Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Kristina Latožienė Administracinė byla Nr. ATP-204-350/2014

2014 m. gegužės 21 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės R. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo A. B. 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 145 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda 2000 Lt bauda, už tai, kad 2013-04-12, 10.00 val., Klaipėdos miesto Kairių gatvėje patikrinimui sustabdžius IĮ A. T. agroservisas „A“ priklausantį krovininį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežantį dalų krovinį (priedai padangų gamybai), vairuojamą IĮ A. T. agroservisas „A“ vairuotojo V. M., ir jį pasvėrus nustatyta, kad bendra transporto priemonės (junginio) su kroviniu masė yra 42280 kg ir ji 2280 kg viršija maksimalią leistiną transporto priemonės bendrąją masę (Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66). Vairuotojas V. M. neturėjo Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti Klaipėdos miesto keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Už šią veiką V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 145 str. 3 d. Nustatyta, kad IĮ A. T. agroservisas „A“ už krovinių vežimo veiklą, t.y. už tai, kad transporto priemonės su kroviniu neviršytų leidžiamos bendrosios masės, yra atsakingas įmonės vadovas A. T., kuris tinkamai neatliko savo pareigų ir neužtikrino, kad vairuotojas V. M. vyktų vietinės reikšmės keliu IĮ A. T. agroservisas „A“ priklausančiu krovininiu automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio masė viršijo maksimalią leistiną masę, turėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduotą leidimą. Neužtikrindamas teisėto važiavimo kelių transporto priemone, t.y. viršijant leidžiamą bendrą svorį, A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 209 punkto reikalavimus, numatančius, jog vežamo krovinio masė neturi būti didesnė už nustatytą tai transporto priemonei, minėtų taisyklių 213 punkto bei 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio reikalavimus, numatančius, jog transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojas privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės keliais išduodami- savivaldybių nustatyta tvarka. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą A. T. atstovė advokatė R. A. apskundė Utenos rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jos skundas buvo atmestas.

Be to, byloje kilęs ginčas dėl tikslios pažeidimo padarymo vietos. Nėra nustatyta tiksli pažeidimo padarymo vieta. Šiuo atveju protokole nurodoma, kad automobilis buvo sustabdytas Kairių g., Klaipėdos mieste. Pirminėje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad transporto priemonė buvo sulaikyta už uosto vartų, tačiau joks atstumas neįvardijamas. Nagrinėjant bylą liudytojas V. M. parodė, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta iš karto išvažiavus už uosto vartų. Tokiu būdu neaišku, kokiais duomenimis remiantis Klaipėdos TM 2014-02-28 d. rašte (rašytas praėjus beveik metams po įvykio) nurodoma, kad transporto priemonė buvo sustabdyta pavažiavus 200 metrų Kairių gatve nuo uosto vartų. Be to šį raštą surašęs ir pasirašęs asmuo transporto priemonės sulaikymo metu nedalyvavo, jokių įrodymų prie šio rašto nebuvo pridėta.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. pažeidimo nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Krovinio svorio viršijimas nei jam, nei vairuotojui nebuvo žinomas ir pagal dokumentus nebuvo įmanomas, o patikrinti faktinio krovinio svorio perkėloje galimybės nėra, todėl asmuo nenumatė pasekmių ir nesitikėjo jų išvengti, nei galėjo tokias pasekmes numatyti pagal turimus krovinio dokumentus. Nenustačius A. T. kaltės, nutarimas bei nutartis naikintini, kadangi taikant administracinę atsakomybę, turi būti nustatyti visi ATP sudėties elementai, tame tarpe - atsakomybės traukiamo asmens kaltės forma, priešingi teisei veiksmai, pažeidimo padarymo laikas ir vieta.

Skunde ginčijama ir krovinio svėrimo procedūra. Byloje Institucija pateikė svarstyklių TS-300 (LD5218) dokumentus, kurie, be kita ko, aiškiai nurodo, kokius svėrimo kvitus svarstyklių programinė įranga spausdina automatiškai, byloje yra duomenys apie tokių kvitų formą ir spausdinimo galimybę, todėl 2014-02-19 d. Klaipėdos TM rašte išdėstyta pozicija, jog svarstyklės svėrimo kvitų nespausdina, vertintina kritiškai - tai reiškia, kad pati Klaipėdos TM patvirtino, kad svarstyklių veikla galimai neatitinka jų instrukcijos bei kitų byloje esančių dokumentų. Be to, pateikti dokumentai nepasirašyti, neaiški jų paskirtis ir pan., numatyta, kaip turi būti vykdomas pats svėrimo procesas, neįrodyta, kad matavimo priemone buvo naudojamasi laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad toje vietoje, kur transporto priemonės pristatomos keltu, galimybės pasitikrinti krovinio svorį nėra, artimiausias svarstykles galima pasiekti tik važiuojant gatvėmis, kuriose jau reikia nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, paskirta per griežta nuobauda. Krovinys nedaug viršijo leistiną normą, pareiškėjas dėjo pastangas tam, kad išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes bei imtis priemonių, kad vairuotojai išvengtų pažeidimų padarymų ateityje, pagal ATPK 145 str. 3 d. iki šiol nėra baustas.

Vilniaus teritorinė muitinė taip pat nesutinka su skundo teiginiu, jog protokole nenurodyta, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kai administracinio teisės pažeidimo protokole vairuotojui V. M. aiškiai nurodyta pažeidimo padarymo vieta - Kairių g. Klaipėdos miestas.

Tai, kad A. T. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, patvirtinta ir įvykdytas (neskundžiamas) administracinis nurodymas V. M.. Pagal aktualią teismų praktiką, faktai ir aplinkybės, nustatyti įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais, nenustatinėjami iš naujo.

Dėl apelianto skundo argumento dėl svorio matavimo priemonės (svarstyklių) pažymi, jog muitinėje naudojamos tik sertifikuotos svarstyklės, praėjusios metrologinę patikrą, tai patvirtina byloje esantis Patikros sertifikatas. Be to, vien iš transporto priemonių dokumentų bei važtaraščių matėsi, kad gabenamas svoris viršija leistiną maksimalų. Todėl kalbėti apie abejones nėra jokio pagrindo.

Pažymi, jog A. T. anksčiau ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 str. 3 d. kas rodo, kad toks jos veiksmas nebuvo vienkartis ar atsitiktinis, o laikytinas visišku įstatymų ignoravimu ir ypatingu įžūlumu, todėl jam skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda individualizuota, atitinka jo asmenybę ir paskirta laikantis įstatymo numatytų taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 145 str. 3 d. numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (toliau – ir Kelių įstatymas) 20 straipsnio nuostatas, transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka.

Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. T. 2013-10-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis neužtikrino, kad be leidimo įmonės naudojamu kroviniu automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų vežamas leidžiamą bendrąjį svorį viršijantis krovinys (šios įmonės vairuotojui V. M. 2013-04-12 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3(duomenys neskelbtini)) ir tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto nuostatas ir 1995 m. gegužės 11 d. LR Kelių įstatymo Nr. I-891, 20 straipsnio nuostatas numatančias, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. T. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, iš jo atstovės skundo matyti, kad šiuo atveju ginčijama A. T. įmonei priklausančio automobilio sustabdymo vieta.

Nors skundžiamoje nutartyje teismas kaip įrodymu sprendimui priimti rėmėsi Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma apie tai, kad V. M. vairuojamas automobilis priklausantis A. T. įmonei buvo sustabdytas išvažiavęs iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, apie 200 metrų už išvažiavimo vartų (b.l. 97), tačiau iš bylos duomenų - V. M. parodymai apylinkės teisme (b.l. 102) matyti, kad jis nurodė, jog pareigūnų buvo sustabdytas tik išvažiavus už vartų, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas dėl šių parodymų ir V. M. nurodomos sustabdymo vietos nepasisakė, nenurodė, kodėl priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi būtent Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma, tačiau byloje nėra duomenų, kad šią pažymą surašę ir pasirašę asmenys būtų dalyvavę fiksuojant A. T. pažeidimą. Visi kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad minimas automobilis buvo sustabdytas Klaipėdoje, Kairių gatvėje.

Iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1147 matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas – susisiekimo komunikacija, t.y. dalis Kairių gatvės Klaipėdoje – perimtas valstybės nuosavybėn ir perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (b.l. 131). Taigi dalis Kairių gatvės yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomas vietinės reikšmės įmonės vidaus kelias ir ši teritorija negali būti vieta, kurioje esančiai transporto priemonei taikomas reikalavimas turėti Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti sunkiasvorius krovinius.

Byloje visiškai nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kurioje vietoje Kairių g. pradeda galioti reikalavimas turėti savivaldybės leidimą gabenti sunkiasvorį krovinį, be to nepaneigti apelianto nurodomi duomenys dėl transporto priemonės sulaikymo vietos ir šios vietos teisinio režimo. Liudytojo V. M. nurodomi duomenys, kad transporto priemonė SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta prie uosto vartų bylos duomenimis nepaneigta. Todėl teisingo sprendimo priėmimui byloje būtini tikslūs duomenys apie tai, kieno – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Klaipėdos miesto savivaldybės – jurisdikcijoje esančioje Kairių gatvės dalyje buvo sustabdytas V. M. vairuojamas automobilis. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė, t.y. V. M. vairuojamo automobilio sustabdymo vieta jos valdytojo požiūriu yra esminė sprendžiant šioje byloje A. T. atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d. klausimą, tačiau A. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole galimo pažeidimo padarymo vieta aplamai nenurodyta, o nutarime, kuriuo A. T. skirta administracinė nuobauda, nurodyta, kad V. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Klaipėdos miesto Kairių gatvėje, o šios gatvės atkarpos valdytojas, taip pat nenurodytas, nors tai šiuo atveju yra esminė atsakomybę pagal ATPK 145 str. 3 d. lemianti aplinkybė.

Esant šioms aplinkybėms teisingo sprendimo priėmimui byloje būtina ( pvz. padarant parodymų patikrinimą vietoje su V. M. bei jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiais muitinės pareigūnais ar pan.) nustatyti tikslią V. M. vairuojamo automobilio sustabdymo vietą, surinkti duomenis, kieno jurisdikcijoje esančioje Klaipėdos miesto Kairių gatvės dalyje buvo sustabdytas V. M. vairuojamas automobilis, taip pat būtina ir pašalinti visus dėl šios aplinkybės byloje esančius prieštaravimus. Tik tai padarius galima byloje priimti teisingą sprendimą. Kadangi reikia rinkti papildomus įrodymus, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius nebuvo galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Kadangi byla aptartu pagrindu grąžinama tirti iš naujo, skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų skundo motyvų nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei šią bylą grąžinti Vilniaus teritorinei muitinei tirti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.