilinės bylos šalis ir proceso dalyvis turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, atsižvelgiant į tai, kad priimti teismo sprendimai turės įtakos jo subjektinėms teisėms ir pareigoms. Todėl matydamas, jog į EPP sistemoje nėra skaitmenizuotas teismo sprendimas už akių, rūpindamasis teisingu ir greitu bylos išnagrinėjimu, galėjo pats kreiptis į teismą dėl šio sprendimo kopijos išdavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas už akių yra susijęs su jo, kaip skolininko, pareigomis.
Kaip matyti, faktą, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas už akių nėra įkeltas į EPP sistemą, atsakovas pastebėjo dar 2018 m. balandžio 4 d. 18 val. 10 min., todėl laikotarpis nuo šio fakto pastebėjimo iki 2018 m. balandžio 16 d., kuomet buvo pateiktas atsakovo pareiškimas, (12 dienų laikotarpis) buvo pakankamas gauti patvirtintą teismo sprendimo už akių kopiją bei apginti savo teises. Taigi aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo įkeltas į EPP sistemą, nėra pakankama ir teisiškai tokia reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti šį teismo sprendimą nepagrįstu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad nėra suprantama pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstoma atsakovo pozicija, kad atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu, kadangi dar 2018 m. vasario 13 d. pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad: „Su pačios prievolės egzistavimu ir dydžiu sutinku“. Vadinasi, darytina išvada, kad atsakovas savo prievoles ieškovei ir ieškovės reikalavimus jau yra pripažinęs. Taip pat, ieškovės ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytų jokių išimčių iš sutarties, kuomet sutarties šalių pareigų vykdymas galėtų būti sustabdomas, todėl atsakovas, nevykdydamas savo sutartinių pareigų, pažeidžia ieškovės sutartines teises bei teises disponuoti jai pagal šalių sutartį priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Be to, atsakovas remiasi paskelbta valstybės lygio ekstremalia padėtimi visoje šalyje, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių tinkamų įrodymų.
Pabrėžtina, kad atsakovas nebuvo perspėjęs ieškovės apie atsiradusį force majeure, kaip to reikalauja įstatymai, nors nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo praėję jau 10 mėnesių. Pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovas nebuvo gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, ar tai, kad atsakovas neturi pakankamai finansinių išteklių, vadovaujantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, nėra laikoma nenugalima jėga (force majeure), dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
Pastebėtina, kad valstybės lygio ekstremali padėtis visoje šalyje paskelbta tik 2017 m. spalio 4 d., tuo tarpu, iš anksčiau pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas už 2014 ir 2015 metus ieškovei sumokėjo netikslaus dydžio nuomos mokesčius, o už 2016 metus savo prievole privalėjo įvykdyti dar iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. dar tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat, ieškovės žiniomis, dėl šios paskelbtos ekstremalios padėties, ūkininkams buvo kompensuota dalis nuostolių, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jam Vyriausybė nėra kompensavusi jo patirtų nuostolių, įrodymų, kad jis dar negavo išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, nepateikė įrodymų apie jo areštuotas sąskaitas ar kitą jam priklausantį kilnojamąjį, ar nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina tai, kad ieškovė negalėjo rasti duomenų apie, neva, civilines bylas, kuriose atsakovui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ar kiti ypatingi suvaržymai, todėl negalima vertinti, kad atsakovas tinkamai įrodė ne tik tai, jog jis neturėjo galimybių įvykdyti savo sutartinių pareigų, bet ir tai, jog yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtame priede – pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą – pateikti duomenys apie žemės sklypus ir jame žuvusį derlių nesutampa su ieškovės nuomotais žemės sklypais, todėl kiti atsakovui priklausantys nuosavybės teise ar nuomojami žemės sklypai ir juose žuvęs derlius nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, kiek tai susiję su paskelbta ekstremalia padėtimi šalyje, nes šioje pažymoje nėra pateikta duomenų apie ieškovės nuomotus žemės sklypus, kas rodo, kad, galimai, juose auginamas derlius net nebuvo žuvęs ir atsakovas tik teoriškai kvestionuoja savo galimybes atsiskaityti su ieškove pagal sutartį, o realiai yra pajėgus atsiskaityti ir turi galimybę įvykdyti sutartines prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios teismo sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo procesą, numato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-131/2006).
Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
Byloje nustatyta, kad 2018-01-25 Varėnos rajono apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo gautas kreditorės R. R. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. 2018-01-26 priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko J. B. priteista 1161,85 Eur skolos, 42,81 Eur sutartinių palūkanų, 5,00 % palūkanų ir 158,00 Eur. Teismo pranešimas, teismo įsakymo kopija, kreditorės pareiškimas skolininkui buvo įteikti 2018-01-26. 2018-02-14 teisme gauti skolininkas J. B. prieštaravimai. 2018-02-15 teismo pranešimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalimi kreditorei nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2018-03-05 Varėnos rajono apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas ieškovės R. R. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo J. B. 1161,85 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 42,81 Eur palūkanas, 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovui 2000 Eur baudą, 50 % baudos priteisiant ieškovės naudai. Varėnos rajono apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2531-308/2018, kuriuo patenkino ieškovės R. R. ieškinį ir priteisė iš atsakovo J. B. žemės nuomos mokesčio skolą, palūkanas, metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Iš minėtoje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad atsakovui J. B. buvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu teisme pateiktą ieškinį, t. y. ieškinys su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išsiųsti per EPP 2018-03-09, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybės nepaneigia teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimą už akių teismas priėmė pažeisdamas formalias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko pats sprendimas būtų akivaizdžiai neteisingas.
Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė ir ginčui nagrinėti svarbius rašytinius įrodymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, t. y. atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą: teismas įsitikino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
Šiuo atveju atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą grindžia iš esmės dviem aplinkybėmis, pirma atsakovui nėra žinomas 2018-03-30 sprendimo už akių procesinio turinys, jis nebuvo susipažinęs su pačiais procesinio sprendimo motyvais, nes siunčiant sprendimą už akių prie lydraščio nėra pateikiamas joks dokumentas, o pats 2018-03-30 sprendimas už akių yra neskaitmenizuotas, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas, antra – atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovo įsipareigojimai pagal ginčo sutartį turėjo būti sustabdyti, atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure aplinkybių – dėl didelio kritulių kiekio žuvo atsakovo 2017 m. derlius bei, kad ieškovė, kaip ir kiti atsakovo kontrahentai, nedelsdama, net gi nesulaukusi atsakovo sutartinių prievolių įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.
Dėl 2018-03-30 sprendimo už akių priėmimo ir procesinių pareigų
Nagrinėjamoje situacijoje Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai priėmė sprendimą už akių, atsižvelgiant į aplinkybes, jog byloje buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo ir susidariusios skolos, o šias prievoles pats atsakovas pripažino pilna apimtimi 2018 m. vasario 13 d. pateikdamas prieštaravimus civilinėje byloje.
Dėl atsakovo argumento, kad jam nebuvo žinomas sprendimo už akių turinys, nes prie lydraščio nebuvo pridėtas teismo priimtas sprendimas už akių ir nors atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės reikalavimais byloje ir iš EPP sistemos matė, kad jie yra tenkinti pilna apimtimi, tačiau nebuvo susipažinęs su būtent pačiais procesinio sprendimo motyvais. Vien tokios aplinkybės buvimas nedaro teismo priimto sprendimo už akių neteisėtu. Pažymėtina tai, kad 2018-03-30 sprendimas už akių į Liteko sistemą buvo įkeltas 2018-03-30, tačiau dėl sistemos sutrikimų neskaitmenizuotas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui priimant sprendimą už akių, tinkamai nepranešus atsakovui, yra pažeidžiama šio teisė būti išklausytam, tačiau vien procesinio pasyvumo aplinkybė (neatvykimas į teismą, procesinio dokumento nepateikimas ar kt.) nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, taip pat turi būti įvertinti ir teismo sprendimo už akių nepagrįstumo argumentai.
Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Vien faktas, jog EPP sistemoje nebuvo skaitmenizuotas teismo priimtas sprendimas už akių, nedaro tokio sprendimo neteisėtu, nes kreipiantis dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo pareiškėjui privaloma įrodyti ir šio sprendimo nepagrįstumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kaip nagrinėjamos civilinės bylos šalis ir proceso dalyvis turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, atsižvelgiant į tai, kad priimti teismo sprendimai turės įtakos jo subjektinėms teisėms ir pareigoms. CPK 8 straipsnyje ir 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta greitai bei teisingai, o CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas). Todėl atsakovas matydamas, jog į EPP sistemoje nėra skaitmenizuotas teismo sprendimas už akių, rūpindamasis teisingu ir greitu bylos išnagrinėjimu, galėjo pats kreiptis į teismą tiek asmeniškai dėl šio sprendimo kopijos išdavimo, tiek kreipdamasis telefonu su prašymu išsiųsti sprendimo kopiją paštu arba elektroniniu paštu, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas už akių yra susijęs su jo, kaip skolininko, pareigomis.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, faktą, jog teisme sprendimas už akių nėra įkeltas į EPP sistemą, atsakovas pastebėjo dar 2018 m. balandžio 4 d. 18 val. 10 min., todėl laikotarpis nuo šio fakto pastebėjimo iki 2018 m. balandžio 16 d., kuomet buvo pateiktas atsakovo pareiškimas (12 dienų laikotarpis), buvo pakankamas gauti patvirtintą teismo sprendimo už akių kopiją bei apginti savo teises. Be to, atsakovas pareiškimą galėjo pateikti ir vėlesniu terminu- iki balandžio 19 d. imtinai, prieš tai pasirūpinęs aukščiau nurodytais būdais dėl sprendimo kopijos gavimo. Taigi aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo įkeltas į EPP sistemą, nėra pakankama ir teisiškai tokia reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti šį teismo sprendimą nepagrįstu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Dėl sutartinių pareigų vykdymo ir force majeure
Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškime atsakovas su ieškove nustatytu laiku neatsiskaitė dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovo įsipareigojimai pagal ginčo sutartį turėjo būti sustabdyti, atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure aplinkybių – dėl didelio kritulių kiekio žuvo atsakovo 2017 m. derlius bei, kad ieškovė, kaip ir kiti atsakovo kontrahentai, nedelsdama, net gi nesulaukusi atsakovo sutartinių prievolių įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, yra visiškai nepagrįsta. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų: 2013-05-11 žemės sklypo nuomos sutarties, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui jai nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus, esančius Vilniaus r. sav., Sužionių sen., pagal nuomos sutarties 3.2 ir 3.3 punktus atsakovas ieškovei įsipareigojo mokėti vieną kartą per kalendorinius metus ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., nuomos mokestį – po 150 Lt (43,44 Eur) už 1 hektarą žemės ūkio naudmenų. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių pareigų, atlikdamas netikslius žemės nuomos mokesčio mokėjimus, sumokėtus bankiniais pavedimais 2015 ir 2016 metais, bei visai neatlikdamas mokėjimo 2017 metais. Paraginus atsakovą sumokėti pradelstą nuomos mokestį, jis to nepadarė, o 2017-12-04 trumpąja SMS žinute informavo ieškovę, jog dar nėra gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pažadėjo nuomos mokestį sumokėti vėliau, tačiau iki šios dienos to vis dar nėra padaręs. Dėl nurodytos priežasties, atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo laiku atsiskaityti dėl force majeure aplinkybių, juridiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių.
Pastebėtina tai, jog ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, 2018-02-13 pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad: „su pačios prievolės egzistavimu ir dydžiu sutinku“. Taigi, atsakovas savo prievoles ieškovei ir ieškovės reikalavimus jau buvo pripažinęs.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytų jokių išimčių iš sutarties, kuomet sutarties šalių pareigų vykdymas galėtų būti sustabdomas, todėl atsakovas, nevykdydamas savo sutartinių pareigų, pažeidė ieškovės sutartines teises bei teises disponuoti jai pagal šalių sutartį priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovas žinodamas savo sutartinius įsipareigojimus prieš ieškovę ir iškilus kokioms tai svarbioms priežastims, trukdžiusioms atsakovui laiku įvykdyti savo sutartinę prievolę dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, turėjo kontaktuoti su ieškove ir tik pasiekus abipusį šalių sutarimą dėl prievolės įvykdymo termino nukėlimo vėlesniam laikui, būtų galėjęs nuomos mokestį sumokėti vėlesniu terminu (CK 6.204,6.209 str.).
Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo remiasi paskelbta valstybės lygio ekstremalia padėtimi visoje šalyje, tačiau nėra pateikęs pagrindžiančių tinkamų įrodymų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnyje numatyta, jog šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo perspėjęs ieškovės apie atsiradusį force majeure, kaip to reikalauja įstatymai, nors nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo praėję jau 10 mėnesių. Pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovas nebuvo gavęs išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, ar tai, kad atsakovas neturi pakankamai finansinių išteklių, vadovaujantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, nėra laikoma nenugalima jėga (force majeure), dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė dvi pažymas: 1) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017-10-04 pažymą Nr. (8.42-10)-B8-2087, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai, kuria informuojama, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių bei toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą bei 2) atsakovo J. B. teiktą 2017-10-27 pažymą, kurią priėmė Sužionių sen. vyresnioji specialistė Leokadija Chatkevič, apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad žuvusių pasėlių dalis 100 procentų (2017 m. deklaruoto pasėlių ploto).
Taigi, atsakovo pateiktos pažymos juridiškai nereikšmingos, kadangi valstybės lygio ekstremali padėtis visoje šalyje paskelbta tik 2017 m. spalio 4 d., tuo tarpu, iš anksčiau pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas už 2014 ir 2015 metus ieškovei sumokėjo netikslaus dydžio nuomos mokesčius, o už 2016 metus savo prievolę privalėjo įvykdyti dar iki 2017 m. gegužės 1 d., t. y. dar tuo metu, kai šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jam Vyriausybė nėra kompensavusi jo patirtų nuostolių, kad jis dar negavo išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus už 2016 m , apie jo areštuotas sąskaitas ar kitą jam priklausantį kilnojamąjį, ar nekilnojamąjį turtą.
Atsakovo nurodyti argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Teismo vertinimu, išanalizavus atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus bei išanalizavus šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo panaikinti 2018 m. kovo 30 d. teismo priimto sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl pareiškimas dėl 2018-01-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas J. B., pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui, žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. 2018-04-23 teismo nutartimi jo prašymas buvo patenkintas ir žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 3 dalimi – už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, o 7d.numatyta,kad procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 proc. žyminio mokesčio sumos. Todėl šiuo atveju žyminis mokestis sudarytų 38 Eur (50x0,74=37,5) kuris priteistinas iš atsakovo J. B..
Ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą nepriteistinos, kadangi nepateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo J. B. pareiškimo netenkinti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38(trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos mokamos į išieškotojos – Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7(septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.