- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-15
- Bylos Nr.
- A-143-872-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Neringos policijos komisariatui
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Arūnas Ivancius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Neringos savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Neringos policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4 – 5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. T1-177 ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą pakeisti buto, adresu: (duomenys neskelbtini), statusą iš tarnybinio į komunalinį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstai atsisakyta pakeisti paminėto buto statusą, nes butas iš esmės nebuvo tarnybinis, kadangi jo statybai lėšas skyrė trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), butą jam paskyrė atsakovas Neringos savivaldybės taryba, o sutartį sudarė su Neringos savivaldybės butų ūkiu. Iškeldinimas iš buto pažeis jo ir jo šeimos narių teises.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29 – 30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 161 paminėtam butui suteiktas tarnybinio buto statusas. Kadangi nutarė nekeisti jo statuso, pareiškėjas ir jo šeimos nariai turi būti iškeldinti iš šio buto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 59) nurodė, kad butas priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo atsakovas. Pažymėjo, jog teismo sprendimas byloje neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 111 – 112) su skundu nesutiko.
Neringos policijos komisariatas nurodė, kad pakeitus buto statusą į komunalinį ir jį privatizavus nukentėtų Neringos savivaldybės ir Neringos policijos komisariato interesai, nes yra tarnybinių butų poreikis. Be to, pareiškėjas su šeima nuolat ginčo bute negyvena.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b. l. 151 – 154) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad tarnybinio buto statusas ginčo butui buvo suteiktas Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 161. Teismas, atsižvelgęs į tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 patvirtintų Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3, 5 punktus, konstatavo, jog tai, kad Neringos savivaldybės taryba suteikė butą asmeniui, kuris nėra susijęs darbo santykiais su Neringos savivaldybe, nekeičia buto statuso ir neprieštarauja galiojusiai tvarkai. Paminėtas sprendimas neginčijamas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas netirtinas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentas, kad butas jam buvo suteiktas ne kaip pareigūnui, o kaip asmeniui, atmestinas, nes prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. buto suteikimo administraciniam aktui, buto nuomos sutarčiai ir tam faktui, kad pareiškėjas tuo metu ėjo Neringos policijos komisariato komisaro pareigas ir kad jam nebuvo suteiktas butas bendrais pagrindais, t. y. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1997 m. spalio 30 d. redakcija) nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę į valstybės paramą, buvo įrašytas į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, registracijos knygą bei į eilę ir pan. (Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 9, 15-22 str.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteiktas tarnybinis butas. Tokią pat išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir bendrosios kompetencijos teismai (administracinė byla Nr. A5-191/2001, civilinė byla Nr. 3-8/2002). Teismas, įvertinęs Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnio 1 dalies, 4.109 straipsnio 1 dalies, 6.618 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878 patvirtinto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo (originali redakcija) (toliau – Aprašas) 3 punkto, Vietos savivaldos įstatymo (2006 m. liepos 27 d. redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 8 straipsnio 9 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovas, nuspręsdamas neišbraukti patalpų (duomenys neskelbtini) iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo, nepažeidė įstatymų ir priėmė sprendimą pagal savo kompetenciją. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl jo diskriminavimo, nurodė, kad nuo ginčijamo atsakovo sprendimo nepriklauso pareiškėjo teisė į paminėtą butą, kadangi pareiškėjas 2005 m. liepos 12 d. įsakymu buvo atleistas iš tarnybos dėl traumos, nesusijusios su tarnybos pareigų atlikimu, todėl jis privalo išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų kartu su ten gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų asmenys iškeldinami teismine tvarka ir jiems nesuteikiama kita gyvenamoji patalpa, išskyrus CK nurodytus atvejus (Aprašo 14 p.). Net ir sutikus išbraukti butą iš tarnybinių buto sąrašo, pareiškėjas netektų teisės į šį butą (CK 6.616 str. 1, 2 d.). Teismas pabrėžė, kad atsisakius išbraukti butą iš tarnybinių patalpų sąrašo pareiškėjas netenka teisės į kito gyvenamojo ploto suteikimą, tačiau ši aplinkybė nevaržo atsakovo įstatymų nustatytos sprendimų priėmimo laisvės ir nediskriminuoja pareiškėjo, nes savivaldybės tarybos žinioje nuo 2006 m. lapkričio 20 d. yra penki tarnybiniai butai, du iš jų skirti Neringos policijos komisariato darbuotojams, byloje nėra įrodymų, kad iki teismo posėdžio pradžios jie yra privatizuoti. Be to, Neringos policijos komisariate šiuo metu trūksta aštuonių pareigūnų, todėl byloje nepaneigtas teiginys, jog tarnybinis butas yra arba bus reikalingas policijos komisariato pareigūnams apgyvendinti, nes nuo Neringos policijos komisariato geografinės padėties, susisiekimo problemų priklauso ir norinčių tarnauti Neringos policijos komisariate asmenų apsisprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad nurodytais motyvais skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 157 – 162) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Butas tik įvardijamas tarnybiniu butu, tačiau realiai jis atitinka komunalinio buto statusą.
2. Nekėlė klausimo, ar atsakovas priėmė sprendimą pagal savo kompetenciją. Sprendimą skundė būtent todėl, kad juo buvo pažeisti jo teisėti interesai.
3. Jis yra diskriminuojamas, nes kitiems policijos darbuotojams buvo leista išsipirkti tarnybinius butus, nors jie jau nebedirbo policijoje.
4. Galimas namo griovimas, rekonstravimas ar perplanavimas nebuvo šio ginčo dalykas.
5. Teismo nurodomos aplinkybės (butų, esančių savivaldybės žinioje, skaičius, Neringos policijos komisariato geografinė padėtis ir pareigūnų trūkumas komisariate) negali būti laikomos visiems žinomomis aplinkybėmis. Laisvų pareigybių buvimas pats savaime neįrodo tarnybinių patalpų trūkumo.
6. Išbraukus patalpas iš tarnybinių patalpų sąrašo, kitos procedūros atliekamos tik tuo atveju, jei tų patalpų nuomininkai nepageidauja jų privatizuoti. Vadinasi, pirmiausia atsižvelgiama į patalpų nuomininko interesus.
7. Iki šiol yra valstybės tarnautojas, todėl butas, esantis valstybės nuosavybe, gali būti paliktas jam ir jo šeimai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 170 – 171) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėjui Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 161 buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, todėl pasibaigus tarnybai pagal CK 6.618 straipsnio 1 dalį, 6.620 straipsnį jis yra praradęs teisę naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, tačiau pareigos išsikelti iš neteisėtai užimamų šių patalpų nevykdo.
2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą, o pareiškėjas iš esmės jų ir neįrodinėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 169) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Neringos policijos komisariatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neturi jokio juridinio pagrindo, nes tai yra tik dar vienas bandymas vilkinti sprendimo dėl išsikeldinimo įsiteisėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad Neringos miesto savivaldybės 1999 m. spalio 29 d. sprendimu ginčo butui buvo suteiktas tarnybinio buto statusas ir šio statuso jis buvo suteiktas pareiškėjui (b. l. 8). Toks tarnybinio buto statuso ir buto suteikimas konkrečiam asmeniui (pareiškėjui) atitiko tuo metu galiojusių Taisyklių 3 ir 5 punktų reikalavimus. Todėl tai yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad minėtas butas pareiškėjui buvo suteiktas kaip tarnybinis butas. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki nagrinėjamo ginčo atsiradimo nurodytas buto statusas buvo pakeistas. Priešingai, byloje esančios su pareiškėju sudarytos šio buto nuomos sutartys (b. l. 9-13), kuriose nurodyta, kad butas yra tarnybinis, ir yra nuorodos į minėtą Neringos miesto savivaldybės 1999 m. spalio 29 d. sprendimą, tik patvirtina minėtą ginčo buto statusą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kito (komunalinio) buto statuso jo suteikimo pareiškėjui metu buvimo negali būti pripažinti pagrįstais.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1549 redakcija) numatyta galimybė tarnybinių butų nuomininkams nusipirkti nuomojamąjį butą iš savivaldybės (valstybės). Pagal šią teisės normą tai galima padaryti Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Nurodytos įstatymo nuostatos taikymo požiūriu ginčo butą patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 9 p.), todėl tik šios savivaldybės organas (savivaldybės taryba) yra kompetentingas priimti sprendimą dėl ginčo buto tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Pažymėtina, kad tokia kompetencija yra nustatyta specialiame teisinius santykius dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir disponavimo reglamentuojančiame teisės akte – Apraše (3 p.), bei buvo nustatyta iki 2006 m. lapkričio 5 d. galiojusioje Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.878 patvirtintoje Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkoje (3 p.). Kolegija pažymi, kad nurodyti teisės aktai, suteikdami savivaldybei (savivaldybės tarybai) diskrecijos teisę dėl gyvenamųjų patalpų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, nenumato (nenustato) kriterijų, pagal kuriuos ji (savivaldybės taryba) privalo šią savo teisę (o ne pareigą) realizuoti.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo sprendimą neteisėtu bei nustatyti atsakovui pareiškėjo prašomą nustatyti įpareigojimą teisinio pagrindo nėra.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.