- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 1-273-239/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00278-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- A. J.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirba UAB „Geležinkelio tiesinimo centras“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė savo žmonai fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų, o būtent:
kaltinamasis 2013-05-20 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su žmona S. J. metu tyčia du kartus ranka sudavė jai į kairį petį bei ją pastūmė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis 2013-05-20 apie 20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su žmona S. J. metu pavartojęs fizinį smurtą žmonos atžvilgiu grasino ją nužudyti, sakydamas jai „kad užmuš ją ir vaikus“, tuo sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnyje 1 dalyje.
Kaltinamasis A. J. dėl abiejų veikų kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusioji-jo žmona. Su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kol negeria, su žmona sutaria gerai. Gerti pradėjo nuo 2013 m. kovo mėnesio. 2013-05-20 įvykių gerai neprisimena. Prisimena, kad po darbo kartu su pažįstamu gėrė, o kaip paskui parėjo į namus ir kas vyko namuose-neprisimena. Sutinka, kad galėjo vartoti smurtą žmonos atžvilgiu bei jai grasinti., nes kaip būna girtas-būna agresyvus. Dėl minėtų nusikaltimų jis labai gailisi, žmonos atsiprašė, žada ateityje nenusikalsti.
Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (LR BPK 426 str.).
Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. J. pilno savo kaltės pripažinimo, ji pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:.
Nukentėjusioji S. J. parodė, kad kaltinamasis-vyras. Kai A. J. blaivas, sutaria su juo gerai, o išgėręs vyras tampa agresyvus. 2013-05-20 apie 20 val., ji su mažamečiu sūnumi buvo namuose, kai išgirdo, kad kieme yra daužomi automobilio stiklai. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad jos vyras daužo jai priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada ji pro langą pradėjo šaukti vyrui, ką jis daro, o tai išgirdęs vyras pradėjo šaukti „kad dabar jai bus blogai“ ir pradėjo bėgti į namus. Kaltinamasis bandė įeiti į butą, o nukentėjusioji bandė neįleisti vyro į namus, bandydama užrakinti buto duris, bet vyras vis vies sudavė jai du kartus į kairį petį. S. J. nurodė, kad jos vyras buvo labai agresyvus ir tai jau ne pirmas smurto atvejis. . Taip pat vyras jai grasino, sakydamas, kad užmuš ją ir vaikus, kad ji ramiai nevaikščios po Lentvarį. Vyras buvo labai agresyvus, piktas, ji labai išsigando dėl savęs ir dėl savo vaikų. S. J. mano, kad vyro išsakytas grasinimas buvo realus, kadangi vyras buvo labai piktas, išdaužė automobilio langą, be to jis anksčiau buvo ją smaugęs, todėl jam išsakius grasinimą ji pajuto realią grėsmę savo gyvybei bei sveikatai. Po šio įvykio vyras jos atsiprašė. (b.l. 13-14).
Sutinkamai su byloje esančiu 2013-05-20 S. J. skundu, 2013-05-20, apie 20 val. 05 min. jos vyras A. J. daužė jai priklausantį automobilį, grasino susidoroti, sudavė jai keletą smūgių. (b. l. 2).
Iš 2013-05-20 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VPS tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad A. J. grasino žmonai bei sudavė į petį.. (b.l.3-4).
Sutinkamai su 2013-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, prie namo, esančio adresu Lauko g. 9, Lentvaris, Trakų r., kieme, prie namo, įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilis yra juodos spalvos. Apžiūros metu, automobilis yra neužrakintas, durelės uždarytos. Apžiūrint automobilį, matyti, jog dešinės pusės priekinių durelių stiklas yra išdaužtas, ant dešinės pusės priekinės keleivio sėdynės mėtosi stiklo šukės. Kitų pažeidimų apžiūrint automobilį nesimato. (b.l. 3-5).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. N. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PB patruliu. 2013-05-20 dirbo kartu su patruliu D. M.. Apie 20.24 val. iš Vilniaus aps. VPK OVP gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja namuose. Atvykę į vietą ir įėję į namo laiptinę pamatė kaltinamąjį, kuris mosikavo rankomis, mėgino pabėgti. Išėjus į kiemą, kaltinamasis ir toliau elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl jam uždėjo spec. priemonę- antrankius. Pranešėja S. J., parašė pareiškimą dėl minėto vyro smurto prieš ją ir grasinimų.
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-05-20, 21.10 A. J. buvo nustatytas 5,49 promilių girtumas. (b. l. 29).
Nors kaltinamasis ir pripažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet jo kaltė, taip pat, pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2013-05-20 sugrįžęs iš darbo į namus girtas daužė jai priklausančią automašiną, o padarius jam pastabą atbėgo į namus ir sudavė jai du smūgius į petį bei pastūmė. S. J. jautė fizinį skausmą. Taip pat teismui nėra pagrindo netikėti S. J. parodymais apie tai, kad kaltinamasis, pavartojęs fizinį smurtą, grasino nužudyti S. J., sakydamas, kad „ją užmuš ir vaikus“. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo skunde, rašytame 2013-05-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui bei ir 2013-05-20 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Be to, kaip jau buvo paminėta, pats kaltinamasis A. J. neneigia padaręs jam inkriminuojamas veikas, nors dėl girtumo ir negali nurodyti nusikaltimų padarymo aplinkybių
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Įvertinus byloje esančius duomenis bei tai, kad nukentėjusioji ir anksčiau ne kartą buvo kaltinamojo mušama, jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, S. J. turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad kaltinamasis ir dabar gali realiai įgyvendinti jai žodžiais išreikštus grasinimus- ją nužudyti.. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, sakydamas kad „užmuš ją ir vaikus“ - grasino nužudyti S. J., suvokė, jog toks pasakymas kelia jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, t. y. kad veikė tyčia. A. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai, siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą ir jis to pasiekė. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal minėtus BK straipsnius.
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, (LR BK 11 str. 3 d..), padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, savanaudiškos, -šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Skiriant bausmę A. J. atsižvelgiama ir į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą. Teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmę atkreipia dėmesį į padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą, į kaltininko asmenybę. A. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. numatytomis taisyklėmis. Skiriant bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi LR BK 54-61, 63 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąsias priemones- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. J. – iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti; kardomąją priemonę-periodinį registravimąsi policijos įstaigoje-paskelbus nuosprendį-panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 72² str. įpareigoti A. J. per vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti A. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.