- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- II-59-873/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18097-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, išnagrinėjus V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 60 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. spalio 16 d., apie 19.25 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojime, Kalvarijų g. 52, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,87 promilių girtumas, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivių kontrolės darbuotoją R. P., trenkė keleivių kontrolės darbuotojui, savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
V. S. skundu su paskirta administracine nuobauda nesutiko, prašė panaikinti nutarimą. Skunde nurodė, kad jam inkriminuoto pažeidimo jis nepadarė, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. 2015-10-16, apie 19.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g., netoli Kalvarijų turgavietės, jis vedžiojo šunį ir laukė žmonos. Buvo išgėręs 100 g degtinės. Belaukiant žmonos, kitoje gatvės pusėje esančioje visuomeninio transporto stotelėje, pastebėjo stovinčius keleivių kontrolės darbuotojus (toliau – ir kontrolieriai) (tris augalotus, tvirtų fizinių duomenų, vyrus ir moterį) ir prie jų stovinčią iš matymo pažįstamą mergaitę, kuri serga cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė tuo metu bendravo su keleivių kontrolės darbuotoja, kuri jai įteikė lapą. Kaip suprato, tai galėjo būti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo metu kontrolieriai (vyrai), žiūrėdami į su keleivių kontrolės darbuotoja besikalbančia mergaite, garsiai juokėsi. Paėmusi minėtą lapą mergaitė pradėjo nuo jų eiti, tačiau kontrolieriai pradėjo dar labiau juoktis, žiūrėdami į nuo jų nutolstančią mergaitę. Jis, t. y. V. S., suprato, kad juokiasi iš mergaitės, todėl neapsikentęs dėl tokių arogantiškų kontrolierių veiksmų, sušuko; „Ką, juokinga tyčiotis iš invalidų“, į ką vienas iš kontrolierių atsakė: „Ateik, tada pasakysiu“. Perėjęs gatvę ir artėdamas prie kontrolieriaus dar kartą paklausė: „Ar juokinga, „faina“, kad mergaitė ir taip nubausta, o jūs ją baudžiat“, į ką kontrolierius atsakė, jog tai ne jo reikalas ir paėmęs už dešinės rankos, prisilenkęs prie jo, pasakė „eik tu (necenzūrinis žodis)“. Išgirdęs tokius žodžius jis, t. y. V. S., ištraukė savo ranką iš kontrolieriaus laikomos rankos ir ramiu balsu atsakė jam pakartodamas jo išsakytus žodžius „pats eik (necenzūrinis žodis)“. Tada kontrolierius staigiu rankos mostu stipriai apsikabino jo kaklą ir pradėjo versti jį ant žemės. Jis, jausdamas skausmą, pradėjo rėkti, kad paleistų. Tuomet pribėgo dar du kontrolieriai, kurie stvėrė jį, t. y. V. S., už rankų ir pradėjo jas užsukinėti jam už nugaros. Tai pamačiusi jo žmona pribėgo ir paėmė šunį. Kai jis, t. y. V. S., buvo laikomas dviejų kontrolierių, kitas kontrolierius iš labai arti kelis kartus dujų balionėliu papurškė jam į akis. Jis akyse pajuto stiprų deginantį skausmą. Po incidento jis išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, o kontrolieriai iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes ir prašė, kad būtų apžiūrėtas atvykusių medikų, tačiau medikams nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti ir suteikti medicininę pagalbą, policijos pareigūnų jis buvo nuvežtas į 1-ąjį policijos komisariatą, iš kur greitosios pagalbos brigada jį nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jokių smurtinių veiksmų (smūgių sudavimų) kontrolieriaus atžvilgiu jis neatliko, o jo pasakyti žodžiai „pats eik (necenzūrinis žodis)“, tai buvo adekvati reakciją (atsakas) į kontrolieriaus jo atžvilgiu pasakytus, analogiško turinio, žodžius. Po įvykio keletą dienų jis negalėjo atsigauti nuo patirto šoko, ženkliai susilpnėjo regėjimas. 2015-10-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pateikė skundą dėl kontrolierių veiksmų. Tą pačią dieną Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VPS PP vyresnysis tyrėjas E. K. jį apklausė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-40837789 (toliau - Protokolas), kuriuo jis buvo kaltinamas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, bei paskyrė bylos nagrinėjimą 2015-10-21, 13.00 val. Taigi, net neišnagrinėjus jo skundo, jis buvo apkaltintas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą. Tą pačią dieną jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas skundas. 2015-11-06 vyresnysis tyrėjas E. K., išnagrinėjęs medžiagą Nr. 12At-04718-15, pagal 2015-10-16 kontrolieriaus R. P. pareiškimą ir 2015-10-20 jo, t. y. V. S., skundą, nutarimu (reg. Nr. 10-PR2-63370, 2015-11-09) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą bei nutarė pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 174 straipsnį. Vyresniojo tyrėjo E. K. 2015-11-10 nutarimu jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Vyresnysis tyrėjas E. K., atlikdamas įvykio patikslinimą, liudytojais apklausė kontrolierius R. P., T. Ž. ir V. J., tačiau šie įrodymai, vadovaujantis BPK 20 str. 1 d., 4 d., turėtų būti pripažinti niekiniais, nes, visų pirma, kontrolierių apklausos vyko tą pačią dieną (2015-11-04), o kontrolierių T. Ž. ir V. J. dar ir tuo pačiu laiku (nuo 15.00 val. iki 15.30 val.), apklausas atliko tas pats tyrėjas. Akivaizdu, kad vienu metu neįmanoma apklausti dviejų skirtingų liudytojų tam pačiam tyrėjui ir užfiksuoti jų parodymus, kas leidžia daryti išvadą, kad paminėtų liudytojų apklausos protokole esantys duomenys yra suklastoti. Antra, kontrolierių liudytojų apklausos protokoluose pažodžiui sutampa paaiškinimų turinys, t. y. visų kontrolierių parodymai beveik identiški, o realiai to būti negali. Iš to galima spręsti, kad kontrolierių parodymai iš esmės buvo kopijuojami vienas nuo kito. Pažymi, kad kontrolierius T. Ž. dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK (šiuo metu VRS pensininkas), tad neabejotinai jį ir vyresnįjį tyrėją E. K. sieja kolegiški santykiai, kas patvirtina suinteresuotumą bylos baigtimi kontrolierių naudai ir pagrįstai kelia abejones dėl objektyvumo nagrinėjant bylą bei kontrolierių parodymų patikimumo. Atkreipia dėmesį, kad Protokolas jam buvo surašytas 2015-10-20, kontrolieriai apklausti tik 2015-11-04, o nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2015-11-06. Be to, nebuvo apklausta jo žmona J. S., kuri matė visą įvykį, kontrolierius M. Š., nesikreipta į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tikslu nustatyti ar neįgaliai mergaitei, kuri bendravo su kontroliere, buvo surašytas ir įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siekiant patvirtinti ar paneigti kontrolierių teiginius, kad mergaitė nebuvo nubausta bei nustatyti galimą to įvykio liudytojo tapatybę. Akivaizdu, kad tyrėjas, inkriminuodamas administracinį teisės pažeidimą (surašydamas Protokolą), jau buvo suformavęs išankstinę nuomonę apie bylos baigtį, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo objektyvumo ir visapusiškumo principą. Protokolo duomenimis, pažeidimo esmę sudaro tai, jog jis, būdamas viešoje vietoje, neblaivus, kai nustatytas 0,87 promilės girtumas, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kontrolierių R. P., jam trenkė, savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Nurodo, kad jis neatliko jokių smurtinių veiksmų R. P. atžvilgiu, byloje duomenų, jog jis R. P. būtų įžeidinėjęs necenzūriniais žodžiais, nėra. R. P. 2015-10-16 pareiškime nurodo, kad „<...> pradėjo įžeidinėti žmonių akivaizdoje <...>“, tačiau neįvardinta, kokiais būtent žodžiais jis neva jį įžeidinėjo. Nei vienas iš liudytojais apklaustų kontrolierių, tame tarpe ir pats R. P., nenurodė, kad jis, t. y. V. S., R. P. būtų įžeidinėjęs necenzūriniais žodžiais. Priešingai, R. P. pirmas jam pasakė „eik tu (necenzūrinis žodis)“, į ką jam buvo atsakyta tuo pačiu. Tai buvo adekvati jo reakcija į kontrolieriaus jo atžvilgiu pasakytus, tokio paties turinio, žodžius. Tiek R. P., tiek jo, t. y. V. S., vienas kitam ištarti žodžiai tebuvo trumpas abipusis apsižodžiavimas, netaurėjęs jokios įtakos kitų žmonių teisėms ir teisėtiems interesams ir nesutrikdė viešosios tvarkos. Priešingai, kontrolieriai savo veiksmais (fizinės jėgos ir dujų balionėlio panaudojimu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata) šiurkščiai sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, tuo labiau, kad viešoje vietoje (viešojo transporto sustojime) buvo panaudotas dujų balionėlis, dėl ko galėjo nukentėti pašaliniai asmenys. Be to, kontrolierių teigimu, jis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, perėjo per gatvę, tačiau nenurodo, kokiais žodžiais jis keikėsi. Byla išnagrinėta itin subjektyviai ir šališkai, išskirtinai tik kontrolierių naudai, besąlygiškai remiantis tik jų parodymais (b. l. 3-7).
Skundo nagrinėjimo metu V. S. skundą palaikė, nurodė, kad tą dieną jis buvo su šunimi, pamatė, kaip kontrolieriai kalba su neįgalia mergaite. Negali pasakyti, kad iš jos juokėsi, bet susidarė vaizdas, kad elgėsi įžūliai. Jis nutarė juos sudrausminti. Prieš keliolika metų buvo atvejis, kai jo motinai kontrolieriai autobuse sudavė į pilvą, užlaužė rankas, nuo to laiko liko nuoskauda. Kadangi pamatė, kad žmonės elgiasi neteisingai, sudrausmino. Mano, kad jis užkabino jų ego, kodėl turėjo trys vyrai taip elgtis, nejaugi būtų ėjęs ir keikęs juos be jokios priežasties. Jie laužė V. S., o jis bandė išsivaduoti, šaukė. Jam papurškė į akis dujų, jam buvo nustatyti sužalojimai. V. S. pirmas kreipėsi per gatvę, klausė: „Ar jums labai smagu?“. Tada R. P. pamojo, kad jis ateitų. Jis atėjo, pakartojo tą patį: „Labai tau čia faina, kad taip elgiesi?“ R. P. priėjo prie jo , pasilenkė prie ausies ir „pasiuntė“ jį. Tada V. S. „pasiuntė“ jį taip pat. Jį tada griebė už kaklo, ėmė laužti ranką, žmona pribėgo, paėmė šunį. Dviese laužė rankas, jis net nesupranta, kam jiems reikėjo balionėlio. V. S. pasakė kažką panašaus į tai: „Ar tau juokinga iš invalidų juoktis?“, jis atsakė: „Ateik, aš tau pasakysiu“. Tada į ausį pasilenkęs jį „pasiuntė“, paėmė už rankos, turbūt galvojo, kad suduos, bet jis tiesiog lygiai taip pat atsakė, tada prasidėjo rankų laužymas. Kai visi buvo ant jo sulipę, priėjo žmona. Kai jis perėjo gatvę, žmona tuo metu jo nematė, paskui nuėjo paskui jį iki sustojimo, pamatė, kaip viskas vyksta. Šuo yra apmokytas, agresijos nebuvo. Išklausęs liudytojo T. Ž. V. S. parodė, kad apie arbūzus kažkas gal ir buvo minėta. Vyras taip laikė rankas, todėl jis taip ir pasakė: „Ar arbūzų privalgęs?“ Kai atėjo iš kitos gatvės pusės, taip pasakė. Kontrolierius paėmė už rankos, pasilenkė prie ausies ir „pasiuntė“ V. S.. R. P. minėjo, kad pasakė jam eiti savo keliu, tai buvo pasakyta necenzūriniais žodžiais. V. S. smūgio R. P. nesudavė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atsiliepimu į V. S. skundą prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad V. S. teikiami paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, tėra gynybos priemonė, norint išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nagrinėjant bylą buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu buvo išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimu nutarta V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 174 str., ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 60 Eur baudą. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskirta ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatyta bauda (b. l. 51).
Institucijos, priėmusios sprendimą, atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Liudytojas R. P. paaiškino, kad įvykio dieną jie dirbo Kalvarijų turgaus stotelėje. Žmogus, laikantis šunį, ėmė šūkauti iš kitos gatvės pusės: “Ei tu, patrauk arbūzus“. Jis nesuprato, ko šūkauja, todėl tik mostelėjo ranka. Žmogus su šunimi perbėgo per perėją, prišoko prie R. P.. Jis vėl ėmė kalbėti apie arbūzus. R. P. paklausė, kokios problemos, pasakė, kad baudžia invalidus. Prieš tai V. J. kalbėjo su invalide mergaite, mergaitė atėjo, parodė bilietą, V. J. jai paaiškino. R. P. paaiškino, kad mergaitė atėjo pati, jos nebaudė. Pasakė, kad V. S. eitų savo keliu, netrukdytų, Tada jis trinktelėjo kumščiu į krūtinę. Kai sukėlė muštynes, reikėjo gintis. T. Ž. stovėjo truputį toliau, pamatė, kad V. S. jam trinktelėjo, griebė už rankos. Paskui atbėgo moteriškė, paėmė šunį. Buvo iškviesta policija. V. S. buvo agresyviai nusiteikęs, matyt, buvo išgėręs, muistėsi. Matyt, V. S. prisikabino, nes jam kažkas pasirodė dėl tos mergaitės. Jis pasakė, kad patrauktų arbūzus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. R. P. lietuviškai pasakė, kad jis eitų savo keliu. Tada V. S. jam tyčia sudavė. R. P. griebė už rankos, pasakė, kad dabar kvies policiją. Jis tvirtina, kad V. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dujos buvo purkštos, nes V. S. grasino smogti. Buvo prisikabinta be priežasties. V. S. vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Moteris atsirado tik tada, kai prasidėjo muštynės.
Liudytojas T. Ž. paaiškino, kad jis dirbo keleivių kontrolėje, tą dieną jie dirbo prie Kalvarijų turgaus. Kolega R. P. stovėjo 5 metrų atstumu. Išgirdo, kad kitoje gatvės pusėje rėkia įžeidžiančiais žodžiais V. S.. T. Ž. suprato, kad šūkauja ant jo kolegos, rėkauja, kad „arbūzų privalgęs“. V. S. perbėgo gatvę, pribėgo prie kolegos, trenkė R. P.. Prasidėjo muštynės, T. Ž. bėgo padėti. V. S. buvo papurkšta dujų. M. Š. buvo autobusiuke, paskui išlipo. T. Ž. matė, kaip V. S. trenkia R. P., šis atšoko, tada griebė V. S.. Rėkavo, kad R. P. arbūzų prisivalgęs, buvo rėkaujama keiksmažodžiais. T. Ž., išklausęs J. S., parodė, kad moteris atsirado, kai jie bandė sulaikyti V. S.. Kitoje gatvės pusėje šios moters nebuvo, rėkė vienas V. S., jis buvo su šunimi.
Liudytojas M. Š. paaiškino, kad buvo darbo diena, jie dirbo Kalvarijų stotelėje. Atbėgo V. J. jo kviesti į pagalbą, kad prieitų, kur T. Ž. ir R. P. laiko už rankų pilietį. V. S. elgėsi agresyviai, tik iš kolegų M. Š. sužinojo, kas įvyko. V. S. elgėsi agresyviai, buvo neblaivus. Jie kvietė policiją. Dujos buvo panaudotos, kai žmogus bandė pulti. Po kurio laiko atėjo V. S. žmona rėkdama, kad viską matė, kreipsis į teismą. Jie buvo išvadinti visokiais žodžiais. Atvažiavo policijos pareigūnai, V. S. nevykdė jų reikalavimo eiti į automobilį. Apie tai, kas įvyko, kalbėjosi su kolegomis. R. P. paaiškino, kad neįgali panelė klausė V. J., o V. S. stovėjo kitoje gatvės pusėje, ar jam kažkas pasirodė, jis atbėgo iš kitos gatvės pusės, ėmė rėkti, kad jie paleistų mergaitę. M. Š. matė, kaip T. Ž. su R. P. bandė V. S. sulaikyti. Šuo prie V. S. buvo visą laiką, jis buvo be antsnukio, gana didelis. V. S. keikė visus jo kolegas visokiais necenzūriniais žodžiais. T. Ž. panaudojo dujas.
Liudytoja J. S. paaiškino, kad ji buvo su savo vyru. Ji paklausė, kodėl jis žiūri į kontrolierių pusę. Jis pasakė, kad mato, jog kontrolieriai kalbasi su mergaite, kuri yra neįgali. Kažkada seniai jo motina nukentėjo nuo kontrolierių. Kai vyras perėjo gatvę, jis pamatė, kad mergaitė nueina, o kontrolieriai ėmė juoktis. Jis pagalvojo, kad juokiasi iš mergaitės, tada suriko: „Ar labai linksma iš neįgalių žmonių juoktis?“ Vienas kontrolierius parodė vyrui, kad prieitų. Ji liko stovėti, o vyras su šunimi perėjo į kitą gatvės pusę. Ji tada tik pamatė, kaip kontrolierius sugriebė vyrą už sprando, ėmė griauti. Kol ji perbėgo gatvę, matė, kaip kontrolieriai bando jo vyrą trise pargriauti. Ji bandė juos atitraukti, paėmė šunį iš vyro. Vyro veidas buvo nupurkštas dujomis., Ji išsitraukė telefoną, sušuko, kad viską nufilmuos, tada vyrą iš karto paleido. Kai viskas vyko, ji buvo kitoje gatvės pusėje, negirdėjo, ką kalbėjo vyras su kontrolieriumi. Vyras paskui pasakojo, kad kontrolieriui kažką pasakė apie arbūzus, nes jis ėjo taip, lyg arbūzą laikytų. Ką vyras sakė kitoje gatvės pusėje, ji negirdėjo. Jai vyras pasakojo, kad jis priėjo, paklausė, ar jam arbūzai netrukdo, kontrolierius jį „pasiuntė‘, tada vyras pasakė kontrolieriui tą patį. Kontrolieriai ėmė naudoti jėgą. Vyras tikrai nesudavė kontrolieriui,
Liudytoja V. J., apklausta teisme, b. l. 73, parodė, kad jie dirbo, prie jos priėjo mergaitė, paklausė, ką daryti su bilietu. V. J. pradėjo aiškinti. Iš kitos pusės vyriškis ėmė rėkti, kad jie tokie ir anokie, ateitų čia, jis duos į galvą, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis perėjo gatvę su šunimi, ėmė stumdytis su jos kolegomis, ji nuėjo į autobusiuką. Mergaitei nueinant nebuvo juokiamasi. Ko šis asmuo norėjo, ji nežino. Jis keikėsi, rėkė necenzūriniais žodžiais. Asmuo stumdė kolegą, rankomis stvėrė į atlapus ir stūmė. Šuo buvo be antsnukio. Ji mano, kad asmuo buvo išgėręs, neis blaivus taip nesielgtų.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, 2015 m. lapkričio 9 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. S. pareiškimą ( b. l. 42-44).
Administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. inkriminuota, kad jis viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojime, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,87 promilių girtumas, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivių kontrolės darbuotoją R. P., trenkė keleivių kontrolės darbuotojui, savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Teismas vertina, kad V. S., nors nesutikdamas su tuo, kad jam surašytas protokolas, iš esmės neneigė atlikęs veiksmų, nurodytų protokole, aiškino veikęs norėdamas apginti mergaitę, turėdamas išankstinę nuskaudą dėl kontrolierių veiksmų su jo motina, provokuojamas R. P..
V. S. paaiškino, kad jam susidarė vaizdas, jog kontrolieriai elgiasi įžūliai, nutarė juos sudrausminti, kreipėsi per gatvę, klausė: „Ar jums labai smagu?“. Byloje apklausti liudytojai R. P., T. Ž., V. J. patvirtino, kad V. S. šaukė jiems, stovėdamas kitoje gatvės pusėje. Išklausęs liudytojo T. Ž. V. S. parodė, kad apie arbūzus kažkas gal ir buvo minėta, vyras taip laikė rankas, todėl jis taip ir pasakė: „Ar arbūzų privalgęs?“
Teismas, vertindamas šias aplinkybes, dėl kurių asmenų parodymai sutampa, daro išvadą, kad įvykį inicijavo V. S., į kontrolierių R. P., jo paties parodymais, jis kreipėsi įžeidžiamai, šaukė iš kitos gatvės pusės. R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis mostelėjo ranka V. S., kad jis eitų sau, V. S. parodė, kad R. P. mostelėjo, kad jis ateitų. Teismas vertina, kad, bet kokiu atveju, V. S. pats ėjo prie kontrolierių, kai mergaitės jau nebebuvo, tuo būdu, toliau inicijavo konfliktą. V. S. parodymais, R. P. jį „pasiuntė“ pasilenkęs prie ausies, V. S. jam pasakė tuos pačius žodžius. Teismas vertina, kad V. S., tuo būdu, neneigė viešoje vietoje vartojęs necenzūrinių žodžių.
V. S. teigė, kad po to, kai jis „pasiuntė“ R. P., šis griebė jam už rankos, pribėgo kiti kontrolieriai, prasidėjo grumtynės. R. P., T. Ž. parodė, kad V. S. sudavė R. P.. Esant skirtingiems asmenų parodymams, teismas juos vertina atsižvelgdamas į V. S. nustatytą neblaivumą įvykio metu, duomenis apie ankstesnį jo elgesį, dėl kurio ginčo nėra – pirmas įžeidžiamai užkabino kontrolierius, jo paties parodymais, turi išankstinę nuoskaudą dėl kontrolierių elgesio su jo motina. Teismas vertina, kad nėra pagrindo atmesti ir netikėti R. P. ir T. Ž. parodymų, kadangi šie asmenys anksčiau V. S. nepažinojo, įvykio dieną tiesiog atliko savo darbines pareigas. Liudytoja J. S., jos pačios parodymais, konflikto pradžios tiksliai nematė, jos telefonu užfiksuotas vaizdas jau po V. S. sulaikymo.
Kiti argumentai, išdėstyti V. S. skunde - dėl apklausų laiko, nurodyto protokoluose, dėl liudytojų parodymų sutapimo, dėl galimos liudytojo, buvusio policijos pareigūno, pažinties su apklausą atlikusiu asmeniu, dėl nenurodytų skunde konkrečių keiksmažodžių, teismo vertinimu, nedaro įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi asmenys buvo apklausti teisme, V. S. turėjo galimybę jiems užduoti klausimus, išsakytą necenzūrinį žodį V. S. pats nurodė savo skunde. Argumentas, kad nebuvo nustatyta minima neįgali mergaitė, atmestinas, nes liudytojų parodymais, nėra jokių šios mergaitės duomenų – ji nebuvo nubausta.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), V. S. veikimas pagal ATPK 174 d. kvalifikuotas teisingai, skundžiamame nutarime nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkio, teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.