- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1230-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24743-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pavlovič ir KO“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavlovič ir KO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria išnagrinėtas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Opoltrans Lithuania“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovės UAB „Pavlovič ir KO“ neįvykdytos dalies įsipareigojimų pagal šalių taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nusprendė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 894,58 Eur skolos.
3. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 894,58 Eur skolą tam tikromis įmokomis, paskutinės įmokos data 2019 m. vasario 1 d. Atsakovė pagal nustatytą mokėjimo grafiką atliko tik tris įmokas po 1000 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. įmokų neatliko. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė įmokų nustatytu terminu neatliko ir liko skoloje 1 894,58 Eur, sprendė išduoti vykdomąjį raštą likusiai neapmokėtai sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį arba atidėti vykdomojo rašto išdavimą iki 2019 m. birželio 30 d. Nurodo, kad iš esmės sutinka, kad laiku nesumokėjo ieškovei sutartų sumų, tačiau mano, jog vykdomąjį raštą išduoti netikslinga, nes dėl priverstinio išieškojimo labai padidėtų išieškotina suma ir tai dar labiau pablogintų atsakovės finansinę situaciją, kuri yra sunki. Su ieškove atsiskaityti galės iki mėnesio pabaigos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir paskirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovės naudai. Atsakovė atskirajame skunde nenurodo jokių įstatymo nustatytų pagrindų, kodėl teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta, akivaizdžiai nepagrįstai prašo ją panaikinti. Civilinio proceso kodekso normos nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties pagrindu vykdomųjų raštų išdavimo atidėjimo ar sustabdymo. Atsakovės motyvai, jog jos sunki finansinė padėtis yra nepagrįsta jokiais rašytiniais dokumentais ir deklaratyvūs. Atsakovė pateikdama atskirąjį skundą puikiai supranta, kad atskirojo skundo pateikimas užvilkins priverstinį skolos išieškojimą, todėl ieškovės nuomone, ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 894,58 Eur skolą tam tikromis įmokomis, paskutinės įmokos data 2019 m. vasario 1 d. Atsakovė pagal nustatytą mokėjimo grafiką atliko tik tris įmokas po 1000 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. įmokų neatliko.
9. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovės neįvykdytos dalies įsipareigojimų pagal šalių taikos sutartį. Teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nusprendė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 894,58 Eur skolos, motyvuodamas tuo, jog atsakovė įmokų nustatytu terminu nesumokėjo ir liko skoloje 1 894,58 Eur.
10. Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.
11. Apeliantė nurodo, kad iš esmės sutinka, kad laiku nesumokėjo ieškovei sutartų sumų, tačiau mano, jog vykdomąjį raštą išduoti netikslinga, nes dėl priverstinio išieškojimo labai padidėtų išieškotina suma ir tai dar labiau pablogintų atsakovės finansinę situaciją, kuri yra sunki. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Atsakovė nurodydama, jog jos finansinė padėtis yra sunki, nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, šie atsakovės argumentai negali būti laikomi teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymo ir pagrindu teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovė pripažino skolos faktą ir savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį neįvykdymą, o tai sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą.
12. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, ieškovei pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 894,58 Eur skolos priverstinio vykdymo.
13. Ieškovė prašė paskirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju, atsakovė paduodama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nes minėta nutartis yra skundžiama. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią baudą.
14. Atmetus skundą ieškovui priteistini 200 Eur patirtų išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavlovič ir KO“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Opoltrans Lithuania“ iš UAB „Pavlovič ir KO“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.