Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla E. J. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2014-10-23 E. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-25 15.50 val., atlikus UAB „J.“, esančios Šiaurė g. 37, Vilniuje, veiklos operatyvų patikrinimą nustatyta, kad patikrinimo metu restorane dirbo barmenė – padavėja V. B., priiminėjo užsakymus, ėmė pinigus iš klientų, apskaitinėjo gautas pajaams elektroniniu kasos aparatu (toliau – EKA), išduodavo klientams EKA kvitus, tačiau V. B. dirbo UAB „J.“ neįdarbinta, nors buvo sutarta dėl slenkančio darbo grafiko ir minimalaus darbo užmokesčio. Bendrovė „J.“ paskelbė bankrotą 2012-02-15, bankroto administratorius UAB „A.“, įgaliotas asmuo – E. J.. Pagal 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 6 ir 11 p. įmonės administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai; priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu, E. J., būdamas darbdaviu, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad su darbuotoja V. B. būtų laiku sudaryta darbo sutartis ir teiasės aktų nustatyta tvarka ir terminais (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną nuo numatytos darbo pradžios) būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. B. priėmimą, ir leido V. B. nuo 2014-09-19 iki 2014-09-25 dirbti nelegalų darbą restorane, esančiame Šiaurės g. 7, Vilniuje. Tuo E. J. pažeidė Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., ir 99 str. 2 ir 6 d. nuostatas. Šiais savo veiksmais E. J. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą E. J. atžvilgiu nutraukė, padaręs išvadą, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. sudėties.

Skunde nurodoma, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu E. J. neneigė nelegalaus V. B. darbo bendrovės restorane fakto, ką patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai duomenys bei liudytojo J. I. teisme duoti parodymai. Todėl, nelegalaus darbo faktas šioje byloje yra įrodytas. ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Vadovaujantis DK 16 str. 1 ir 2 d., darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat kiekvienas fizinis asmuo, jei jis yra veiksnus ir teisnus Civilinio kodekso prasme. Aiškinant ATPK 41³ str. sąvoką „įgaliotas asmuo“, reikia vadovautis DK 24 str., apibrėžiančiu darbdavio atstovo sąvoką. DK 24 str. numatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. Taip pat įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad E. J. už V. B. nelegalų darbą nėra atsakingas ir todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį. Inspekcijos manymu, tokia teismo padaryta išvada yra objektyviai nepagrįsta.

Atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d. 5 p., bankroto administratorius – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 11 str. 5 d. 6 ir 11 p. imperatyviai įpareigoja bankroto administratorių vadovauti Bendrovės ūkinei komercinei veiklai bei priimti ir atleisti darbuotojus Darbo kodekso ir šio į nustatyta tvarka. Iš viešai prieinamų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenų matyti, jog Bendrovės bankroto administratoriumi yra paskirtas E. J.. Vadinasi, bankroto administratoriaus UAB „A.“ paskirtas įgaliotas asmuo E. J. pilnai patenka į DK 16 str. numatytą „Darbdavio“ sąvoką ir yra traktuojamas kaip darbdavys. Ta aplinkybė, kad Bendrovės bankroto administratoriaus UAB „A.“ paskirtas įgaliotas asmuo E. J. buvo paskyręs pagal atitinkamo turinio 2012-05-17 įsakymą atsakingu už darbo organizavimą bei asmenų įdarbinimą bendrovės darbuotoją J. I., nešalina bankroto administratoriaus atsakomybės už inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nelegalaus darbo sudėtis gali būti nustatoma ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t. y. ne bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, organizuoja asmenų įdarbinimą, tai tokiais atvejais yra laikoma, kad vadovas žino, jog bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, tačiau nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartis byloje Nr. N575-3287/2011). Svarbu atkreipti dėmesį, jog minėtas įsakymas, kurio pagrindu E. J. buvo pavedęs J. I. atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, tėra techninio pobūdžio nurodymas. Tokiu nurodymu paprastai suderinama bendrovės vidinė darbo organizavimo tvarka bei funkcijų tarp darbuotojų pasidalinimas, tačiau bet kokiu atveju visa atsakomybė atitenka bankroto administratoriaus UAB „A.‘ paskirtam įgaliotam asmeniui E. J.. Dėl to tam tikra dalis pavestų pareigų (įskaitant ir priimamų darbuotojų darbo legalumo užtikrinimą) vykdymo J. I. nešalina E. J., kaip darbdavio, administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį.

Inspekcijos teigimu, bendrovės bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotas asmuo E. J., būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Kai ATPK 41³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas pasireiškia kaip nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-24 nutartis byloje Nr. N575-313/2012). Todėl šiuo atveju, bendrovės bankroto administratoriaus UAB „A.“ paskirtas įgaliotas asmuo E. J. yra atsakingas už tai, kad teisingai vykdytų savo kaip darbdavio pareigas ir tinkamai formuotų bei kontroliuotų darbo teisinius santykius.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Inspekcijos teigimu, E. J. atitinka ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo subjekto požymį, todėl atsako administracine tvarka.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog E. J. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėties. ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. J. nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektas. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota visuma subjektyviųjų ir objektyviųjų jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

2001 m. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 5 d. 11 p. numato, kad bankroto administratorius priima ir atleidžia darbuotojus (įmonėje, kurią administruoja) Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Ši bankroto administratoriaus funkcija apima darbo sutarčių su naujais darbuotojais (jeigu įmonė toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą) sudarymą, duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikimą ir kt. Bylos duomenimis E. J. neneigė, kad vykdant bankrutuojančios įmonės „J.“ bankroto procedūrą šios funkcijos buvo jo žinioje. Apklausiamas apylinkės teisme jis nurodė, kad buvo įgaliojęs J. I., ankstesnį bankrutuojančios įmonės vadovą, organizuoti kavinės darbą, priėmimą į darbą, vesti apskaitą ir pan. Minėto įmonių bankroto įstatymo 5 d. 6 p. numato, kad bankroto administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, o 9 p. nurodyta, kad bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Taigi iš to išplaukia, kad bankroto administratorius, konkrečiu atveju bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotas asmuo E. J., turėjo teisę pavesti J. I. organizuoti bankrutuojančios įmonės UAB „J.“ ūkinę veiklą. Byloje esančiame 2012-05-17 įsakyme nurodyta, kad bankroto administratorius E. J. paskiria J. I. atsakingu už įmonės „J.“ ūkinės veiklos organizavimą ir įpareigoja jį, organizuojant įmonės ūkinę veiklą, vadovautis visais teisės aktais, privalomais įmonės vadovams, ir prisiimti atsakomybę už šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kol jis tęsia bankrutuojančios įmonės veiklą. Iš apylinkės teisme liudytoju apklausto J. I. parodymų matyti, kad jis pripažino, jog buvo formaliai atsakingas už kavinės reikalų tvarkymą, taip pat užsiėmė darbuotojų įdarbinimu, su jais tardavosi. J. I. pripažino, kad V. B. dieną dirbo neįforminta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakingu už bankrutuojančios bendrovės „J.“ kavinės darbo organizavimą (paslaugų teikimą) buvo J. I., kuris buvo įpareigotas pateikti bankroto administratoriui E. J. visus dokumentus, susijusius su minėta veikla. Kaip nurodė apylinkės teisme E. J., minėtas funkcijas, iki nagrinėjamojo nelegalaus darbo užfiksavimo atvejo, J. I. vykdė tinkamai, todėl bankroto administratorius neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. Taigi, nagrinėjamuoju atveju faktiniu kavinės vadovu buvo J. I., kuris turėjo vykdyti visas darbdaviui teisės aktuose pavestas funkcijas. Teismas pažymi, kad įvertinus bankrutuojančios įmonės vykdomos veiklos specifiką (kasdienis maitinimo paslaugų teikimas) bei bankroto administratoriaus darbo pobūdį (vykdoma ne viena bankroto procedūra), reikalauti iš bankroto administratoriaus kas dieną betarpiškai stebėti bei kontroliuoti kavinės veiklą, tokiu būdu įgyvendinant įstatymo jam priskirtas vadovavimo bankrutuojančios įmonės ūkinei – komercinei veiklai funkcijas, būtų neprotinga. Todėl įgalioto asmens paskyrimas organizuoti tęsiančios veiklą bankrutuojančios įmonės darbą, tame tarpe ir surasti bei priimti reikalingus darbuotojus, yra teisėtas ir pagrįstas bei laikytinas tinkamu bendrovės veiklos organizavimu.

Atmestini Inspekcijos skundo teiginiai, jog E. J. nepakankamai kontroliavo darbo teisinius santykius ir neužtikrino, kad su darbuotoja V. B. būtų laiku sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniams skyriui apie V. B. įdarbinimą. Iš byloje surinktų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad šių funkcijų E. J. objektyviai negalėjo įvykdyti, kadangi apie tai, kad V. B. pradėjo dirbti bankrutuojančios bendrovės „J.“ kavinėje jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai, kad J. I., atlikdamas jam pavestas funkcijas ir turėdamas pareigą laikytis įstatymų reikalavimų juos ignoravo, laikytina jo savavališku sprendimu, priskirtinu jo atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo išvada, kad E. J. nėra atsakingas už V. B. nelegalų darbą, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.