Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ir trečiojo asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24462-986/2021 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui K. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo E. K., kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Z. 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Z., kuriame prašė teismo nuginčyti K. Z. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą K. Z. tėvystę ir šį įrašą panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui K. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo E. K., kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašo nuginčyti K. Z. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą K. Z. tėvystę. Ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nei vienos iš šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis) gyvenamoji vieta nėra Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)).

4. Teismas nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama asmens teisė į teisminę gynybą. Kai ginčas susijęs su kita valstybe (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini)), turi būti patikrintas ieškovės reikalavimo teismingumo klausimas. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nebėra ES narė ir tapo „trečiąja šalimi“, jos atžvilgiu visa ES teisė buvo taikyta iki nustatytos pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y., (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – ir 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo teismingumo nereglamentuoja 1996 m. Hagos konvencija (4 straipsnis), o (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra atitinkamą klausimą reglamentuojančios dvišalės sutarties, teismas nurodė, jog ieškinio teismingumo nagrinėjamoje byloje klausimas spręstinas remiantis CPK nuostatomis. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). CPK 395 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Teismas nurodė, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. Teismas patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-18872-1116/2021, kurioje bylos šalys yra tapačios kaip ir šioje byloje, vienas iš K. Z. adresų nurodomas (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad ieškovei turi būti žinomi du atsakovo adresai: vienas (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini), kur atsakovė ir turi kreiptis su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėjo, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta teismingumo neapsprendžia.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dalykas yra tėvystės nuginčijimas, o ieškinius dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

6. Teismas išaiškino ieškovei, kad ieškinį ji turi teisę pateikti pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė R. Z. ir trečiasis asmuo E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Byla nagrinėtina pagal faktinę mažametės dukros ir jos biologinių tėvų gyvenamąją vietą. Ieškovė su dukra gyvena kartu su trečiuoju asmeniu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nors deklaruota gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo byla dėl to buvo perduota iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byla negali būti išnagrinėta iki kol nebus išspręstas tėvystės nuginčijimo klausimas. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis turi būti kuo greičiau panaikinta, kad operatyviau būtų išspręsti iškilę teisiniai ginčai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atskiruoju skundu yra skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje nurodyta, jog ji priimta 2021 m. spalio 12 d. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad civilinės bylos procese pažymėta, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis priimta 2021 m. spalio 13 d., todėl minėtos nutarties datos netikslumą laiko rašymo apsirikimu ir toliau pasisako dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakymas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Pažymėtina, kad bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. Z. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nei vienos iš šalių gyvenamoji vieta nėra Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-18872-1116/2021, kurioje bylos šalys yra tapačios kaip ir šioje byloje, vienas iš atsakovo K. Z. adresų nurodomas (duomenys neskelbtini), todėl laikė, kad ieškovei turi būti žinomi du atsakovo adresai: vienas (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini), kur atsakovė ir turi kreiptis su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dalykas yra tėvystės nuginčijimas, o ieškinius dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Teismas išaiškino ieškovei, kad ieškinį ji turi teisę pateikti pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas nepatenka į nė vieno iš ES reglamentų taikymo sritį, dėl šios priežasties sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Remiantis CPK 395 straipsniu, ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo K. Z. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apylinkės teismo Kėdainių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-18872-1116/2021 2021 m. lapkričio 26 d. teiktame paskutiniame patikslintame ieškinyje jo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė dėl tėvystės nuginčijimo turi kreiptis į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentą, kad civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo turi būti nagrinėjama tame pačiame Kėdainių rūmų teisme kaip ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Pagal CPK 381 straipsnį ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-18872-1116/2021 atsakovė yra R. Z., kurios gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), todėl ši byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Civilinėms byloms dėl tėvystės nuginčijimo įstatymas nenumato alternatyvaus teismingumo, todėl toks ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.