Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-15 · Administracinė byla Nr. I1-931-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
I1-931-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03051-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rūta Miliuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
O. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-931-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03051-2019- Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;
55.1.3(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas O. N. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, kalinimo įstaiga, PN), prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 1 – 4) nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – TI-K). Aiškina, kad vieną kartą per savaitę buvo vedamas maudytis į dušą. Visą maudymosi laiką per duryse esančią angą jį nuogą stebėdavo pareigūnai, tame tarpe ir moterys. Jautėsi nejaukiai, nes buvo pažeidžiamas privatumas. Patalpose neįrengtas atskiras persirengimo kambarys, todėl rūbai nuo garų sudrėkdavo. Neturėjo kuo persirengti, todėl vilkėdavo drėgnus drabužius, kol jie išdžiūdavo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą konstatuoja atsižvelgus į tai, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, pažeistas jo orumas. Pasak pareiškėjo, jei Lukiškių TI-K pareigūnai būtų elgęsi taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nereikėtų jam kankintis maudantis ir po dušo, patirti psichologinį sukrėtimą, nepablogėtų sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija. Prašo atlyginti patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 8 – 11) nurodo, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. sausio 26 d. ir buvo laikomas iki 2018 m, rugpjūčio 9 d., išskyrus etapavimus į Utenos apskrities areštinę ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Atsakovės atstovas paaiškina, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenis vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikta teisė nusiprausti duše. Tvirtina, kad dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Šį faktą pagrįsti atsakovės atstovas pateikia fotografijas. Informuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į administraciją su skundais nesikreipė.

Kalinimo įstaigos manymu, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ištyrus bylos rašytinę medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų (neveikimo), nes neužtikrino privatumo maudantis duše.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 1-23 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo 4 punkte numatyta, jog ,,į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja Budinčiųjų pamainų pareigūnai. Dušu suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių.“ (b. l. 19).

Kalinimo įstaigos direktoriaus 2017 m. rugsėjo d. įsakymu Nr. 1-249 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (b. l. 24) nustatytas aptariamų paslaugų suteikimo grafikas (b. l. 25).

Kalinimo įstaiga su atsiliepimu pateikė ir fotografijas (b. l. 13 – 19, 26 – 30), iš kurių matyti, jog dušo patalpose įrengti suoliukai ir pakabos rūbams sukabinti. Dušo patalpos atskirtos sienele. Jei nėra sienelės, tai patalpoje įrengta tik viena maudymosi vieta. Durų su stebėjimo anga nuotraukose neužfiksuota.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. praleido apie pusę metų. Į teismą dėl pažeisto privatumo maudantis duše kreipėsi po vienerių metų. Ginčui aktualiu laikotarpiu pretenzijų kalinimo įstaigos administracijai nereiškė.

Atsakovės įgalioto atstovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog dušo patalpos viena nuo kitos atskirtos pakankamai aukšta sienele, taip iš dalies užtikrinant besiprausiančių asmenų privatumą. Tačiau nepaneigė skundo argumento, jog pareigūnai besimaudant stebi per duryse esančią angą.

Teismas pažymi, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato prievolės įrengti pertvaras ir atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius. Atsižvelgiant į tai, pertvarų dušo patalpose ir persirengimo kambarių neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas.

Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo neginčijamai užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad galėjo pasinaudoti ir nepatirti nepatogumų. Atsiliepime taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausė didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ar pan., dėl ko buvo būtina jį stebėti.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų priekaištų dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu vis tik buvo pažeista.

Teismas neneigia, jog pareigūnai per stebėjimo langelį, vykdydami kontrolę, turi teisę stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, tačiau tai turi nepažeisti asmens privatumo. Kalinimo įstaiga pateikė duomenis, kad dušo patalpose įrengtos pertvaros (b. l. 13–18, 26–30). Tačiau vien pertvarų įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti užuolaidėle, nesuderinamas su asmens teise į privatumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu vis gi buvo pažeista.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kaip pabrėžė skunde, buvo žeminamas jo orumas. Įvertinus pažeidimo trukmę – 20 kartų, ir tai, kad jis nenurodė jokių išskirtinių neigiamų pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių išgyvenimų, o tik abstrakčiai skunde nurodė patirtus nepatogumus, teismas pripažįsta, jog jo teisė naudotis dušu (stebint per akutę) užtikrinant privatumą Lukiškių TI-K buvo pažeista.

LVAT savo praktikoje konstatavo, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotą praktiką dėl pažeidimų naudojantis dušu kalinimo įstaigose, darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas per 20 savaičių kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo pažeistas vieną kartą per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti dušu.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą konstatavus, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis dušu, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo mastą, intensyvumą, skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo prašomas priteisti 1 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra neadekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintinas iki 250 Eur. Teismas laiko, kad tai bus pakankama suma atlyginti patirtą žalą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. N. 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė