Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. (E. G.) prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. (spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, kartu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

II.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą praleido (apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2017 m. gruodžio 15 d. įskaitytinai, tačiau buvo paduotas 2018 m. sausio 15 d.). Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminą praleido, kadangi apskundimo laikotarpiu buvo vežiojamas etapais.

Teisėjų kolegija, kad įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, užklausė Šiaulių tardymo izoliatorių ir Alytaus bei Kybartų pataisos namus duomenų, kada pareiškėjas buvo supažindintas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu. Alytaus pataisos namai pateikė duomenis, kad pareiškėjui minėtas teismo sprendimas buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 27 d. Pagal Kybartų pataisos namų pateiktus duomenis iki apeliacinio skundo padavimo laikotarpio pabaigos E. G. iš šios įstaigos nebuvo pervežamas. Taigi, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – septyniolika dienų - pateikti apeliacinį skundą teismui laiku. Netgi skaičiuojant teismo sprendimo apskundimo terminą nuo tos dienos, kai pareiškėjas su juo buvo supažindintas, šis terminas yra praleistas daugiau nei dvi savaites. Pareiškėjas kitų, nei su jo etapavimu iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, susijusių termino praleidimo priežasčių, nenurodo.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią jam laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodoma termino praleidimo aplinkybė, kad buvo jis etapuojamas yra atmestina, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. susipažino su jo lūkesčių netenkinusiu teismo sprendimu, todėl turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teisę į apeliaciją, tačiau ja nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pakankamai laiko, kad apeliacinis skundas būtų paduotas laiku.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus, pasisakytina, kad nėra pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. (E. G.) prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą, dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo, netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.