Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A7.-4360-865/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
A7.-4360-865/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03627-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
N. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A7.-4360-865/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03627-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 8.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K.,Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini),Vilniuje administracinio nusižengimo bylą, kurioje surašytas administracinio nusižengimo protokolas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 134 straipsnio 4 dalyje,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K., eidama UAB ,,Baltic Bet‘‘ (toliau – bendrovė) operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas (2018 m. balandžio 17 d. darbo sutartis Nr. 509, veikdama pagal 2017 m. vasario 7 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 00-00 patvirtintus Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatus, su kuriais N. K. pasirašytinai susipažindinta 2018 m. balandžio 17 d., todėl turėdama pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turėdama teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), būdama atsakinga už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas), o taip pat turėdama pareigą laikytis pareigybės aprašymo <...> bei Lietuvos įstatymų norminių aktų (darbo sutarties 3.3 punktas) 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12.35 val. iki 14.24 val. įleido R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje nors R. L. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu N. K. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje N. K. pripažino savo kaltę, gailisi.

N. K. 2019 m. rugpjūčio 19 d. 09.55 val. protokole Nr. LPT-ANR_P-18-2019 nurodė, jog jos paaiškinimas pridėtas prie bendrovės rašto 2019 m. gegužės 27 d., pateikto Lošimų priežiūros tarnybai. Pažymi, jog dėl įvykio 2019 m. gegužės 15 d. kai į bendrovės lažybų punktą adresu Sodų g. 22, buvo įleistas R. L. kalta ji, kadangi A. M. ir M. Š. buvo naujokai, o ji jų tinkamai neprižiūrėjo (b. l. 3).

N. K. rašytiniame 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinime nurodė, jog dirbdama 2019 m. gegužės 15 d. lažybų punkte ,,Optibet‘‘ Sodų g. 22, dirbo su naujoke A. M. ir M. Š.. A. M. nepatikrino R. L. dokumento ir atliko statymus. Nurodo, jog keletą statymų atliko pati. M. Š. taip pat dokumento netikrino ir atliko porą statymų. Pažymi, jog viskas buvo gerai kol R. L. nepralošė pinigų. Paaiškino, jog R. L. pralošęs pinigus, pasikvietė ją ir paaiškino, jog šiam yra draudžiama lošti, todėl jis kvies policiją bei rašys skundą. Policijos pareigūnai paaiškino, jog R. L. turi kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą. Be to, R. L. prašė atiduoti pinigus, kuriuos pralošė. Po šių žodžių jo daugiau nematė (b. l. 51).

Iš R. L. 2019 m. gegužės 15 d. pranešimo Lošimų priežiūros tarnybai matyti, jog jis nurodo, kad 2019 m. gegužės 15 d. lošė bendrovėje ,,Optibet‘‘, buvo įleistas nors yra įtrauktas į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Atvykus į lažybų punktą Sodų g. 22, Vilniuje jis buvo įleistas ir jo nebuvo prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Be to, pareiškėjas nurodė, kad į minėtą lažybų punktą yra įleidžiamas pastaruosius 2 mėnesius, nors lažybų punkte yra minėjęs, jog jam draudžiama lošti. Savo pranešime pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2019 m. gegužės 15 d. dėl jo įleidimo į lažybų punktą, esant pateikus prašymą neleisti lošti, jis išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į lažybų punktą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad lankymosi lažybų punkte metu lažybų tarpininkė tik paklausdavo, ar jam galima lošti, tačiau asmens tapatybės patvirtinančio dokumento pateikti neprašė. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo įleidimo į lažybų punktą jis patyrė moralinę žalą bei pralošė 1200 eurų, o tai gali paliudyti asmuo, kuris tai matė. Nurodoma, jog buvo kreiptasi į bendrovę dėl praloštų pinigų grąžinimo, tačiau, pasak, pareiškėjo bendrovė nepateikė aiškaus atsakymo dėl praloštų pinigų grąžinimo (b. l. 11).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (terminas per kurį neleidžiama lošti iki 2039 m. vasario 27 d.) (b. l. 37).

Iš 2019 m. gegužės 27 d. UAB ,,Baltic Bet‘‘ atsakymo į raštą Nr. 2-600 ir bendrovės darbuotojų A. M., N. K. ir M. Š. kartu su raštu pateiktuose paaiškinimuose užfiksuota, kad jie dirbdami 2019 m. gegužės 15 d. lažybų punkte nepaprašė R. L. pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepatikrino, ar pareiškėjui yra leidžiama lošti ir pareiškėjui prašant priėmė pareiškėjo statymus (b. l. 48, 50, 51, 52).

Iš 2019 m. gegužės 22 d. UAB ,,Baltic Bet‘‘ pinigų gražinimo akto matyti, kad buvo atliktas pralaimėtos sumos 719, 62 eurų grąžinimas R. L. (b. l. 55).

Iš 2018 m. balandžio 17 d. darbo sutarties Nr. 509 matyti, jog N. K. priimta dirbti į operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas (b. l. 63 – 67).

Iš operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginių nuostatų matyti, jog asmuo turi pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turi teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), asmuo atsakingas už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas) (b. l. 68, 69).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto matyti, jog buvo konstatuota, kad UAB ,,Baltic Bet‘‘ darbuotojai – A. M., N. K. ir M. Š. neužtikrino, kad R. L., kuris yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12.35 val. iki 14.24 val. įleisdami į R. L. į bendrovės lažybų punktą, adresu Sodų g. 22, Vilniuje ir jam prašant atlikti statymus (leisdami dalyvauti lažybose), pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas (b. l. 91-95).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Dėl atlikto UAB ,,Baltic Bet‘‘ neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2019 m. gegužės 17 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-28 matyti, jog nustatyta, kad be kita ko buvo nutarta bendrovės atsakingam asmeniui – lažybų salono operatoriui – lažybų tarpininkui N. K., surašyti administracinio nusižengimo protokolą už ANK 134 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą (b. l. 5-9).

Teismo motyvai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą.

Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. N. K. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.

Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatų 4.9 punkte nustatyta, jog asmuo turi pareigą aptarnauti klientus. Nuostatų 5.1 punkte nustatyta, kad turi teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą. Be to, pagal nuostatų 6.3 punktą asmuo yra atsakingas už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus. Vadovaujantis darbo sutarties 3.3 punktu darbuotojas turi pareigą laikytis pareigybės aprašymo ir Lietuvos įstatymų norminių aktų. Taigi aptartų teisės normų nuostatos patvirtina, jog N. K., atlikdama savo darbines funkcijas, privalėjo tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę ar kitaip užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad asmuo, kuris yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus, nepatektų į lošimo saloną ir negalėtų jame lošti. Teismas pažymi, kad N. K. teisme patvirtino, kad ji yra supažindinta su įmonės direktoriaus įsakymu, pagal kurį nustatyta tvarka, kaip turi būti tikrinami į lošimų automatų saloną ateinantys asmenys, ji tą tvarką žino, jos privalo laikytis, buvo apmokyta kaip dirbti su asmens tikrinimo sistema. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad N. K. pasirašytinai buvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais. Taigi teismui nekyla abejonių, kad N. K. buvo gerai žinoma asmenų įleidimo į lažybų punktą tvarka, kurios jis tinkamai nevykdė.

Teismas konstatuoja, kad Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas įpareigojimas lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus. Taigi Bendrovė minėto aprašo nustatyta tvarka pati pasirinko būdus ir priemones kaip įgyvendinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, t. y. įpareigojo darbuotoją atlikti lošėjo tikrinimą Registruose pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog N. K. eidama UAB ,,Baltic Bet‘‘ operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas, veikdama pagal 2017 m. vasario 7 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 00-00 patvirtintus Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatus (toliau – pareiginiai nuostatai), su kuriais N. K. pasirašytinai susipažindinta 2018 m. balandžio 17 d., todėl turėdama pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turėdama teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), būdama atsakinga už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas), o taip pat turėdama pareigą laikytis pareigybės aprašymo <...> bei Lietuvos įstatymų norminių aktų (darbo sutarties 3.3 punktas) 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12.35 val. iki 14.24 val. įleido R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje nors R. L. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu N. K. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir šie N. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas N. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), pažeidėjo kaltės formą, be to, N. K. buvo atsakinga už naujų darbuotojų apmokymą ir priežiūrą, į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus (25 metų), byloje nėra duomenų, jog būtų bausta administracine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis – neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 134 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą –2900 Eur baudą .

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104527213.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė