Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį (1 veika) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigojimą 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

3) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajonų apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai nuo 2017 m. gegužės 18 d.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

4) Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams (2023 m. rugsėjo 5 d. bausmę atlikęs);

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, socialiniame tinkle „Facebook Messenger“ iš sukurtos paskyros „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėdamas žinutėmis ir iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su A. M., kuris „Facebook“ buvo paskelbęs, kad perka valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini)“ su gerais skaičiais, melagingai pasiūlė parduoti transporto priemonės valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) kurių realiai neturėjo ir neketino parduoti. Bendraudamas A. M. melagingai nurodė, kad 2024 m. sausio 9 d. nuvyks į „Regitra“, (duomenys neskelbtini) padalinį, kur užpildys valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini) prašymo skirti numerio ženklus kitam asmeniui formą, ir juos perduos „Regitra“ darbuotojui persiuntimui į „Regitra“, (duomenys neskelbtini) filialą, bei atsiuntė užpildytos „Regitra“ formos nuotrauką. Taip jis šia melaginga informacija suklaidino A. M., kuris 2024 m. sausio 9 d. 14.54.25 val. į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią T. Č., pervedė 307 Eurus. Po ko, T. Č. pervedus 307 Eurų, jis jokių žadėtų veiksmų „Regitra“ neatliko, valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini) neišsiuntė, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – A. M. priklausančius 307 eurus.

Šiais veiksmais T. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis T. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kadangi kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, t. y. tyčia suklaidindamas nukentėjusįjį A. M., melagingai pasiūlė parduoti transporto priemonės valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) ir taip apgaulė iš nukentėjusiojo gavo 307 Eur.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad neturėdamas valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini) bendraudamas su A. M. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris buvo (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad turi minėtus numerius ir pasiūlė juos pirkti už 300 eurų. Dėl to, A. M. 2024 m. sausio 9 d. į jo banko „Swedbank“ sąskaitą pervedė 307 eurus, kuriuos tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), „Maxima“ bankomate išgrynino ir išleido juos savo reikmėms.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus objektyviai patvirtina ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga. 2024 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis per programėlę „Messenger“ bendravo su profiliu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarė, jog už valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) ir jų išsiuntimą į T. Č. sąskaitą perves 307 Eur. Banko pavedimo kopijoje užfiksuota, jog nukentėjusysis 2024 m. sausio 9 d. 14.54 val. T. Č. pervedė sutartą 307 Eur sumą. Iš T. Č. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2024 m. sausio 9 d. 14:54:25 val. iš A. M. sąskaitos pervesti 307 Eur už automobilio valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 9 d. 15:01 val. kaltinamasis minėtus pinigus išsigrynino bei kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, išleido savo reikmėms. 2024 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog kaltinamasis T. Č. naudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip ir nurodė nukentėjusysis, bendravo su kaltinamuoju.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais realizavo visus būtinuosius subjektyviuosius bei objektyviuosius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, požymius, jo veika visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra tiek nukentėjusiojo nuosekliais ir išsamiais parodymais, tiek ir juos patvirtinančiais rašytiniais byloje surinktais įrodymais. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog T. Č. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančias pinigines lėšas, kurias šis pervedė į kaltinamojo atsiskaitomąją banko sąskaitą už prekę, kuri jam nebuvo patiekta.

Dėl T. Č. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (e. b. 2 t., b. l. 93– 94). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, be kita ko, už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis nedirbantis, priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį T. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Vis dėl to, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam nei prokuroro prašomam laikotarpiui – 6 mėnesiams.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, T. Č. naują nusikalstamą veiką padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės viešųjų darbų bausmės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Č. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir paskirti T. Č. subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. Č. visiškai ar iš dalies pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Kartu su intensyvia priežiūra T. Č. skirti pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei per 3 (tris) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad T. Č., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.