- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- AS-858-373-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- H. L., M. J. A., K. G., J. S., D. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims H. L., M. J. A., K. G., J. S. ir D. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, VAVA) priimti sprendimą perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai 5 ha naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad 1991 m. metais ji pateikė prašymą ir kitus privalomus dokumentus Vilniaus rajono Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į 4,42 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios savininkė iki 1940 m. liepos 22 d., t. y. iki nacionalizacijos, buvo jos senelė E. K.. Vilniaus rajono Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1992 metais jai išdavė pažymėjimą apie nuosavybės teisės į žemę atstatymą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime (viso 5,0 ha), t. y. perkeliant grąžinamą žemę prie gyvenamųjų namų. Žemės sklypas buvo pažymėtas ir ji šią žemę naudojo ir dirbo. Paaiškino, jog 1995 m. rugpjūčio 2 d. jos vardu šioje žemėje buvo įregistruotas ūkininko ūkis. Ji 2000 m. gruodžio 12 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sutartį, pagal kurią jos brolis, Z. K. (Z. K.), perleido jai teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, viso į 41 500 kv. m ploto žemę, kurios buvęs savininkas J. K. (J. K.). 2002 m. vasario 12 d. buvo parengta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus išvada, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,15 ha žemės. Jai 2007 m. lapkričio 21 d. atvykus į žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų projektavimo neatlygintinai nuosavybėn, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, paaiškino, kad dalis jos žemės ūkio valdos, viso apie 2 hektarai, išdalinta piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Žemės reformos įstatymą. Jai buvo pasiūlyta pasirinkti iš likusių laisvų žemės sklypų, kurių arčiausias yra maždaug už penkiolikos kilometrų. Taip pat nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, VAVA Žemės tvarkymo departamentą ir kitas institucijas, bet minėtos institucijos arba ignoruodavo jos prašymus ir skundus, arba neatsakydavo į pateiktus klausimus. Į jos paskutinį 2007 m. gruodžio 27 d. skundą Vilniaus apskrities viršininkui 2008 m. sausio 28 d. buvo gautas atsakymas, kuriame paviršutiniškai išnagrinėti skunde pateikti klausimai, o pareigūnų veiksmai pateisinami. Pareiškėjos manymu, skundžiamų institucijų ir pareigūnų veiksmai (neveikimas) įrodo, kad jie, kaip Vyriausybės įgalioti atstovai, nevykdo Atkūrimo įstatymo nuostatų (4 str. 13 p.), netinkamai taiko Žemės reformos įstatymo normas, ignoruoja piliečių prašymus, neteikia prašomos informacijos, pažeidžia jos konstitucines teises.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims H. L., M. J. A., K. G., J. S. ir D. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. vasario 2 d. pareiškėjos broliui Z. K. parengė pažymą Nr. 646 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodoma, kad Z. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, iš viso 9,20 ha žemės, o 1999 m. kovo 16 d. Z. K. buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1081, kuria nurodyta, kad Z. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,15 ha žemės. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 69 1999 m. kovo 16 d. išvada Nr. 1081 buvo panaikinta Z. K. prašymu, kadangi 2000 m. gruodžio 12 d. sutartimi Z. K. perleido pareiškėjai teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 4,15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2002 m. vasario 12 d. buvo parengta išvada Nr. 5318 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodoma, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,15 ha buvusio savininko J. K. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, išvada persiųsta į Riešės seniūniją. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nurodo, kad ji faktiškai naudojasi apie 5 ha žemės sklypu prie gyvenamosios valdos, 1995 m. rugpjūčio 2 d. jos vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis. Pareiškėja teismui pateikė Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 metais jai išduotus pažymėjimo ir pažymos kopijas, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjai gali būti atstatoma nuosavybės teisė į 4,42 ha E. K. valdytą žemę. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai buvo pažymėtas ir suprojektuotas 4,80 ha žemės sklypas Nr. 19 (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4664-41 pareiškėja išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtinto Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinės dalies, o jai suprojektuotas žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4326-41 1 punktu nurodė nuo 2006 m. gegužės 20 d. pradėti rengti Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, o šio įsakymo 2.9. punktu patvirtino sąrašą piliečių, iki 2006 m. kovo 24 d. pateikusių prašymus bei išvadas gauti žemę ar mišką Didžiosios Riešės kadastro vietovėje rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, aštuntoje eiliškumo grupėje – 9 priedas, nurodytas pareiškėjos eilės numeris – 31, išvados gavimo data – 2002 m. sausio 12 d., Z. T. eilės numeris – 3, išvados gavimo data – 1998 m. gruodžio 23 d., J. G. eilės numeris – 7, išvados gavimo data – 2000 m. vasario 29 d. Pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plane pažymėtą Nr. 13, pasirinko 8 eiliškumo grupės pretendentai Z. T. ir J. G. teisių paveldėtojos – H. L., M. J. A., K. G.. Pareiškėja nesutiko, kad dalis jos faktiškai valdomos žemės būtų išdalinta kitiems asmenims, todėl 2007 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su skundu į atsakovą VAVA, prašydama panaikinti Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimus dėl valdomos ir naudojamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, išdalijimo kitiems asmenims, o gavusi VAVA 2008 m. sausio 28 d. raštą Nr. 20-66, kuriais jai buvo paaiškinta, kad pirmiausiai žemės sklypai yra siūlomi aukščiau esantiems 8 eiliškumo pretendentams, kreipėsi tiesiogiai į teismą. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išaiškėjus, jog kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.). Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka: jos 123 punkte iš esmės pakartota Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat nustatytas terminas, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos, o 122 punkte numatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktą, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Teismo manymu, nagrinėjamos bylos kontekste aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, suformuotos nuostatos dėl privalomos ikiteisminės ginčų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarkos. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 290-298, taip pat 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006 ir kt.). Teismo manymu, iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pateiktu skundu iš esmės yra ginčijami atsakovo VAVA veiksmai, kuriais pareiškėjai, pretenduojančiai atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą, neleista pasirinkti laisvos valstybinės žemės fonde esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį pasirinko kiti 8 eiliškumo grupės pretendentai (tretieji suinteresuoti asmenys), t. y. šiuo atveju keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kas, be to, nėra įmanoma nebaigus Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbų. Teismas akcentavo, jog tokiam ginčui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėja nėra pasinaudojusi, todėl skundą paliko nenagrinėtu. Teismas pareiškėjai paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmus ji turi apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai skundą išnagrinėjus, ginčas gali būti sprendžiamas administraciniame teisme. Taip pat teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 4664-41, kuriuo ji išbraukta iš žemės reformos projekto tekstinės dalies ir jai suprojektuotas 4,80 ha žemės sklypas paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą, taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2.3-4326-41, kurio 2.9 punktu patvirtintas sąrašas piliečių, iki 2006 m. kovo 24 d. pateikusių prašymus bei išvadas gauti žemę ar mišką Didžiosios Riešės kadastro vietovėje rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, aštuntoje eiliškumo grupėje (9 priedas) ir kuriame nurodytas pareiškėjos eilės numeris – 31, išvados gavimo data – 2002 m. sausio 12 d., yra nepanaikinti, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra pagrindo jais nesivadovauti.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti atsakovą vykdant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, padalijimą, kol teismas nepriims galutinio sprendimo šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo pagrindą sudaro neteisėti pareigūnų veiksmai, tarp jų ir pareiškėjos valdomo ir naudojamo žemės sklypo padalijimas.
2. Baigus Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus būtų priimtas valdžios institucijos aktas, įtvirtinantis pareiškėjos valdomo ir naudojamo žemės sklypo padalijimą ir tai dar labiau apsunkintų jos galimybes apginti savo teises ir teisėtus interesus.
3. Kreipdamasi į teismą su skundu pareiškėja rėmėsi ir VAVA išaiškinimu 2008 m. sausio 28 d. rašte Nr. 20-66, kuriame atsakovas nurodė, jog pareiškėja nesutikdama su apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmais viešojo administravimo srityje, ji gali kreiptis į administracinį teismą.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas anksčiau išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nepasisakė dėl ginčo pobūdžio ir jam privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
5. Neužtikrinus pareiškėjos reikalavimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, nes tretieji suinteresuoti asmenys gali kreiptis į registro tarnybą dėl nuosavybės teisių įteisinimo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., H. L., M. J. A. ir K. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pagal 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5518-(41) patvirtintą Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą matininkė ženklino jų sklypus. Sklypų ribos buvo paženklintos remiantis žemėtvarkos projektu, pareiškėjai suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų riba nebuvo keista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėja savo skunde pirmosios instancijos teismui (I tomas, b. l. 2 – 5) formuluoja reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai 5 ha naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi byloje ginčas iš esmės kilęs dėl atsakovo atsisakymo perduoti pareiškėjos nuosavybėn neatlygintinai 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 122 punkte reglamentuota, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007), ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas 2007 m. birželio 18 d. raštu Nr. 20-492 informavo pareiškėją apie tai, kokia tvarka jai bus atkurtos nuosavybės teisės. Taigi pareiškėjos keliamas reikalavimas, įvertinus bylos dokumentus ir faktines bylos aplinkybes, vertintinas kaip susijęs su sprendimais, priimtais iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pirmosios instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiam ginčui privaloma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes.
Kaip minėta, byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2007 m. birželio 18 d. raštas Nr. 20-492 „Dėl informacijos apie žemės grąžinimą pateikimo“, kuriuo atsakovas atsakydamas į pareiškėjos skundą paaiškino, kokia tvarka ir į kokio dydžio žemės sklypą pareiškėjai atkurtinos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam (I tomas, b. l. 28 – 29). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-D,J-854-1133 išnagrinėjo pareiškėjos 2007 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje (I tomas, b. l. 30 – 35). Šiame rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, jog jei, jos manymu, Vilniaus apskrities viršininko administracija savo priimtais sprendimais, veiksmais ar jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo vilkinimu pažeidė jos teises arba ji nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengtu atsakymu, ji turi teisę kreiptis į teismą.
Įvertinusi minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktų turinį, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju pasinaudojo teisės aktuose numatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės nagrinėjo tuos pačius klausimus (nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant pareiškėjos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, lygiavertį turėtajam), dėl kurių pareiškėja su skundu kreipėsi į administracinį teismą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja šia tvarka nėra pasinaudojusi, yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama jau antrą kartą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi (I tomas, b. l. 205 – 212) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikino dėl procesinio pažeidimo ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau fakto, kad pareiškėja nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nenustatė.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nurodytas ABTĮ normas asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos.
Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą vykdant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, padalijimą, kol teismas nepriims galutinio sprendimo šioje byloje. Taigi iš esmės pareiškėja prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus. Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5518-(41) patvirtino Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, taigi projekto papildymas patvirtintas ir yra vykdytinas. Pareiškėja minėto projekto nagrinėjamoje byloje neginčija. Todėl įvertinus reikalavimo pobūdį, taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.