- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- I-1775-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01623-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl nutarimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus (toliau – ir Marijampolės PN) 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 1756 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 1810 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 5-6).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžių metu paaiškino, kad skundžiami nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1756 jam skirta nuobauda buvo taikyta tyčia, siekiant, kad pareiškėjas prarastų lengvatas, kurių buvo nusipelnęs dėl nepriekaištingo elgesio. Pareiškėjas neneigė, kad 2014-09-08 naktinio tikrinimo metu jo lova buvo apraišiota paklodėmis, tačiau, jo tvirtinimu, tokios užuolaidos yra reikalingos, nes pareigūnai naktinio patikrinimo metu uždega šviesą patalpoje, rankiniu prožektoriumi šviečia į akis, dėl to jis pabunda, vėliau negali užmigti ir pailsėti. Nurodė, kad jo nusižengimo tyrimas yra šališkas, nes patalpoje, kur tariamo pažeidimo padarymo metu miegojo pareiškėjas, buvo dar šeši nuteistieji, tačiau nei vieno iš jų paaiškinimų pažeidimo tyrimo medžiagoje nėra pateikta. Be to, dėl šio pažeidimo jam nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Marijampolės PN 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1810 skirtos drausminės nuobaudos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą nuteistųjų perkėlimo į grupes tvarką į drausmės grupę asmenį galima perkelti tik tuomet, kai jis turi tris galiojančias drausmines nuobaudas. Marijampolės PN 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 1810 priėmimo metu pareiškėjas tokio skaičiaus galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl tokia nuobauda jam negalėjo būti paskirta. Nurodė, kad Drausmės komisijos posėdyje dalyvavo, girdėjo, kokią drausminę nuobaudą jam buvo siūloma skirti, tačiau pasirašytinai su Drausmės komisijos protokolu nebuvo supažindintas, nes toks protokolas nebuvo rašomas. Pareiškėjas teigė, kad gydytojui G.K.nepakako intelekto suprasti pareiškėjo prašymą, todėl jis paklausė, koks yra gydytojo intelekto koeficientas, nes jam kilo abejonių dėl gydytojo galimybės suvokti veiksmų teisėtumą. Nurodė, jog dėl Marijampolės PN veiksmų buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 22-24) nurodė, kad 2014-09-08 apie 00.30 val. pareigūnams tikrinant gyvenamąsias patalpas, buvo pastebėta, kad nuteistojo V. K. lova iš visų pusių apraišiota paklodėmis. Pareigūnai, siekdami įsitikinti, kad nuteistasis V. K. miega savo lovoje, pakėlė paklodę, tačiau nuteistasis, pašokęs iš lovos pradėjo rėkti ir vyti pareigūnus iš gyvenamosios patalpos. Į reikalavimus nusiraminti ir nerėkti nereagavo, bandė kelti kitus nuteistuosius, kad šie padėtų išvyti pareigūnus iš patalpos. Tokiu elgesiu nuteistasis V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p. reikalavimus. 2014-09-12 apie 11.20 val. baudos izoliatoriuje priėmimo metu nuteistasis V. K. įžeidinėjo Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką. Į reikalavimus nutraukti įžeidinėjimus nereagavo, toliau elgėtės įžūliai ir ciniškai. Tokiu elgesiu pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į nuteistojo V. K. padarytų pažeidimų aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaujantis BVK 142 straipsniu, už padarytus drausmės pažeidimus Marijampolės PN direktorius 2014-09-11 nutarimu Nr. 1756 skyrė pareiškėjui nuobaudą - uždaryti į baudos izoliatorių penkiolikai parų, o 2014-09-17 nutarimu Nr. 1810 paskyrė nuobaudą - perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę dvylikai mėnesių. Šios nuobaudos paskirtos teisėtai ir pagrįstai, Marijampolės PN pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl nėra pagrindo nutarimų panaikinimui ir neturtinės žalos priteisimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje.
Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.), taip pat įtvirtinti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.), tarp jų draudimas kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 2 d. 7 p.).
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarka reglamentuota BVK 143 straipsnyje.
Dėl Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-11 nutarimo Nr. 1756 teisėtumo
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. K. Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-11 nutarimu Nr. 1756 skirta nuobauda - uždaryti į baudos izoliatorių penkiolikai parų už LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 110 str. 2 d. 7 p. pažeidimą (b.l. 25- 26).
Į bylą pateikti pareigūnų V. B., M. G. ir P.R. 2014-09-08 tarnybiniai pranešimai (b.l. 27-29), taip pat jų duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, kad 2014-09-08 apie 00:30 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu 12-o būrio gyvenamojoje vietoje pareiškėjo lova iš visų pusių buvo uždengta paklodėmis, tai trukdė pareigūnams atlikti nuteistųjų patikrinimą bei priežiūrą. Kai siekdami įsitikinti, ar pareiškėjas miega savo lovoje, pareigūnai pakėlė paklodę, pareiškėjas šoko iš lovos, ėmė rėkti, vyti pareigūnus iš gyvenamosios vietos, į pareigūnų nurodymus nusiraminti ir nerėkauti nereagavo, t.y. nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų sudaryti galimybes jo patikrinimui, nereagavo į pareigūnų reikalavimus nusiraminti, netriukšmauti. Taip pat pareiškėjas bandė kelti kitus nuteistuosius, kad jam padėtų išvyti pareigūnus iš gyvenamosios patalpos. Netikėti šiais liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Reikalavimas paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Tai reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Pareiškėjas atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos (pareigūnų) nurodymus padarė pažeidimą, numatytą BVK 110 str. 1 dalies 2 punkte, kuris įrodytas aukščiau nurodytais faktiniais duomenimis.
Tarnybiniais pranešimais (b.l.27-29) bei liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad 2014-09-08 apie 00:30 val. gyvenamojoje zonoje V.K. šaukdamas, reikšdamas nepasitenkinimą pareigūnais, siekė sukelti sąmyšį tarp nuteistųjų, ragino kitus nuteistuosius nepaklusti pareigūnams, t.y. kurstė kitus nuteistuosius prieš gyvenamosios zonos patikrinimą vykdančius pareigūnus, tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalie 7 punktą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 205 punkte nurodyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas) (Taisyklių 206 p.).
Nors pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl įvykio, tačiau byloje esantis protokolas „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, pasirašytas 3 pareigūnų, patvirtina, jog tai daryti pareiškėjas atsisakė (b.l. 30). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai V.B., M. G. ir P.R. teismo posėdžio metu.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad, prieš skiriant nuobaudą, jam buvo įteiktas tik vienas iš trijų pareigūnų V.B., M. G. ir P.R. tarnybinių pranešimų, o su kitais dviem nebuvo leista susipažinti. Liudytoju apklaustas S. D. nurodė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su visais trimis pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Nei pareiškėjas, nei atsakovas rašytinių įrodymų dėl minėtų tarnybinių pranešimų įteikimo (neįteikimo) pareiškėjui į bylą nepateikė, tačiau aplinkybė, ar pareiškėjui buvo įteiktas vienas ar trys pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nėra reikšminga sprendžiant ginčijamo nutarimo teisėtumo klausimą, nes visų tarnybinių pranešimų turinys yra vienodas (b.l. 27-29), o pareiškėjas, susipažinęs su vienu iš tarnybinių pranešimų, paaiškinimo dėl jame konstatuotų aplinkybių, siekiant jas paneigti, nerašė (b.l. 30).
Pareiškėjo argumentai dėl šališko pažeidimo tyrimo atmestini, nes pareiškėjas paaiškinimą rašyti atsisakė, atliekant tyrimą dėl įvykio apklausti liudytojais kartu su juo gyvenamojoje patalpoje buvusių asmenų neprašė. Drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai pareigūnų V., M. G. ir P.R. tarnybinių pranešimų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų 2014-09-11 nutarimą Nr. 1756, todėl skundas šio reikalavimo apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 1810 teisėtumo
Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-17 nutarimu Nr. 1810 pareiškėjui V. K. skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę dvylikai mėnesių (b.l. 31-32).
Minėta nuobauda pareiškėjui skirta už BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Taisyklių 50 p. pažeidimus.
BVK 110 str. 1dalies 1punktas nuteistuosius įpareigoja laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Byloje esantys Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko G. K. ir pareigūno R. A. tarnybiniai pranešimai (b.l.35-36), taip pat G.K. ir R.A. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas 2014-09-12 apie 11.20 val. Arešto bausmės skyriuje priėmimo metu Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką G.K. išvadino „debilu“, „visišku durniumi“, pareikalavus nutraukti įžeidinėjimą, toliau elgėsi itin įžūliai ir ciniškai. Nors pareiškėjas ir neigė padaręs pažeidimą, tačiau jo paties 2014-09-15 rašytinis paaiškinimas ( b.l. 37) iš esmės patvirtina, jog jis, bendraudamas su Sveikatos priežiūros tarnybos viršininku, nepaisė abipusės pagarbos principo, įtvirtinto Taisyklių 50punkte, elgėsi įžūliai. Remiantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, o tuo pačiu ir BVK 110 str. 1 d. 1 p. nustatytą reikalavimą laikytis pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos.
Pareiškėjas Marijampolės PN direktorius 2014-09-17 nutarimo Nr. 1810 neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad jam paskirta per griežta drausminė nuobauda, nes jis, skiriant šią nuobaudą, turėjo mažiau nei tris galiojančias drausmines nuobaudas.
Vadovaujantis BVK 143 str. 2 d., skiriant nuobaudas pataisos įstaigų režimo reikalavimus pažeidusiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjui skirta BVK 142 str. 2 p. nurodyta drausminė nuobauda, kuri pagal šio straipsnio nuostatas gali būti skiriama tik nuteistajam sistemingai pažeidinėjančiam arba itin piktybiškai pažeidusiam režimą.
Be to, BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d., Taisyklių 70 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.K. drausminė nuobauda skirta vadovaujantis Marijampolės PN Drausmės komisijos 2014-09-18 posėdžio protokolu Nr. 14/07-2854, kuriuo nutarta už sistemingą nustatytos tvarkos pažeidinėjimą teikti teikimą dėl V.K. nubaudimo, perkeliant jį iš paprastosios į drausmės grupę vienerių metų laikotarpiui (b.l. 34).
Vadovaujantis BVK 143 str. 9 d., jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.
Marijampolės PN 2015-01-27 pažyma dėl nuteistajam V. K. skirtų drausminių nuobaudų (b.l. 60) patvirtina, jog 2014-09-17 nutarimas Nr. 1810, kurio pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę 1-erių metų laikotarpiui, buvo priimtas, galiojant 2014-09-11 nutarimu Nr.1756 paskirtai nuobaudai ( šioje byloje ji ginčijama, tačiau nenuginčyta). Taip pat 2014-09-17 nutarimo priėmimo metu galiojo 2013-08-23 nutarimu paskirta nuobauda, kuria buvo uždrausta 1 mėnesį pirkti maisto produktus, nes nuo jos įvykdymo (t.y. nuo 2013-09-23) skiriant 2014-09-17 drausminę nuobaudą nebuvo praėję metai laiko. Taigi ginčijamas 2014-09-17 nutarimas Nr. 1810 buvo priimtas, pareiškėjui turint galiojančių nuobaudų. Pagal 2015-01-27 pažymos dėl nuteistajam V.K. skirtų drausminių nuobaudų (b.l. 60) bei V.K. charakteristikos duomenis (b.l. 61-63) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005-04-08 iki 2014-09-11 buvo baustas 68 kartus. Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog bausmę vykdanti institucija pagrįstai pareiškėją vertino kaip nuteistąjį sistemingai pažeidinėjantį pataisos įstaigos režimą ir 2014-09-18 Drausmės posėdžio protokolu nutarė teikti jo perkėlimui iš paprastosios į drausmės grupę vienerių metų laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į 2014-09-12 pažeidimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo elgesį, darytina išvada, jog jis, elgėsi itin įžūliai ir ciniškai, nes ir po įspėjimo nenutraukė pataisos įstaigų darbuotojo įžeidinėjimo, todėl toks elgesys vertintinas kaip itin piktybiškas režimo pažeidimas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti BVK 142 str. 2 p. nurodytą drausminę nuobaudą, todėl perkėlimas į drausmės grupę dvylikai mėnesių, jam paskirtas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jam nebuvo leista pasirašytinai susipažinti su Drausmės komisijos posėdžio protokolu, nes toks protokolas nebuvo rašomas.
Pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai ir sekretorius (Taisyklių 244 p.). Balsavimo metu nuteistasis nedalyvauja. Po balsavimo jis pakviečiamas į Drausmės komisijos posėdį ir supažindinamas su komisijos sprendimu pasirašytinai (Pagal Taisyklių 243 p.).
Byloje esantis Drausmės komisijos 2014-09-18 posėdžio protokolas Nr. 14/07-2854 paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl tokio protokolo nebuvimo, tačiau šiame dokumente nėra pareiškėjo parašo, patvirtinančio jo supažindinimą su šiuo protokolu, todėl V.K. nurodyta aplinkybė dėl nesupažindinimo su Drausmės komisijos posėdžio protokolu lieka nepaneigta.
Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Drausmės komisijos posėdyje jis dalyvavo, apie jam siūlomą skirti drausminę nuobaudą girdėjo, todėl, teismo vertinimu, šis formalus nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas – rašytinis nesupažindinimas su Drausmės komisijos protokolu, negali būti pripažintas pagrindu panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-17 nutarimą Nr. 1810.
Pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-17 nutarimu Nr. 1810 paskirta nuobauda įgalioto pareigūno, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į pareiškėjui anksčiau taikytas nuobaudas, į Drausmės komisijos teikimą, į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, taip pat iš esmės buvo laikomasi kitų BVK 143 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų, todėl jos panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje nenustatyta, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai, skiriant pareiškėjui aukščiau nurodytas drausmines nuobaudas buvo neteisėti, t.y., kad šios įstaigos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Taigi pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t.y. valdžios institucijų neteisėtų aktų. Nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.