Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-784/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-07-09
Bylos Nr.
1-305-784/2010
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02697-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
O. J.
Kaltinamasis
L. L., A. B.
Advokatai
Gycis Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-784/10Proceso Nr. 1-18-1-02697-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,

sekretoriaujant Galinai Levickienei, Rimantei Čypaitei, Kristinai Žigelytei, Audingai Bendaravičiūtei,

dalyvaujant prokurorams Audronei Nastulevičienei, Tomui Uldukiui,gynėjams advokatams Gyčiui Gutauskui, Juozapui Puškoriui, Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai O. J.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 2007-07-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 MGL dydžio bauda; 2008-03-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnį 5 MGL dydžio bauda; 2009-04-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2009-07-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio bauda, 2010-03-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas; ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 1999-12-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį,; 2001-01-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį; 2003-12-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; 2007-02-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji L. L., A. B. ir V. S. atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. gruodžio 29 d. apie 18 val., prie Architektų g. 56-ojo namo, Vilniuje, A. B. priėjo prie nukentėjusiosios O. J. iš nugaros, griebė nukentėjusiosios rankinę ir tempė į save, nuo ko, nukentėjusioji, laikydama rankinę, nugriuvo ant žemės, ir iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę, bei kartu su L. L. ir V. S., nešinąs pagrobtais daiktais nubėgo link vaikų darželio-lopšelio „Pakalnutė“ adresu Architektų g. 44, Vilniuje. Už vaikų darželio-lopšelio „Pakalnutė“ apžiūrėjo rankinės turinį, A. B. iš jos išėmė du mobiliojo ryšio telefono apparatus ir piniginę, apie tai informavo kaltinamuosius V. S. ir L. L., bei perdavė rankinę L. L.. Tokiais veiksmais kaltinamieji pagrobė nukentėjusiosios O. J. turtą: 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 15 Lt vertės skėtis, 10 Lt vertės akiniai, 20 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 700 Lt grynųjų pinigų, 5 vnt. bendros 50 Lt vertės raktų, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, kuriame buvo 10 Lt vertės UAB „BITĖ“ abonentinė SIM kortelė, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6555“, kuriame buvo 10 Lt vertės UAB „Omnitel“ abonentinė SIM kortelė, tai yra, atvirai pagrobė nukentėjusiajai O. J. priklausantį bendros 1 365 Lt vertės turtą. Po svetimo turto užvaldymo kaltinamieji nubėgo link visuomeninio transporto stotelės „Parodų rūmai“, esančios Laisvės prospekte, Vilniuje, kur A. B. ir V. S. atsisėdo stotelės paviljone ant suoliuko, o L. L., stovėdamas šalia, laikė rankoje pagrobtą rankinę. Pastebėjęs atvykstantį policijos automobilį, V. S. paėmęs nuo suoliuko piniginę pradėjo bėgti, po to kaltinamieji buvo sulaikyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 29 d. 17.30 val. jis važiavo pas savo merginą M. L. ir vaiką, bei nutarė su A. B. susitikti parūkyti Lazdynuose prie „Iris“ parduotuvės. Nė vienas iš jų neturėjo cigarečių, jie paėjo link Šiltnamių gatvės „Rimi“ parduotuvės ir paprašė praeivių cigarečių. Parūkę išsiskyrė ir jis nuėjo link 22 maršruto autobuso stotelės Šiltnamių gatvėje. Netrukus jam paskambino jo mergina M. L. ir pasiteiravo, kur jis dingęs. Tuo metu jis išgirdo riksmą, moteris (nukentėjusioji) prašėsi pagalbos. Jis pamatė, kad maždaug 2 metrų atstumu nuo jo jam iš dešinės ant žemės guli nukentėjusioji, šalia pastarosios gulėjo baltas maišelis. Taip pat jis pamatė nuo nukentėjusiosios sprunkantį A. B., tuo metu, kai pastarąjį pamatė, A. B. nuo jo buvo 15-20 metrų atstumu. A. B. bėgo link darželio. Jis nesuprato, kas vyksta, todėl pradėjo A. B. vytis. Pasivijęs, pamatė A. B. rankose rankinę, kurią iš pastarojo atėmė. Tai įvyko prie stotelės, A. B. sėdint ant suoliuko. Jis iš A. B. rankinę atėmė todėl, kad ją norėjo atiduoti nukentėjusiajai, bet to padaryti nespėjo, nes po kelių minučių privažiavo policijos pareigūnai. Atėmęs iš A. B. rankinę, laikė savo rankose. Jam tuo metu vėl paskambino jo mergina ir bekalbant telefonu, jį sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų patrulis jam liepė ateiti į stotelę ir laikyti rankinę prie savęs. Jis bandė teisintis, kad tai ne jo darbas, bet pareigūnai jo neklausė. Jis padėjo rankinę ant A. B. kelių, sakydamas, kad tai pastarasis pavogė rankinę. Kaltinamąjį V. S. jis pirmą kartą pamatė tada, kai A. B. atbėgo į stotelę. Galimai V. S. taip pat vijosi A. B., nes jis matė, kad jam vejantis A. B., už jo dar bėgo du asmenys. Vienas iš tų asmenų galimai buvo V. S.. Kuomet jis, L. L., policijos pareigūnų paprašytas priėjo prie stotelės, tuomet V. S. atsistojo ir pradėjo bėgti. Tada jis buvo įsodintas į pareigūnų automobilį, o kitas pareigūnas nusivijo V. S.. Atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas ir V. S. sugavo. Jis civilinį ieškinį pripažįsta, kaltas, jo manymu, yra tuo, kad galėjo greičiau A. B. pasivyti, reikėjo neatiminėti iš A. B. rankinės, o iškart kviesti policiją.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2009 m. gruodžio 30 d. jo, kaip įtariamojo apklausoje, L. L. parodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 18 val. jis vienas ėjo link visuomeninio transporto sustojimo „Šiltnamiai“, Lazdynų mikrorajone, Vilniuje. Lauke buvo tamsu, aplink buvo pašalinių žmonių. Eidamas link sustojimo ir būdamas 10 metrų atstumu pamatė, kaip vienas vaikinas pribėgo prie einančios moteriškės ir griebė už rankinės, kurią ji nešėsi rankoje. Ši moteris nugriuvo ant žemės, o vaikinas su pagrobta rankine nubėgo link vaikų darželio, esančio Architektų gatvėje. Jis pribėgo prie nukentėjusiosios, kuri gulėjo ant žemės ir prašėsi pagalbos. Po to jis iškart pradėjo vytis tą vaikiną, kuris nubėgo su rankinuku. Jis vaikiną pasivijo, kai pastarasis lipo per vaikų darželio teritorijos aptvertą tvorą. Vaikinas buvo su kepure ant galvos. Jis vaikiną pagriebė už peties, vaikinas į jį atsisuko ir rusiškai pasakė: „L., viskas gerai“. Jis iš karto pažino, kad tai A. B.. Tuo metu jau prie darželio tvoros buvo kitas vaikinas, kurį jis iš karto atpažino – tai V. S.. Jis, L. L., liepė A. B. grąžinti pagrobtą rankinę. A. B. jam atsakė, kad nieko nedarytų, nes už tai gaus pinigų. Jis paklausė, kur pinigai. A. B. pasakė, kad pinigai ir du telefonai pas V. S.. Pastarasis tuo metu stovėjo šalia ir nieko nesakė. Tada visi trys nuėjo link visuomeninio transporto sustojimo „Parodų rūmai“. V. S. jam pasakė, kad jis iš A. B. paimtų pagrobtą tašę. Jis paėmė tašę ir iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį su taše rankose sulaikė. Jis nespėjo nei tašės atidaryti, nei pažiūrėti, kokie joje yra daiktai. V. S. pabėgo, o A. B. sulaikė kartu su juo. Po to pastebėjo, kad policijos pareigūnai atveda sulaikytą V. S.. Po to juos visus pristatė į 7 PK. Jis norėjo užsidirbti pinigų, todėl sutiko su A. B., kad jei jiems padės, tai gaus už tai pinigų. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi (t. 1, b. l. 56). Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis L. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai yra neteisingi. Jis nežino, kodėl melavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Jis nematė, kaip A. B. pargriovė nukentėjusiąją, o V. S. asmens duomenis sužinojo, nugirdęs pareigūnų pokalbį, kuomet buvo vežamas į nuovadą. Jis V. S. prieš tai pora kartų buvo matęs Savanorių prospekte.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 29 d. sugalvojo užeiti į „Erfurto“ parduotuvę, norėjo iš automoatų nusipirkti žaisliuką. Apžiūrėjęs, išėjo iš parduotuvės. Tuomet nutarė nueiti į „Iki“ parduotuvę, Lazdynuose. Po to ėjo link 22 ir 23 maršrutinių autobusų stotelės, kuomet staiga išgirdo moters klyksmą. Moteris kvietėsi pagalbos. Iš tolo jam pasirodė, kad nukentėjusioji yra jo kaimyno mama, bet priėjęs arčiau pamatė, kad apsiriko. Aplinkui buvo žmonių, bet niekas nesiruošė nukentėjusiajai padėti. Jis tarp tų žmonių pamatė ir A. B., kuris ruošėsi sprukti. Nukentėjusioji pradėjo stotis nuo žemės ir prašė pagalbos. Ji po truputėlį bandė eiti link rankinę pavogusio A. B., kuris jau buvo nubėgęs. Paskui A. B. bėgo L. L.. Jis nusprendė nukentėjusiajai padėti, todėl nubėgo paskui abu kaltinamuosius, bet jų pasivyti jam nepavyko. A. B. ir L. L. iki tol nepažinojo. Jis vaikinams, pavogusiems nukentėjusiosios rankinę, norėjo paaiškinti, kaip deramai elgtis, kad negalima vogti svetimų daiktų. Kai jis prie vaikinų pribėgo, A. B. sėdėjo stotelėje, o L. L. kalbėjo telefonu. Jis A. B. paklausė, ką pastarasis laiko rankoje. A. B. tylėjo, bet parodė, kad piniginę. Kai jis paėmė iš A. B. piniginę, norėdamas ją grąžinti nukentėjusiajai, iš karto privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai jam liepė sėstis į automobilį. Jis pagalvojo, kad nenori turėti nemalonumų, nes jau kartą buvo teistas, todėl išmetė piniginę ant kelio ir pradėjo bėgti. Bėgo neilgai, nes pareigūnai liepė sustoti, nes kitaip grasino šauti. Jam sustojus, jį pareigūnai pradėjo mušti. Dėl to jis bandė gintis ir negražiai kalbėjo su pareigūnais. Jis anksčiau vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu narkotikų nebevartoja, kadangi gydosi metadono programoje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir atsisakė duoti paaiškinimus. Todėl teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, perskaitė A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2010 m. sausio 13 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus, pilnai prisipažįsta padaręs veiką. 2009 m. gruodžio 29 d. po 17 val. susitiko su L. L. prie parduotuvės „Iris“ Lazdynuose. Pasikalbėjo. Po to prie jų priėjo Lino pažįstamas V. S.. Jis, A. B., ruošėsi važiuoti namo ir jie pasakė, kad irgi ruošiasi važiuoti. Visi nuėjo į „Rimi“ parduotuvės pusę Lazdynuose. Jis ėjo priekyje, jie dviese ėjo iš paskos. Jis pamatė moterį, išplėšė iš jos rankų rankinuką ir nubėgo link vaikų darželio. L. L. su V. S. pradėjo bėgti paskui jį. Už darželio yra miškas. Jis nubėgo į tą mišką, ištraukė iš rankinuko du mobiliuosius telefonus ir piniginę. Po to prie jo pribėgo L. L. su V. S.. L. L. išplėšė iš jo rankinuką. Po to jis, A. B., bėgo toliau iki stotelės. Jie bėgo šalia jo, tiksliau, paskui jį. Jis atbėgęs į stotelę atsisėdo ant suoliuko, ištraukė iš piniginės pinigus, kuriuos laikė rankoje. Piniginę įsidėjo į striukės kišenę. V. S. sėdėjo šalia jo, kai jis traukė pinigus iš piniginės, o Linas stovėjo toliau. Kai pamatė policijos mašiną, piniginę padėjo šalia ant suoliuko, o pinigus išmetė po suoliuku. Po to jam policijos pareigūnai uždėjo antrankius. Policijos mašinoje jis pats iš kišenės išmetė du mobiliuosius telefonus. Jį pristatė į 7 PK. Atsakydamas į prokurorės klausimus, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. B. parodė, kad kai jis ėjo iš priekio, o Linas su Vitalijumi iš paskos, jie apie nieką nekalbėjo. Jis pamatė moterį ir išplėšė rankinuką, o jie iš paskos bėgo. Dėl apiplėšimo nesitarė. Pats tai sugalvojo. Jis pirmas prie darželio nubėgo, jų nelaukė. Jie atbėgę klausė, kam jis išplėšė rankinuką. L. iš jo paėmė rankinuką ir įsidėjo į striukę. Ar draugai apžiūrinėjo rankinuką, nežino. Jis L. pasakė, kad nežino, kodėl griebė už rankinuko. Jis draugams nesakė, kad paėmė telefonus ir piniginę, kiek pinigų joje buvo neskaičiavo, buvo tamsu. Kodėl paskui jį bėgo draugai, jis neklausė, nebuvo laiko. Kai atvažiavo ekipažas, rankinukas buvo pas L.. Kai jis sėdėjo ant suoliuko, šalia jo buvo S., o L. buvo už stotelės. Jis telefonus įkišo policijos mašinoje tarp sėdynių, o pinigus išmetė stotelėje. Ar policijos pareigūnai pinigus paėmė, nematė, nes jį iškart įsodino į mašiną. Kas toliau vyko nematė. Apklausos pabaigoje A. B. patikslino, kad rankinuką iš jo L. L. ne paėmė, o išplėšė (t. 1, b. l. 98-100). Prskaičius šiuo parodymus, kaltinamasis A. B. paaiškino, kad V. S. nematė, kaip jis traukė pinigus, nes dar nebuvo atbėgęs. Taip pat kaltinamasis A. B. sutiko teisiamajame posėdyje atsakyti į jam užduodamus klausimus. Atsakydamas į teisėjo klausimus kaltinamasis A. B. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 29 d. po 17 val. jis prie „Iris“ parduotuvės Lazdynuose susitiko su L. L.. Jie kalbėjosi ir atėjo V. S.. Ėjo link „Rimi“ parduotuvės. Jis ėjo priekyje, L. L. su V. S. ėjo iš paskos. Pamatęs moterį, išplėšė iš jos rankinuką ir nubėgo link darželio. Už darželio yra miškas, kuriame jis iš pavogtos rankinės ištraukė mobiliuosius telefonus ir piniginę. V. S. ir L. L. bėgo paskui jį. Kai traukė pinigus iš piniginės, V. S. šalia jo nesėdėjo. Šią aplinkybę jis prisiminė teisme, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnams sakė, kad tuo metu V. S. buvo šalia. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai šioje vietoje neteisingi. Kur buvo V. S., jis nežino. Jis matė, kad kai V. S. atbėgo į stotelę, atsisėdo ir iš karto privažiavo pareigūnai. V. S. tuo metu, kai atbėgo į stotelę, su savimi jokių daiktų neturėjo. V. S. ketino bėgti, kai pareigūnai atvedė L. L. į stotelę. Jis geriau prisimena teisme ir nori pasakyti, kad L. L. iš jo rankinuką išplėšė stotelėje. Kai ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, buvo blaivus, bet labai susijaudinęs. Pastarąjį kartą narkotines medžiagas vartojo 2009 m. vasarą. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jis pinigus iš nukentėjusiosios piniginės traukė stotelėje. Kiek buvo pinigų, neskaičiavo, buvo pora kupiūrų po 100 Lt, buvo tamsu. Vienas telefonas buvo atlenkiamas, kitas – paprastas. Jis nematė, kad V. S. paėmė piniginę. V. S. sėdėjo šalia jo stotelėje. Kai L. L. iš jo ištraukė rankinę, stotelėje V. S. dar nebuvo. Atsakydamas į gynėjo advokato G. Gutausko klausimus kaltinamasis A. B. paaiškino, kad L. L. jam išplėšė iš rankų rankinę todėl, kad norėjo ją grąžinti nukentėjusiajai. Iš anksto jokio susitarimo pavogti rankinę tarp jo, V. S. ir L. L. nebuvo. Atsakydamas į gynėjos advokatės E. Žilėnienės klausimus kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jis piniginę padėjo ant suoliuko, nukentėjusiąją apiplėšti nusprendė vienas. Atsakydamas į kaltinamojo V. S. klausimus kaltinamasis A. B. paaiškino, kad kai su L. L. susitiko prie „Iris“ parduotuvės, pastarasis jį supažindino su V. S.. Tačiau tuomet jis buvo supažindintas visai su kitu asmeniu, ne su kaltinamuoju V. S.. Tas žmogus buvo tik panašus į V. S.. V. S. vardą ir pavardę jis sužinojo iš pareigūnų, kuomet sėdėjo uždarytas kameroje. Atsakydamas į teisėjo klausimą kaltinamasis A. B. paaiškino, kad komisariate girdėjo duomenis apie V. S. ir pasakė, kad čia ir yra tas V. S.. Kodėl taip pasakė, jis negali paaiškinti. Atsakydamas į gynėjos advokatės E. Žilėnienės klausimą kaltinamasis A. B. paaiškino, kad tikrasis V. S., kuris yra teismo posėdyje, nusikalstamos veikos darymo metu nedalyvavo. Ten tikrai buvo ne šis asmuo.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. J. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 29 d. ji užėjo į „Rimi“ parduotuvę, esančią Architektų gatvėje, nusipirko produktų. Prieš tai buvo išsiėmusi pinigų iš bankomato, visos kupiūros buvo po 200 Lt. Kasoje už prekes atsiskaitė taip pat 200 litų kupiūra. Ji jau stovėdama eilėje pasijuto nemaloniai, lyg kas „ant galvos liptų“. Išėjusi iš parduotuvės ji ėjo Lazdynų gatve palengva, buvo šviesu, gražus oras, pasnigta. Kažkas pribėgo jai iš užpakalio, ji pribėgusio žmogaus nematė, niekas jai netrenkė, tik čiupo už nešulių. Vienoje rankoje buvo maišelis, kitoje – maišelis ir rankinė su dviem mobiliaisiais telefonais ir pinigine. Užpuolikas griebė už to maišelio ir rankinės, norėdamas atimti, ji suspaudė, kad neatimtų, bet buvo slidu ir ji pargriuvo. Ją užpuolęs žmogus pasičiupo rankinę su maišeliu ir nubėgo žemyn. Visa tai vyko kelio viduryje. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tikėjosi, kad gal kam pavyks sulaikyti nusikaltėlį, tačiau jo niekas nesulaikė. Ji nusileido nuo kalno žemyn, kur ir jos skriaudikas nubėgo, sutiko su policija kalbantį žmogų suprato, kad policijai jau pranešta apie įvykį. Tas žmogus jai parodė ant gatvės gulintį jos maišelį, nes produktai vagies nesudomino, jam rūpėjo tik jos rankinė. Eidama gatvele link darželio pastebėjo, regis, tris jaunuolius, greičiausiai ten buvo jos skriaudikas ir dar kiti prisijungę. Tada ji grįžo į Architektų gatvę, į viršų, pati paskambino policijai. Policijos ekipažas atvažiavo labai greitai, ji įsėdo į vidų. Bevažiuojant jai pasakė, kad asmenys jau sugauti. Viskas buvo padaryta labai operatyviai. Jie nuvažiavo prie parodų rūmų stotelės, paskui į 7 PK, surašė protokolą. Atsakydama į teisėjo klausimus nukentėjusioji O. J. paaiškino, kad ji parduotuvėje nepasižiūrėjo, kas už jos stovi, tik pajuto, kad kažkas spaudžiasi, gal ir ne užpuolikai ten buvo, tiesiog ji taip pagalvojo po užpuolimo. Jos rankinę ir maišelį atėmė vienas vaikinas. Po vagystės ji matė nubėgantį vaikiną, bet nepastebėjo, nei kaip jis atrodo, nei kaip apsirengęs. Ar dar kas nors tam vaikinui bėgo iš paskos, ji nematė. Darželyje ji matė aukštus, lieknus vaikinus, jų buvo trys ar keturi, tame tarpe ir užpuolikas.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti nukentėjusios O. J. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2010 m. sausio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu nukentėjusioji O. J. parodė, kad kai ją iš nugaros pusės užpuolė ir iš rankos išplėšė rankinę, ji neatsisuko ir į ją užpuolusį vaikiną nepasižiūrėjo. Tik tada, kai atsistojo ant žemės ir paėjo kelis metrus link namų adresu Architektų g. 56, Vilniuje, pamatė, kad į darželio „Pakalnutė“ pusę bėga vienas vaikinas, o ties Architektų g. 38 namu tas vaikinas susitiko su dviem vaikinais ir visi trys nuėjo į darželio teritoriją. Jie ėjo pakankamai greitai, bet nebėgo. Ją vaikinas užpuolė ties Architektų g. 56 namo viduriu (t. 1, b. l. 21-22). Perskaičius šiuos parodymus, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. J. paaiškino, kad jie yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. paaiškino, kad jis dirba policijos patrulių rinktinėje. Įvykio dieną, apie 18 val., nors tikslaus laiko nepamena, per raciją išgirdo, kad Architektų gatvėje prie parduotuvės apiplėšė moterį, atėmė rankinę. Kitas pareigūnų ekipažas nuvažiavo į tą vietą. Su porininku G. J. nutarė pravažiuoti Laisvės prospektu, tikintis pamatyti bandančius pasišalinti asmenis. Bevažiuodami pamatė į stotelės pusę nuo miško atbėgančius tris vaikinus. Jie sustojo stotelėje, paklausė, iš kur vaikinai bėga, matėsi, kad pastarieji yra uždusę. Vieno vaikino striukė buvo išsipūtusi, lyg kas būtų užkišta. Vienas vaikinas staiga pradėjo bėgti. Jo porininkas liko su kitais dviem vaikinais, o jis nusivijo bėgantį. Vaikinas bėgo link Laisvės prospekto požeminės perėjos prie parodų rūmų. Jis šaukė vaikinui, kad šis sustotų, bet vaikinas nestojo. Jis matė, kaip vaikinas išsitraukė piniginę ir ją metė į pusnį. Jis toliau vijosi šaukdamas „Stop, policija“, bet vaikinas nestojo, bėgdamas aiškino, kad yra nekaltas, kad nieko neįrodys. Prabėgus tunelį, vaikiną pavyko sulaikyti parodų rūmų parkelyje. Gaudynės vyko 300-400 metrų. Vaikinas sulaikomas pasipriešino, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Tada atbėgo kitas pareigūnas ir vaikiną nuvedė į automobilį. Jis buvo įsidėmėjęs vietą, kur sulaikytasis išmetė piniginę, kadangi snigo, piniginės nesimatė, teko paieškoti, bet piniginę rado. Sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatą. Asmuo, kurį jis sulaikė, yra kaltinamasis V. S.. Įvykio vietoje piniginės turinio policijos pareigūnai netikrino, buvo atlikta paviršutinė apžiūra, o asmens krata – komisariate.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. paaiškino, kad jis dirba policijos patrulių rintinėje vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną iš VPK apie 18 val. buvo gautas pranešimas, kad Architektų gatvėje tamsiai apsirengęs jaunuolis pavogė rankinę. Iškvietimą gavo kitas ekipažas, o jie nusprendė dirbti pagal požymius. Važiuodami Laisvės prospektu ties „Lukoil“ degaline pamatė atbėgančius jaunuolius, vienas jų buvo apsivilkęs tamsiai. Du jaunuoliai atsisėdo ant suoliuko, o trečias stovėjo atokiau, šnekėjo telefonu. Jo porininkas E. S. priėjo prie stovinčiojo, kalbančio telefonu ir apsirengusio tamsiai, prasegė striukę, viduje matėsi rankinė. Tada tas asmuo pasakė, kad tai ne jo darbas, o kito. Buvo minėta, kad tai A. B. darbas. Kai vienas vaikinas pradėjo bėgti, jis kitus du įstūmė į kampą, o E. S. vijosi bėgantįjį. Atsakydamas į prokurorės klausimą, liudytojas G. J. paaiškino, kad vaikinai į stotelę atėjo dviese, trečiasis stovėjo tolėliau.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. paaiškino, kad jis dirba policijos patrulių rinktinėje patruliu. Įvykį atsimena, budėtojas pranešė, kad įvykdyta vagystė. Jo kolegos sulaikė įtariamuosius, o jo ekipažas atvyko padėti pristatyti sulaikytus asmenis į policijos komisariatą. Iš pradžių buvo sulaikyti du asmenys, o vienas įtariamasis buvo pabėgęs. Pastarajį sulaikė E. S. ir atvedė į automobilį. Jo ekipažas vedžė į komisariatą du asmenis. Policijos automobilyje daiktų nerado, įtariamųjų rankos buvo surakintos už nugaros. Pagrobtų pinigų jis taip pat nerado.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. paaiškino, kad jis dalyvavo nusikaltimą padariusių asmenų sulaikyme. Buvo vakaras, tiksliai datos nepamena, jis su draugu D. P. sėdėjo prie namo laiptinės. Iš už kampo išgirdo šaukiančią moterį, pamatė bėgančius tris vaikinus, vienas jų turėjo rankinę. Vaikinai bėgo į miško pusę, kai pastaruosius pamatė, iškvietė policijos pareigūnus, kurie paskui nusikaltėlius sulaikė. Jis su draugu taip pat vijosi visus tris vaikinus. Jo manymu, visi trys vaikinai buvo kažką padarę, galbūt jie ir nematė, kad juos vejasi, bet vienas iš jų turėjo rankinuką. Atstumas tarp bėgančių vaikinų buvo nedidelis. Jis su draugu nusivijo vaikinus iki miško, įbėgę į mišką vaikinus pametė, kai iš miško išbėgo, policijos pareigūnai jau buvo vaikinus sulaikę prie parodų rūmų stotelės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. G. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną išlipo Architektų stotelėje ir ėjo namo, leidosi žemyn, buvo paėjęs iki garažų pradžios, kuomet išgirdo duslų smūgį už nugaros, lyg kažkas kristų, ir moters šauksmus „padėkit, apiplėšė“. Jis įvykį matė maždaug 50 metrų atstumu. Jis pamatė, kad nuo moters su jos daiktais bėgo vyriškis link 42 namo. Jis iškart išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, pribėgo prie moters pasiteirauti, ar ji nenukentėjo. Pažiūrėjęs tolyn ir įvertinęs savo fizinę būklę, paskambino policijai. Prie 42 namo bėgantį vyriškį nusivijo dar du vyriškiai. Jam susidarė įspūdis, kad pastarieji vejasi nusikaltėlį. Tarp nusikaltėlio ir kitų vaikinų buvo ne daugiau 10 metrų atstumas. Atsakydamas į gynėjos advokatės E. Žilėnienės klausimus, liudytojas L. G. paaiškino, kad nuo moteriškės pirmas vaikinas bėgo apie 80 metrų, paskui jį išbėgo dar du vaikinai, ir jam pasirodė, kad jį nusivijo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitų matyti, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie įvykį buvo užregistruoti du pranešimai: 18.06 val., kad ką tik iš moters pavogė rankinuką, pabėgo per darželio teritoriją aukštas, apie 1.80 m ūgio asmuo, atrodo, kad juodos spalvos striuke (t. 1, b. l. 3) ir 18.12 val., kad prie pėsčiųjų tilto pranešėjas matė, kaip trys vyrai atėmė rankinuką iš praeivės ir pasišalino link Savanorių prospekto (t. 1, b. l. 4).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 18.55 val. – 19.02 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, prie Architektų g. 56 namo. Apžiūros metu nustatyta, kad žvelgiant nuo Architektų g. 56 namo paskutinės laiptinės tiesiai priekyje matyti kelias, kuris veda link Oslo gatvės. Žemyn šiuo keliu paėjus penkis metrus atsiduriama vagystės vietoje. Įvykio vietoje viskas padengta sniegu, todėl jokių požymių, kurie padėtų atskleisti įvykį, neaptikta. Įvykio vieta nežymiai apšviesta kelio žibintais (t. 1, b. l. 5-7).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Septintos kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio G. J. 2009 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 18.10 val. patruliuojant kartu su E. S. iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad Architektų gatvėje apiplėšta moteris. Į vietą atvyko AP-72, o jie tuo metu dengė Laisvės prospektą. Buvo gauti duomenys, kad dalyvavo vienas asmuo, tamsiai apsirengęs. Po kiek laiko buvo gautas dar vienas pranešimas, kad jaunuoliai matė, kaip apiplėšė moterį, ir juos vejasi. Tuo metu jie privažiavo sustojimą „Parodų rūmai“ Laisvės pr. 8, ir pastebėjo, kaip į stotelę atbėgo trys jaunuoliai. Vienas iš jų buvo tamsiai apsirengęs, o pas kitą kažkas buvo užkišta už striukės. Įtarus, kad tie jaunuoliai galėjo apiplėšti moterį, ėmė juos sulaikinėti. Tada vienas iš jų, tamsiai apsirengęs, pradėjo bėgti link požeminės perėjos, kuri yra Laisvės prospekte prie Parodų rūmų. Bėgantį įtariamąjį pradėjo vytis policijos patrulis E. S.. Tuo metu jis sulaikė kitus du jaunuolius ir paprašė pagalbos. Buvo sulaikyti L. L., pas kurį už striukės buvo užkišta rankinė, ir A. B.. Po to pribėgo du jaunuoliai – D. P. ir R. G., kurie paaiškino, kad šie trys jaunuoliai apiplėšė moterį. Jiems į pagalbą atvažiavo AP-71. Po kiek laiko E. S. atvedė sulaikytą V. S.. E. S. paaiškino, kad sulaikant V. S. priešinosi, todėl E. S. panaudojo dujas, kovinius veiksmus ir antrankius. Sulaikant kitus jaunuolius, buvo panaudoti antrankiai, nes jaunuoliai galėjo išmesti vogtus daiktus (t. 1, b. l. 10-11).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Septintos kuopos 2 būrio ptarulio E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos aplinkybės iš esmės sutampa su G. J. tarnybinio pranešimo duomenimis, šiame tarnybiniame pranešime detaliau apibūdinamos V. S. sulaikymo aplinkybės (t. 1, b. l. 12).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. J. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6555“ garantinę pažymą (t. 1, b. l. 18-19).

Iš byloje esančio 2010 m. sausio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos tarnybinis automobilis „Škoda“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio salonas tvarkingas, jokių pašalinių daiktų salone nėra (t. 1, b. l. 41-42).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 29 d. asmens kratos protokolo matyti, kad 19.20 val. – 19.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK papatlpose buvo atlikta įtariamojo L. L. asmens krata. Asmens kratos metu, be kitų daiktų, pas L. L. rasta ir paimta juodos spalvos moteriška rankinė, kurioje buvo akiniai, skėtis ir 5 vnt. raktų (t. 1, b. l. 43).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti juodos spalvos rankinė, akiniai, skėtis, 5 vnt. raktų, piniginė (t. 1, b. l. 44-46).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 29 d. asmens kratos protokolo matyti, kad 20.00 val. – 20.20 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK papatlpose buvo atlikta dar viena įtariamojo L. L. asmens krata, kurios metu rasti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti V. L. (t. 1, b. l. 47-48).

Iš byloje esančio įtariamojo L. L. 2010 m. sausio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamajam L. L. pasiūlius parodyti įvykio vietą ir jam sutikus, nuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK, esančio Justiniškių g. 14a, Vilniuje, pradėta važiuoti kryptimi, kurią nurodė įtariamasis L. L.. Važiuota Viršuliškių g. ir Laisvės pr. Prie Erfurto gatvės įtariamasis liepė pasukti į dešinę ir sustoti prie parduotuvės „Iris“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje. Čia L. L. parodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 17.30 val. jis vienas ėjo link visuomeninio transporto sustojimo „Erfurtas“, kai prie parduotuvės susitiko A. B.. Jis su A. B. pabendravo ir jam A. B. pasiūlė eiti iki kito sustojimo ir iš ko nors pasiskolinti rūkalų. Jis kartu su A. B. perėjo Erfurto gatvę ir ėjo pro gyvenamuosius namus link parduotuvės „Rimi“, adresu Architektų g. 19. Praėję pro šią parduotuvę, ties visuomeniniu sustojimu „Architektai“ perėjo Architektų gatvę ir laipteliais ėjo pro Architektų g. 56 namą. Jie leidosi abu gatve žemyn link kito visuomeninio sustojimo „Šiltnamiai“. Čia įtariamasis L. L. parodė, kad jis nuo Architektų g. 56 namo pradžios eidamas kalbėjo telefonu, o A. B. ėjo šalia. Bendraudamas telefonu nepastebėjo, kaip nuo jo atsiliko A. B.. Įtariamasis L. L. parodė, kad jis praėjęs pro visą Architektų g. 56 namą ir nuo jo nuėjęs apie 15 metrų, išgirdo moters šauksmą: „padėkit“. Jis iškart atsisuko ir pamatė, kaip A. B. bėga nuo gulinčios moters link Architektų g. 42-ojo namo, o rankoje turėjo rankinę. Jis iš karto bėgo paskui A. B., norėdamas pastarąjį sulaikyti, atimti rankinę ir grąžinti moteriai. Jis A. B. vijosi pro Architektų g. 40-ąjį, 38-ąjį namą, tada parodė, kad įbėgo į vaikų darželį-lopšelį „Pakalnutė“, kurio teritorija aptverta, bet vartai buvo atidaryti. Šio darželio adresas Architektų g. 44, Vilniuje. L. L. parodė, kad bėgo paskui A. B. visa vaikų darželio teritorija ir už vaikų darželio tvoros, tai yra, už jos esančiame miškelyje 5 metrų atstumu nuo tvoros, sulaikė A. B.. Kai jis sulaikė A. B., liepė atiduoti rankinę, bet A. B. pasakė „palauk“. Tuo metu miškelyje jau buvo V. S.. A. B. priėjo prie V. S. pats. L. L. nepriėjo prie jų ir nuo jų buvo apie 10 metrų atstumu. Tuo metu miške buvo tamsu, todėl jis nematė, kas vyko tarp A. B. ir V. S.. Įtariamasis nurodė, kad V. S. ir A. B. leidosi miške nuo kalno link sustojimo „Parodų rūmai“, o jis nuo jų buvo 10-15 metrų atstumu. Kai išėjo iš miško, L. L. pamatė, kad A. B. ir V. S. netoli nuo visuomeninio sustojimo „Parodų rūmai“. Kai jis priėjo prie šio sustojimo, A. B. jam rankinės nepadavė. Jis pats iš jo paėmė rankinę, bet dėl kokių priežasčių, nurodyti negali. Tada jis vėl bendravo telefonu, kai privažiavo policijos pareigūnai. Visuomeninio transporto sustojime pašalinių žmonių nebuvo, o pačiame sustojime sėdėjo A. B. ir V. S.. Kai V. S. pamatė pareigūnus, pradėjo bėgti. Kur buvo sulaikytas V. S., jis nematė (t. 1, b. l. 64-69).

Iš byloje esančio įtariamojo A. B. 2010 m. sausio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamajam A. B. pasiūlius parodyti nusikaltimo vietą ir jam sutikus nuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK, esančio Justiniškių g. 14a, Vilniuje, pradėta važiuoti kryptimi, kurią nurodė įtariamasis. Važiuojant Laisvės prospektu įtariamasis A. B. pasiūlė pasukti į dešinę ir sustoti prie parduotuvės „Iris“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje. Prie parduotuvės „Iris“ įtariamasis parodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 17.30 val. čia susitiko su L. L., jie pasisveikino ir prie jų priėjo V. S.. Šioje vietoje A. B. pamatė V. S. pirmą kartą, su pastaruoju supažindino L. L.. Toliau A. B. parodė, kad visi trys perėjo Erfurto gatvę ir ėjo tarp daugiabučių gyvenamųjų namų link parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Architektų g. 19. Eidami bendravo. Po to visi trys ties visuomeninio transporto stotele „Architektai“ perėjo gatvę ir nusileido laipteliais žemyn ties Architektų g. 56 namu. Čia A. B. parodė, kad palei Architektų g. 56-ąjį namą jis ėjo priekyje savo darugų, tai yra L. L. ir V. S.. Jis ėjo apie 5-6 metrų atstumu nuo jų. Įtariamasis parodė, kad priešais jį ėjo moteris, apie 20 metrų atstumu. Kai moteris pasuko link Architektų g. 56 namo, jis vienas pribėgo iš nmoteriai iš nugaros ir pagriebė už rankinės. Moteris rankinę laikė kairėje rankoje. Kadangi moteris stipriai laikė rankinę, jis stipriai patraukė už rankinės ir moteris nugriuvo. Įtariamasis A. B. parodė, kad paėmęs rankinę nubėgo link vaikų darželio-lopšelio „Pakalnutė“, adresu Architektų g. 44, kurio teritorija buvo atidaryta. Po to A. B. parodė, kad perbėgo visą darželio teritoriją, perlipo per tvorą ties miškeliu. Miškelyje nuo tvoros nubėgęs 20 metrų, sustojo. Kadangi miške buvo tamsu, tai nematė, kur tuo metu buvo L. L. ir V. S.. Kol jų laukė, jis atidarė rankinę ir pažiūrėjo, kas joje yra. Jis iš rankinės paėmė du telefonus ir piniginę. Kaip tik tuo metu priėjo L. L. ir paėmė rankinę, o V. S. tuo metu stovėjo šalia. A. B. tuomet jiems pasakė, kad iš rankinės paėmė du mobiliojo ryšio telefonus ir piniginę. A. B. parodė, kad šioje vietoje liepė L. L. ir V. S. bėgti per miškelį link visuomeninio transporto stotelės „Parodų rūmai“. Kai bėgo, įtariamasis A. B. patikrino, kas yra piniginėje. Iš piniginės paėmė popierinius pinigus. Įtariamasis A. B. parodė, kad atsisėdo visuomeinio transporto stotelėje „Parodų rūmai“, o šalia jo atsisėdo V. S.. Sėdėdamas stotelės paviljone A. B. pinigus laikė rankoje, o piniginę buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Kai privažiavo policijos pareigūnai, jis pinigus išmetė į sniegą, o piniginę ištraukė iš striukės kišenės ir padėjo ant suoliuko prie V. S.. Kai atvyko policininkai, V. S. pabėgo. Kai A. B. buvo įsodintas į tarnybinį policijos automobilį, jis pagrobtus mobiliojo ryšio telefonus paslėpė automobilyje už galinių sėdynių (t. 1, b. l. 91-96).

Iš byloje esančio įtariamojo V. S. 2010 m. sausio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamajam V. S. pasiūlius parodyti nusikaltimo vietą ir jam sutikus nuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK, esančio Justiniškių g. 14a, Vilniuje, pradėta važiuoti kryptimi, kurią nurodė įtariamasis. Važiuojant Laisvės prospektu ir pasukus į Architektų gatvę, įtariamasis V. S. parodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 18 val. jis ėjo nuo parduotuvės „Rimi“, esančios Architektų g. 19, Vilniuje link visuomeninio transporto stotelės „Šiltnamiai“. Eidamas pro Architektų g. 56-ąjį namą apie 20 metrų atstumu pamatė ant žemės sėdinčią moteriškę, kuri šaukė pagalbos. Nuo šios moteriškės link vaikų darželio-lopšelio „Pakalnutė“ bėgo du vaikinai. Vaikinai vienas nuo kito bėgo 5 metrų atstumu. Įtariamasis parodė, kad norėdamas padėti moteriai ir sulaikyti įtariamuosius, bėgo paskui juos. Jis vaikinus vijosi iki visuomeninio transporto stotelės „Parodų rūmai“. Atbėgęs į stotelę, jis pamatė, kad paviljone sėdi, kaip vėliau sužinojo, A. B., kuris rankoje laikė piniginę. Tuo metu antras vaikinas, kaip vėliau sužinojo, L. L., stovėjo stotelėje ir kalbėjo telefonu. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir liepė sėstis. V. S. išsigandęs su pinigine rankoje pradėjo bėgti link požeminės perėjos, ir netoli „Parodų rūmų“ pastato buvo sulaikytas. V. S. negalėjo parodyti, kurioje vietoje išmetė piniginę (t. 1, b. l. 121-124).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamųjų L. L. ir A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu keitėsi. Teismas, nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, visų kaltinamųjų parodymais tiki tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje vieni kitiems, nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais, kitais įrodymais objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

Byloje neginčytinai (nukentėjusiosios O. J., liudytojų parodymais, kaltinamojo A. B. parodymais, iš dalies kitų kaltinamųjų parodymais) nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 29 d. apie 18 val. šalia Architektų g. 56 namo, Vilniuje, kaltinamasis A. B. ištraukė iš nukentėjusiosios rankų rankinę su joje buvusiais daiktais ir pinigais, nurodytais kaltinime. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad buvo pagrobtas kaltinime išvardytas turtas. Taigi, kaltinamojo A. B., kaip vagystės vykdytojo, nusikalstamų veiksmų kvalifikacija abejonių nekelia. Vertindamas kitų kaltinamųjų veiksmus, teismas pažymi, kad visiems trims kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė minėtą nukentėjusiosios O. J. turtą (tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaltinamajame akte vertinama kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vadinasi, darant prielaidą, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, turi būti nustatytas dar vienas, neskaitant kaltinamojo A. B., nusikaltimo vykdytojas. Kartu teismas pažymi, kad bendrininkų grupė yra viena iš įstatymo numatytų bendrininkavimo formų, o būtinas bendrininkavimo požymis yra susitarimas dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, kuris turi būti pasiektas iki nusikalstamos veikos pabaigos. Todėl, analizuodamas kaltinamiesiems L. L. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą jų veiksmų kvalifikaciją, teismas pirmiausia turi nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą.

Kaltinamiesiems inkrminuojama tai, kad jie visi turėjo išankstinį tikslą pagrobti nukentėjusiosios O. J. turtą. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad iki A. B. pradėjus realizuoti vagystės sudėties objektyviuosius požymius, kiti kaltinamieji kaip nors išreiškė savo sutikimą tokiems veiksmams. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo A. B. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kad jis pats sugalvojo apvogti (apklausos metu A. B. vartojo terminą apiplėšimas) nukentėjusiąją, dėl to su kitais kaltinamaisiais nesitarė. Šią aplinkybę kaltinamasis A. B. tvirtai nurodė visų jo apklausų metų, nors kai kurias kitas parodymų detales, pirmiausia susijusias su kaltinamųjų veiksmais po rankinės pagrobimo, kaitaliojo. Kaltinamojo L. L. parodymų analizė taip pat leidžia teigti, kad jokių duomenų apie bendro išankstinio nusikalstamo sumanymo pagrobti nukentėjusiosios turtą buvimą šis kaltinamasis nepateikė. Tokių duomenų nepavyko gauti ir iš kaltinamojo V. S. parodymų. Pastebėtinas kaltinamųjų noras, ypač vėlesnių apklausų metu, apskritai neigti buvimo kartu iki nusikalstamos veikos padarymo faktą, pateikiant savo atsiradimą įvykio vietoje kaip atsitiktinumą. Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje net parodė, kad iki vagystės jis bendravo visai su kitu asmeniu, tik vizualiai panašiu į kaltinamąjį V. S., tačiau negalėjo motyvuotai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasties. Teismas šią kaltinamųjų poziciją vertiną kritiškai, ir dėl jos pasisakys vertindamas vėlesnius kaltinamųjų veiksmus, tačiau tai, kad kaltinamieji stengiasi nuslėpti tarpusavio bendravimo faktą iki vagystės, savaime nereiškia, kad jie to bendravimo metu susitarė padaryti vagystę. Todėl teismas laiko nustatyta, kad kaltinamieji neturėjo išankstinio susitarimo pagrobti nukentėjusiosios O. J. turtą.

Susitarimas padaryti veiką bendrininkaujant gali kilti ir nusikalstamos veikos darymo metu, bet, vėlgi, būtinai iki nusikalstamos veikos pabaigos. Taigi, vertinant, ar kaltinamieji L. L. ir V. S. kokiu nors būdu dalyvavo vagystės padaryme, būtina nustatyti inkriminuojamo nusikaltimo baigtumo momentą. Pagal įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką, vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šioje byloje aiškiai nustatyta, kad ištraukęs iš nukentėjusiosios rankų rankinę, kaltinamasis A. B. puolė bėgti link vaikų darželio-lopšelio teritorijos, o po to nešinąs rankine nubėgo į greta esantį miškelį. Savaime suprantama, kad iškart pagrobus rankinę kaltinamojo A. B. galimybės disponuoti joje buvusiu turtu buvo apsunkintos – nukentėjusioji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, bėgantį A. B. pastebėjo liudytojai. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis su draugu D. P. po vagystės bėgančius tris vaikinus (jo manymu, kaltininkus) vijosi iki miško (esančio už vaikų darželio), ten juos pametė iš akių. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bėgantį kaltinamąjį A. B. šiuo momentu jau vijosi kaltinamieji L. L. ir V. S.. Nustatydamas tolesnius kaltinamųjų veiksmus, teismas remiasi ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir jų, kaip įtariamųjų, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nes pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą parodymų patikrinimo vietoje protokolas priskiriamas prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai surašyti nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, todėl šie protokolai yra įrodymai, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Iš šių įrodymų analizės aiškėja, kad už vaikų darželio-lopšelio esančiame miškelyje vienu metu, pasprukę nuo persekiojančių liudytojų, buvo susirinkę visi trys kaltinamieji. Teismo nuomone, būtent šioje vietoje buvo įgyta reali galimybė disponuoti pagrobtu turtu, taigi, baigta vagystė. Kad būtent šiame miškelyje kaltinamieji patikrino ir pasidalino dalį pagrobto turto, rodo kaltinamojo A. B. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai apie tai, kad nubėgęs į mišką, jis iš rankinuko ištraukė du mobiliuosius telefonus ir piniginę, po to pribėgo L. L. su V. S., ir L. L. išplėšė iš jo rankinuką; kaltinamojo A. B., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys apie tai, kad jis miškelyje nubėgęs nuo tvoros 20 metrų, sustojo, kaip tik tuo metu prie jo priėjo L. L. ir paėmė rankinę, o V. S. tuo metu stovėjo šalia. A. B. tuomet jiems pasakė, kad paėmė iš rankinės du mobiliojo ryšio telefonus ir piniginę. Labai svarbi aplinkybė, patvirtinanti šių kaltinamojo A. B. parodymų teisingumą ir juos papildanti, yra L. L., kaip įtariamojo, 2009 m. gruodžio 30 d. apklausos metu duoti parodymai apie tai, kad už darželio tvoros A. B. atsisakė L. L. atiduoti rankinę, sakydamas, kad už tai L. L. gaus pinigų, o pastarajam paklausus, kur pinigai, A. B. jam atsakė, kad pinigai ir du telefonai pas V. S.. L. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad matė, kaip miškelyje A. B. pats priėjo prie V. S.. Šie parodymai svarbūs ir todėl, kad gauti iškart po nusikalstamos veikos padarymo iš tarpusavyje negalinčių bendrauti ir suderinti parodymus asmenų, nes visi kaltinamieji po nusikaltimo buvo laikinai sulaikyti, o vėliau ir suimti. Vadinasi, miškelyje tarp kaltinamųjų įvyko dalies pagrobto turto dalybos. Vėlesnių apklausų metu kaltinamasis A. B. teigė, kad rankinę L. L. iš jo paėmė ne minėtame miškelyje, o „Parodų rūmų“ stotelėje, tą patį tvirtino ir L. L.. Teismo nuomone, teisingi yra pirminiai A. B. parodymai apie tai, kad būtent miškelyje iš jo buvo paimta rankinė, nes policijos pareigūnai G. J. ir E. S. paaiškino, kad stotelėje L. L. jau stovėjo ir kalbėjo telefonu su išsipūtusia striuke po kuria buvo rankinė. Kita vertus, ši aplinkybė vertinant kaltinamųjų veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme nėra esminė.

Kaltinamieji L. L. ir V. S. pateikė versijas, kad jie kaltinamąjį A. B. vijosi todėl, kad norėjo jį pavyti ir grąžinti pagrobtą turtą nukentėjusiajai. Būtent dėl to kaltinamieji L. L. (vėlesnių apklausų metu) ir V. S. (visų apklausų metu) stengėsi atsiriboti nuo iki tol buvusio bendravimo su A. B., tačiau ši versija ne tik, kad yra negyvenimiška (būtų sunku patikėti, kad ne kartą teisti asmenys staiga sumanytų užkirsti kelią nusikaltimo padarymui, su kuriuo, jų pačių teigimu, jie niekaip nesusiję), bet ir lengvai paneigiama dėl vėlesnių kaltinamųjų L. L. ir V. S. veiksmų. Pirmiausia, iš miškelio tiek L. L., tiek V. S. išėjo kartu su A. B. ir ėjo būtent ta kryptimi, kuria ėjo A. B., tai yra, tolyn nuo vietos, kurioje buvo užpulta nukentėjusioji. Antra, L. L., nors turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau apie tariamą A. B. sulaikymą policijos neinformavo, o ramiai šnekučiavosi su savo mergina, ir trečia, V. S., net matydamas policijos pareigūnus, su pagrobta pinigine nuo pastarųjų bėgo, ir buvo sulaikytas tik po intensyvių gaudynių. Aišku, kad tokie kaltinamųjų L. L. ir V. S. veiksmai rodo ne norą padėti nukentėjusiajai, o įgyti nukentėjusiosios turtą.

Kadangi kaltinamiesiems L. L. ir V. S. toks tikslas kilo kaltinamajam A. B. dar neužvaldžius pagrobto turto, ką rodo kaltinamųjų L. L. ir V. S. veiksmai – pastarieji bėgo labai nedaug atsilikę nuo A. B., iškart po to, kai pastarasis iš nukentėjusiosios rankų pagrobė rankinę, kartu su juo įbėgo į vaikų darželio-lopšelio teritoriją, o vėliau – į šalia esantį miškelį, kuriame trumpos pauzės metu buvo apžiūrėtas ir dalinai pasidalintas pagrobtas turtas, todėl teismas laiko, kad kaltinamieji L. L. ir V. S. realizavo dalį vagystės nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių ir, kartu su A. B., yra šio nusikaltimo vykdytojais. Kaltinamųjų L. L., A. B. ir V. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Vis dėlto, atsižvelgdamas į kaltinamųjų V. S. ir L. L. antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme (vagystės iniciatorius, be jokios abejonės, buvo kaltinamasis A. B.), teismas nelaiko kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia atsakomybe to, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, nors tokia bendrininkavimo forma, A. B. pradėjus daryti nusikaltimą, aptariamu atveju susiformavo. Tai, kad ši bendrininkavimo forma buvo, patvirtina ir tas faktas, kad pas pradinį vagystės vykdytoją A. B. sulaikymo metu nebuvo rasta nė vieno pagrobto daikto – nukentėjusiosios rankinė su kai kuriais daiktais paimta iš kaltinamojo L. L., o pagrobtą piniginę turėjo kaltinamasis V. S.. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. B. parodymus apie tai, kad jis mobiliuosius telefonus užkišo už sėdynės policijos tarnybiniame automobilyje. Šie telefonai automobilio apžiūros metu nebuvo rasti, bet to, kaltinamasis A. B. paprasčiausiai neturėjo galimybės to padaryti, nes liudytojų paolicijos pareigūnų G. J. ir E. S. parodymais bei šių pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, kad sulaikymo metu A. B. rankos buvo surakintos antrankiais ir tai padaryta būtent tuo tikslu, kad pastarasis negalėtų išmesti galimai pagrobtų daiktų.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų L. L. ir V. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. L. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir įsatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam L. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau savo dydžiu artima sankcijos minimumui. Kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Tokių išimtinių aplinkybių kaltinamojo L. L. atžvilgiu nenustatyta, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir įsatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aktyvesnį, nei kitų kaltinamųjų, kaltinamojo A. B. vaidmenį vagystėje, jam skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis A. B. nusikalto neatlikęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant bausmę, atliktą pagal pastarąjį nuosprendį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir įsatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, kaltinamasis gydosi metadono programoje ir stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, paskirtas bausmes pagal ankstenius nuosprendžius yra pilnai atlikęs, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo neišnykusį teistumą, kaltinamajam V. S. nustato artimesnį maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir teismo įpareigojimus.

Nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. L. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Į bausmės laiką įskaityti L. L. suėmimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 26 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo L. L. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam L. L. palikti nepakeistą, nusoprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir L. L. nukreipti atlikti bausmę.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 5 MGL dydžio (650 Lt) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir 5 MGL dydžio (650 Lt) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti A. B. suėmimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir kaltinamąjį A. B. nukreipti atlikti bausmę.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaityti V. S. suėmimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 26 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šešių mėnesių terminą šiems darbams atlikti, ir įpareigojimus – atsiprašyti nukentėjusiosios O. J., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę namų areštą kaltinamajam V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti solidariai iš L. L., A. B. ir V. S. 1 220 Lt nukentėjusiosios O. J. naudai, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis