Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ap­sau­gos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimo E. J. administracinio tei­sės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respu­bli­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad 2014 m. vasario 25 d. 13.00 val. atlikus patikrinimą kavinėje „A” (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „A.R.”, rasta dirbanti I. K. (buvusi pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri SoDra IS duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „A.R.”. Su ja darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie jos įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tuo UAB „A.R.“ direktorė E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p.

Institucija skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nu­ta­rimą prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant UAB „A.R.“ direktorei E. J. baudą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nuro­do­ma, jog 2014 m. vasario 25 d. 13.00 val. Institucijos darbo inspektoriai atliko patikrinimą kavinėje „A“, kurio metu kavinės virtuvės patalpose indų plovykloje (prie nerūdijančio plieno stalo) buvo rasta I. K. (buvusi pavardė V.), kuri, sužinojusi, kad kavinėje yra atliekamas patikrinimas, padėjo neišplautą lėkštę ir bandė pasišalinti iš darbo vietos. Darbo inspektoriui R. R. klausinėjant, ką I. K. veikia kavinės patalpose, pastaroji iš pradžių žodžiu, o iš karto po to ir raštu paaiškino, kad bando dirbti pagalbine darbininke, skuto bulves ir plovė indus. Dėl darbo pobūdžio tarėsi su direktore. I. K. buvo supažindinta ir įspėta raštu dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Nustatyta, kad I. K. SoDra IS duomenimis nebuvo įdarbinta UAB „A.R.“ ir apie jos įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Teismo posėdžio metu I. K. jau teigė, kad tik sėdėjo ant kėdės plovykloje ir stebėjo, kas vyksta, be to, buvo supažindinta su įsakymu, kuriuo jai dirbti uždrausta. Pakeisti I. K. parodymai teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Institucija liudytojos parodymus vertina kaip siekį direktorei E. J. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, o vėliau pateikti nenuoseklūs nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, patikrinimo metu UAB „A.R.“ dirbo I. K. mama I. V., todėl tikėtina, kad I. K. pakeitė savo parodymus, nenorėdama pakenkti tolesniam mamos darbui. Remiantis teismų praktika, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Todėl vertinant bylos aplinkybes, turėtų būti atsižvelgta į pirminius liudytojos I. K. parodymus.

Institucijos skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas liudytojomis apklausė tik salės darbuotojas I. M. ir L. S., kurios į virtuvės patalpas pagal savo darbo pobūdį užeina tik periodiškai. Teismas nepagrįstai neapklausė virtuvės darbuotojų V. N. ir I. V., kurios tiesiogiai dirbo virtuvėje ir visą laiką matė, ką veikė I. K.. Teismas net nebandė išsiaiškinti, kas tą dieną konkrečiai skuto bulves ir plovė indus. Taip pat neaišku, kodėl teismas neapklausė kito patikrinime dalyvavusio darbo inspektoriaus A. S.. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, neatsižvelgė į pirminius liudytojos I. K. parodymus bei neapklausė liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su nelegaliai dirbusiu darbuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas I. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas sprendimą dėl I. K. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pažeidimą nebuvimo, apylinkės teismas rėmėsi teisme apklaustos pažeidėjos E. J. ir trijų liudytojų – kavinės darbuotojų parodymais bei teisme duotais liudytojos I. K. (buvusios I. V.) parodymais, kurie visiškai ski­ria­si nuo pirminių jos parodymų, duotų pareigūnams. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad pagrindiniai įro­dy­mai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pa­rei­gūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad teisminio nagrinėjimo teisme metu nebuvo liudytoju apklaustas kitas patikrinime dalyvavęs darbo inspektorius A. S. bei virtuvės darbuotojos V. N. ir I. V., kurios įvykio metu buvo virtuvėje ir galėjo paliudyti apie reikšmingas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme visų pažeidimą fiksavusių pareigūnų ir įvykį mačiusių liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (LVAT nutartis byloje Nr. N575-881/2009). Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situ­a­ci­jo­je, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas tik nus­ta­čius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Be to, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo mi­nis­terijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 nutarimą panaikinti ir E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.