- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-266-113/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00047-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Pažeidėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. ir suinteresuoto asmens G. M. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2013-01-26 V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-01-26 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,04 promilės), kai 2012-10-05 buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. Su savimi neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registracijos ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-02-25 nutarimu V. K. pagal LR ATPK 130² str. skyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. M., – konfiskavimą, pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. skyrė 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir galutinai V. K. skyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. M., – konfiskavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. M. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria skirtas transporto priemonės konfiskavimas, panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį, tai padarė neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, vadovavosi tik įstatymu, tačiau nesigilino į tai, kaip taikant tokią nuobaudą bus apsaugotos kitų asmenų teisės, laisvės, vertybės bei tikslai. Teigia, kad pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė priemonė siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, nes nei nuobaudos vykdymo metu, nei po jos pažeidėjas neturės galimybės naudotis transporto priemone, kuria padarytas administracinės teisės pažeidimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog V. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o taip apgirtusį asmenį be specialiųjų priemonių nustatyti nesant jokių išorinio girtumo požymių neįmanoma, todėl teismas policijos pareigūnų teiginius, kad nuo V. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, turėjo vertinti kritiškai. Apeliantas nurodo, jog jam nesukėlė įtarimu, kad V. K. yra neblaivus, o kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis taip pat nežinojo. Todėl G. M. nurodo, kad jo kaltės dėl V. K. patikėto vairuoti automobilio nėra ir mano, kad teismas galėjo taikyti ATPK 30¹ str. bei paskirti nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nutarimo dalį, kuria skirtas transporto priemonės konfiskavimas, panaikinti bei bylą nutraukti. Nurodo, kad neginčija fakto, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas transporto priemonės registracijos pažymėjimo bei draudimo poliso, tačiau nesutinka su teismo paskirta administracine nuobauda, kuria skirtas jam nuosavybės teise nepriklausančio automobilio konfiskavimas. Teigia, kad tokia administracinė nuobauda neatitinka ATPK 20 str. suformuluotų administracinės nuobaudos tikslų. Toks teismo sprendimas ypač sunkina jo materialinę padėtį, nes jis iš automobilio savininko G. M. jau yra sulaukęs reikalavimo atlyginti padarytą žalą dėl konfiskuoto automobilio. Apeliantas nurodo, jog teismas taikydamas automobilio konfiskavimą kaip pagrindinį kriterijų nurodė tai, kad jis, V. K., buvo akivaizdžiai neblaivus, o G. M. patikėdamas automobilį turėjo galimybę tai įvertinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, jog jis tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek šiuo apeliaciniu skundu teigia, jog jis G. M. nepasakė, jog yra išgėrę alaus. Nurodo, kad jis labai mėgsta vairuoti, o jei būtų pasakęs G. M., kad yra išgėręs, G. M. būtų neleidęs jam vairuoti. G. M. objektyviai negalėjo užfiksuoti, kad jis, V. K., yra išgėręs.
Taip pat apeliantas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimo protokole nurodyta atsakomybė pagal ATPK 124 (1) str. 7 d., 126 str. 1 d., tačiau nenurodyta atsakomybė pagal ATPK 130 (2) str., tačiau teismas rėmėsi ATPK 130 (2) str. ir paskyrė administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimą. Kadangi administracinių teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta atsakomybė pagal ATPK 130 (2) str., apeliantas nurodo, kad negalėjo pateikti jokių argumentų, kurių pagrindu atsakomybę jam būtų galima švelninti remiantis ATPK 30 (1) str. ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, apeliaciniais skundais prašoma panaikinti automobilio, kurio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą priešingai teisei veikai, konfiskavimą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma administracinė nuobauda. Kita vertus, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, jog teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos, nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
ATPK 30¹ str. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs ją įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tiek administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo V. K., tiek transporto priemonės savininkas G. M. nurodė, jog transporto priemonės savininkas nežinojo ir objektyviai negalėjo suprasti, jog V. K. už automobilio vairo sėdosi neblaivus. V. K. parodė, jog G. M. pažeidimo dieną buvo nusipirkęs automobilį, G. M. buvo išgėręs, todėl paprašė jį pavežti iki draugo. V. K. sutiko pavežti, tačiau G. M. nepasakė, kad pats dieną buvo išgėręs du butelius alaus (b. l. 26). G. M. teismo posėdyje nurodė, jog su draugu atšventė automobilio įsigijimą, išgėrė apie 1 l degtinės, o tada sugalvojo važiuoti pas kitus draugus. Pavairuoti paprašė V. K., kuris sutiko ir nesakė, jog yra išgėręs (b. l. 26). Iš bylos duomenų matyti, jog V. K. buvo nustatytas lengvas girtumas (1,04 promilės). Atsižvelgiant į tai, kad V. K. buvo nustatytas lengvas girtumas, darytina išvada, jog G. M. objektyviai galėjo ir nesuprasti, jog V. K. yra išgėręs. Nors teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkas turėjo suprasti, jog vairuotojas yra neblaivus, nes iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matosi, jog nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pažymėtina, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog transporto priemonės savininkas ir pats buvo vartojęs alkoholį. Iš transporto priemonės savininko G. M. paaiškinimų matyti, jog su draugu jis buvo išgėręs apie 1 l degtinės, todėl manytina, kad jis, pats būdamas neblaivus, negalėjo užuosti nuo V. K. sklindančio alkoholio kvapo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors transporto priemonė pažeidėjui buvo perduota su savininko žinia, tačiau jis objektyviai negalėjo suprasti, jog transporto priemonė perduota vairuoti neblaiviam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neskyrus transporto priemonės, kuri nepriklauso pažeidėjui, konfiskavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonės savininkas siekdamas elgtis atsakingai pats nesėdo už automobilio vairo neblaivus, o paprašė pavežti draugo (V. K.), kuris nesukėlė abejonių dėl savo girtumo. Iš duomenų, pridėtų prie G. M. apeliacinio skundo, matyti, jog jis ūkininkauja, transporto priemonė jam reikalinga atlikti ūkio darbus.
Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti švelnesnę nei ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinio skundo teiginių, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, t. y. protokole nenurodyta jo atsakomybė pagal ATPK 130² str., pažymėtina, kad tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog protokole buvo nurodyta pažeidėjo atsakomybė pagal ATPK 130² str. (b. l. 4).
Iš suinteresuoto asmens G. M. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo atveju atkreiptina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindai yra numatyti ATPK 250 str., 251 str., tačiau juose nėra numatytas bylos nutraukimas taikant ATPK 30¹ str. nuostatą, todėl apeliantų prašymai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą yra atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n utaria:
V. K. ir G. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimą ir jį išdėstyti taip:
pagal LR ATPK 130² str. 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą;
pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt (trisdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. K. skirti 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.
Nutartis neskundžiama.