Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2021 metų birželio 28 dieną, apie 17.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 116, greičio nesulėtino, nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės, per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios S. O., bei ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ir 2021-06-29, 13.15 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė pėsčioji S. O., – ji mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairiame smilkinyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvomis kaktos kairės pusės ir kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, dešinio žastikaulio kaklo ir jo didžiojo gumburo lūžiu, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu lūžiu bei dešinio šeivikaulio viršutinės dalies lūžiu, su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, tai komplikavosi plaučių riebaline embolija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu.

Kaltinamasis E. P. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-06-28 (duomenys neskelbtini) jis vienas važiavo automobiliu „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso mamai. Buvo 17.00 val., smarkiai lijo, buvo apsiniaukę, matomumas buvo apsunkintas. Jis važiavo leistinu greičiu, o artėdamas prie perėjos dar sulėtino greitį iki 40 km/h, apsidairė, įsitikino, kad tikrai nieko nebuvo. Važiuojant nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jis išgirdo dešiniajame priekiniame mašinos kampe, keleivio pusėje bumptelėjimą. Iš karto suprato, kad pertrenkė pėstijį. Iki to bumptelėjimo žmogaus nei vienoje perėjos pusėje jis nepastebėjo. Jis sustojo, įjungė avarinį signalą, išlipo pažiūrėti, pamatė gulinčią moterį, iš karto grįžo į mašiną, paėmė telefoną, paskambino greitajai, policijai. Iškvietęs policiją, pribėgo prie moters paklausti, ar ką skauda, kaip kas. Moters iš karto atsiprašė. Ji pasakė, kad skauda ir parodė į dešinį kelį, paklausė kur jos basutės. Nuo šaligatvio priėjo žmogus, kuris matė įvykį, jis turėjo skėtį, pridengė moterį, paklausė moters, kas skauda. Tada atvažiavo greitoji, išvežė moterį. Moteris dėvėjo tokią žydrai mėlyną suknelę. Ar nukentėjusioji dar atsitrenkė į kokias kitas automobilio dalis, nepastebėjo, bet kapotas buvo šiek tiek išlenktas, tai mano, kad gal pasirėmė su ranka, bet jis pats to nematė, jam buvo šokas. Jis tikrai nenorėjo to padaryti. Nukentėjusioji gulėjo tarp automobilio ir pėsčiųjų perėjos, važiuojamojoje dalyje, galva jos buvo arčiau bortelio. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, jai buvo nubrozdintas kelias ir kraujavo šiek tiek galva. Atvažiavę medikai pasakė, kad nieko baisaus ir išvežė ją į ligoninę. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po policijos, greitosios pirmai apie įvykį pranešė mamai. Tėtis buvo šalia mamos ir viską girdėjo. Jiems abiem kartu pranešė apie įvykį. Automobilis, kuriuo važiavo, buvo draustas. Tą pačią dieną po įvykio su tėvais jis nuvažiavo į ligoninę, atsiprašė močiutės, bet ji nenorėjo priimti to atsiprašymo. Siūlėsi ją pavėžėti iki namų, siūlė jai pinigų dėl gydymosi išlaidų, bet ji atsisakė pagalbos, tiesiog nusisuko, nenorėjo su juo šnekėti. Kitą dieną sulaukė žinių, kad ji mirė. Jam toks įvykis pirmas, labai dėl to, kas įvyko, pergyvena. Pilnai pripažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusioji. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios L. N. F. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad ji yra mirusios S. O. dukra. Su mama bendraudavo telefonu kelis kartus per dieną. Taip pat dažnai mamą ir tėtį lankydavo. Yra vienturtė dukra, todėl tėvams padėdavo visais buitiniais klausimais, ir ne tik. Nupirkdavo maisto parduotuvėje, kur reikia nuveždavo. Jų su mama santykiai buvo geri. 2021-06-28 mamą, S. O. buvo užrašiusi į kirpyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. 99, nes ir ji, ir mama eidavo pas tą pačią kirpėją. Tą pačią dieną jos vyras M. F. 17.00 val. buvo užsirašęs pas tą pačią kirpėją nusikirpti. Vyras šiek tiek į kirpyklą vėlavo. 2021-06-28, 17.18 val., jai paskambino vyras ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) g. esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė jos mamą. Apie įvykusį eismo įvykį jos vyras sužinojo, nes, jam būnant kirpykloje, viena iš darbuotojų pasakė kitai darbuotojai. Kai vyras nuėjo į eismo įvykio vietą, buvo atvykusi greitoji pagalba. Tą patį vakarą, apie 22.30 val., jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad mamą išleidžia gydytis ambulatoriškai, į namus, todėl reikia atvažiuoti jos pasiimti. Taip pat ligoninės darbuotoja liepė atvežti sausų drabužių. Nuvykusi į ligoninę pasiimti mamos, ją pamačiusi, buvo šokiruota. Mama gulėjo neštuvuose ant ratų nuoga, užklota kaldra. Mamai buvo susiūta galva plaukuotoje dalyje, viršugalvyje, labiau dešinėje pusėje. Pabendravo su gydytoju, kuris pasakė, kad mamai dviejose vietose lūžusi dešinė koja ir, šviesdami plaučius, dar pamatė, kad lūžęs dešinysis petys. Ji pasakė, kad tokios būklės mamos ji į namus neveš, todėl gydytojas nakčiai ją paliko stebėti, nes mamai buvo blogai, svaigo galva, pykino, ji negalėjo eiti ir net atsisėsti. 2021-06-29, apie 07.00 val., paskambino į ligoninę, į karantininį skyrių, kuriame buvo paguldyta jos mama, nes laukė Covid -19 testo atsakymo. Skyriaus slaugytoja pasakė, kad mama pradėjo viduriuoti ir liepė jai nupirkti higienos priemonių. Apie 08.30 val. paskambino gydytojui ir pasiteiravo, kaip mamos sveikata bei kada ji bus perkelta į traumatologijos skyrių, tai gydytojas atsakė, kai bus gautas Covid - 19 testo atsakymas, bet ne anksčiau, kaip 12.00 val. Dienos bėgyje buvo nuolat skambinama ir teiraujamasi dėl testo atsakymo. Kai paskambino 14.14 val. į traumatologijos 1-ąjį skyrių, jai gydytojas pasakė, kad jos mamą rado lovoje mirusią. Yra informuota, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Dėl civilinio ieškinio informuos eigoje. Kai 2021-06-28 ji vakare buvo nuvykusi į ligoninę pasiimti mamos, jos paklausė, kaip viskas nutiko, tai mama pasakė, kad ji ėjo iš kirpyklos į namus, ėjo per pėsčiųjų perėją, berniukas, kuris ėjo kartu su ja, spėjo pereiti, o ji nespėjo (1 t., b. l. 43-46). Kaltininko E. P. civilinės atsakomybės draudimas turtinę ir moralinę žalą atlygino, taip pat artimiausiu metu atlygins patirtas išlaidas dėl kapavietės tvarkymo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Norėtų, kad E. P. būtų paskirta atitinkama bausmė už padarytą nusikaltimą. Su E. P. bendravusi nėra (1 t., b. l. t49-51).

Iš nukentėjusiojo V. O. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis yra S. O. vyras. Su žmona santuokoje išgyveno 59 metus ir susilaukė vienos dukros, L. N. F.. Su žmona sutarė gerai, ji rūpinosi daugiau buitimi, darydavo valgyti. Santykiai buvo geri, sutardavo gerai. 2021-06-28, apie 15.50 val., žmona iš namų išėjo į kirpyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. 99. Apie įvykusį eismo įvykį jam pranešė paskambinusi dukra, ir pasakė, kad S. partrenkė einančią per perėją automobilis. 2021-06-28, apie 22.00 val., jam paskambino mobilaus ryšio telefonu žmona, pasakė, kad ją operuos. Daugiau su ją pakalbėti nespėjo, nes išsijungė telefonas. 2021-06-29 VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė jo žmona S. O. mirė. Po žmonos mirties liko gyventi vienas. Šiuo metu jam išgyventi žmonos netektį yra labai sunku, jam padeda dukra L. N. F.. Yra informuotas, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Apie civilinio ieškinio pareiškimą informuos vėliau (1 t., b. l. 63-66). Kaltininko E. P. civilinės atsakomybės draudimas turtinę ir moralinę žalą atlygino, taip pat artimiausiu metu atlygins patirtas išlaidas dėl kapavietės tvarkymo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Norėtų, kad E. P. būtų paskirta pagal įstatymą numatyta atitinkama bausmė už padarytą nusikaltimą. Su E. P. bendravęs nėra (1 t., b. l. 69-71).

Iš liudytojo M. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2021-06-28 dirbo ekipaže šaukiniu "1165" kartus su to paties skyriaus tyrėja J. Š.. 2021-06-28, apie 17.00 val., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 116, įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiųjų perėjoje automobiliu buvo sužalota pėsčioji. Nuvykę į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) g., pirmoje eismo juostoje, rado stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jaunuolis, kurio anketinių duomenų nepamena, bet jo rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tai E. P.. Jiems atvykus į įvykio vietą, pėsčioji jau buvo išvežta greitosios pagalbos į VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, priėmimo skyrių. Pėsčiosios anketinių duomenų nepamena, bet, kaip nurodyta jo tarnybiniame pranešime, tai yra S. O.. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, automobilio "BMW 530" vairuotojas E. P. nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. link Šiaulių miesto pusės pirma eismo juosta ir nepastebėjo jam iš kairės pusės per nereguliuojam pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ir ją kliudė. 2021-06-28 jo rašytame tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo įvykio, nurodyta, kad pėsčioji į pėsčiųjų perėją vairuotojui išėjo iš dešinės pusės. Dėl savo neapdairumo ir galbūt skubėjimo, suklydo rašydamas puses. Pėsčioji vairuotojui į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjo jam iš kairės pusės, kaip nurodė ir pats vairuotojas (1 t., b. l. 83-86).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) g., priekiu į (duomenys neskelbtini) reguliuojamą gatvių sankryžą. Nuo BMW automobilio priekinio dešinės pusės rato ašies iki (duomenys neskelbtini) sankryžos yra 171 m, nuo priekinio dešinės pusės rato ašies iki rytinio (duomenys neskelbtini) g. krašto yra 2,20 m, nuo galinio dešinės pusės rato ašies iki rytinės (duomenys neskelbtini) g. krašto yra 2,10 m, nuo galinio dešinės rato ašies iki pėsčiųjų perėjos ant asfalto žymėjimo vakarinės dalies pusės yra 7 m. Pėsčiųjų perėjos žymėjimo plotis 4 m. (duomenys neskelbtini) g. rytinėje pusėje stovintis pėsčiųjų perėjos ženklas nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) g. 0,8 m, ir nuo pėsčiųjų perėjos ženklinimo ant asfalto pietinės pusės pradžios yra 0,3 m. (1 t., b. l. 24-32).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „BMW 530“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis ir dešinės pusės užpakalinio vaizdo matymo veidrodėlis. (b. l. t. 1, 33-36).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. O. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairiame smilkinyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvomis kaktos kairės pusės ir kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, dešinio žastikaulio kaklo ir jo didžiojo gumburo lūžiu, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu lūžiu bei dešinio šeivikaulio viršutinės dalies lūžiu, su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, tai komplikavosi plaučių riebaline embolija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Sužalojimai S. O. padaryti vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos avarijos metu, t. y. 2021-06-28, sužalojant galvą, dešinį žastą ir dešinę blauzdą į kietas bukas automobilio kėbulo dalis. S. O. eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. S. O. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 102-104).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirminis smūgis S. O. buvo suduotas į dešinės blauzdos sritį bei dešinio žasto sritį, tai nurodo dešinio žastikaulio ir dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžiai ir aplinkinės kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose. Šie duomenys neprieštarauja tam, kad pėsčioji išėjo vairuotojui iš kairės pusės (1 t., b. l. 108).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, kad automobilis „BMW 530“, vairuojamas E. P., pėsčiają S. O. partrenkė (duomenys neskelbtini) g. dalyje, skirtoje važiuoti link Šiaulių, pirmoje eismo juostoje, apie 5,5 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, pėsčiųjų perėjos ribose. Tikėtina, kad automobilis „BMW 530“ pėsčiąją S. O. partrenkė judėdamas apie 44 km/h greičiu. Nustatyti, koks automobilio „BMW 530“ judėjimo greitis prieš eismo įvykio kilimą, negalima. Pėsčiajai S. O. nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto įžengus į (duomenys neskelbtini) g. pusę, skirtą važiuoti link Šiaulių, automobilis „BMW 530“, važiuodamas vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu, iki partrenkimo vietos buvo 57,3÷94,8 m atstumu. Automobilio „BMW 530“ vairuotojo E. P. veiksmai, - laiku nepradėjo stabdyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją S. O., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 113-117).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kontakto su automobiliu „BMW 530“ metu pėsčioji S. O. buvo vertikalioje padėtyje ir pasisukusi dešiniąja kūno puse link automobilio. S. O. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „BMW 530“ priekine dalimi apie 0,4 m atstumu nuo dešinio gabarito, priekiniu bamperiu atsitrenkė į tuo metu vertikalioje padėtyje buvusios S. O. dešinę blauzdą, taip padarydamas dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžius, o variklio dangčio priekine dalimi į šlaunį, padarydamas kraujosruvas dešinėje šlaunyje. Po pirminio smūgio nukentėjusioji užvirto ant variklio dangčio, slydo juo link automobilio dešinės pusės priekinio statramsčio ir, nuvirsdama nuo variklio dangčio, kliudė dešinės pusės šoninį veidrodėlį, dėl ko lūžo pėsčiosios dešinė ranka (dešinio žastikaulio lūžis). Po to pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir į dešinę, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, ir nukrito ant važiuojamosios kelio dangos bei galva atsitrenkė į kelio dangą, tuomet susiformavo muštinė žaizda kairiame smilkinyje. Tikėtina, kad automobilio „BMW 530" atžvilgiu pėsčioji S. O. judėjo iš kairės į dešinę (1 t., b. l. 123-125).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto ADB „Gjensidige“, matyti, kad automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja nuo 2021-06-28 iki 2022-06-28 (1 t., b. l. 39).

Kaltinamasis E. P. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota ir mirė pėsčioji S. O.. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiųjų L. N. F., V. O., liudytojo M. K. parodymais, specialistų išvadų bei apžiūros protokolų duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. P. 2021 m. birželio 28 d., apie 17.03 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 116, greičio nesulėtino, nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės, per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios S. O., bei ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ir mirė pėsčioji S. O.. Tokie E. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. P., būdamas jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, besimokantis ir dirbantis, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas tik teigiamai, nevedęs, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, padarė vieną baigtą, neatsargią nusikalstamą veiką.

Teismui buvo pateiktas V. P. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo tėvo V. P. atsakomybei, nurodant, kad jiems esant šeimos nariams, ne darbo dienomis kartu gyvenant, glaudžiai ir dažnai bendraujant pastarasis – V. P., atsižvelgiant ir į jo asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką sūnui E. P..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju norintis tapti kaltinamojo tėvas V. P. prašymą dėl jo pripažinimo laiduotoju ir kaltinamojo perdavimo jo atsakomybei palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti sūnaus E. P. laiduotoju, su sūnumi labai gerai sutaria, atvirai ir šiltai bendrauja, kai sūnus nesimoko ir nedirba – gyvena pas jį su žmona namuose, jų santykiai glaudūs bei draugiški, E. P. dažnai su juo tariasi įvairiais klausimais, klausia jo nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad E. P. iš karto po įvykio pranešė jam su žmona apie kaltinime nurodytą įvykį, jis kritiškai vertina sūnaus veiksmus, su juo apie tai kalbėjo, sūnus jaučiasi kaltas, labai gailisi, pergyvena. Laiduotojas nurodė, kad stengsis sūnui daryti teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas V. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. P. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo V. P. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. P. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, brandaus amžiaus, ūkininkauja, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas bei sąžiningas žmogus, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti V. P. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas minimalus.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. P..

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011). Šiuo atveju, nors nusikalstama veika padaryta naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įvertinus byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas tik pozityviai, teismas sprendžia, kad E. P. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga, nes jos paskyrimas kaltinamajam neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

Tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, kaltinamajam tikslinga paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti E. P., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti E. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.