Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-2639-470/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
e2-2639-470/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00867-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Atsakovas
A. Š., R. G.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Ramunė Kuzmienė
Kategorijos
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2639-470/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00867-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.5.; 3.4.1.6. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m spalio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant Redai Narijauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams V. V., V. T.,atsakovams A. Š., R. G., jų atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. Š., R. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. G. ir A. Š. nepilnamečio sūnaus R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio R. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dabartinės vaiko globėjos šeimoje pagal jos gyvenamąją vietą, priteisti iš kiekvieno iš tėvų išlaikymą R. Š. po 200,00 Eur iš kiekvieno periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja uzufrukto teise.

Ieškovo atstovai teisme ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai R. G. ir A. Š. yra R. Š. tėvai, vaiko patys neaugina, vaikas nuo 2020-01-21 auga laikinosios globėjos šeimoje, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2020-01-16 nutartimi leista ieškovui paimti vaiką iš tėvų, nes jie dėl piktnaudžiavimo alkoholiu netinkamai vykdė tėvų pareigas ir negalėjo užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, būtinų jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Likusiam be tėvų globos nepilnamečiui Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-22 įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa globėjos šeimoje pagal globėjos gyvenamąją vietą. Ši globą tęsiasi iki šiol. Per visą laikotarpį atsakovai nedarė jokių aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą. Iš viso R. Š. laikinoji globa buvo taikyta keturis kartus: nuo 2013-04-24 iki 2013-06-12, nuo 217-04-10 iki 2017-07-11, nuo 2017-11-08 iki 2018-02-13, nuo 2020-01-21 iki dabar. Atsakovų šeima nuo 2013-03-13 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-11-07 šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas. Pagal 2021-03-30 pateiktą informaciją iš Alytaus miesto šeimos centro R. G. telefoninių pokalbių su sūnumi metu dažnai būna galimai neblaivi, abu tėvai neteikia materialinio išlaikymo sūnui. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras 2021-03-26 informavo, jog atsakovai R. G. ir A. Š. piktnaudžiauja alkoholiu, nustatyti girtumai 2021-01-25, 2021-02-09, 2021-03-08. Įstaiga informavo, jog atsakovai nesiima priemonių alkoholio problemai spręsti. 2020-02-02 atsakovai pradėjo medikamentinį gydymą nuo alkoholizmo, tačiau gydymo nebaigė. Alytaus apskrities VPK 2021-03-22 raštu informavo, kad atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-02 iki 2021-03-08 vyko 11 kartų, iš kurių 9 kartus dėl smurto artimoje aplinkoje, 2 kartus dėl neblaivumo nustatymo. 2021-03-16 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė R. G. paaiškino, kad vaikui tuo metu negalima grįžti į šeimą, nes išvaržytas šeimos gyvenamasis būstas, šeima nesusitvarko su alkoholio vartojimo problema. Įvertinus esamą padėtį šeimoje, aplinkybes, kad situacija šeimoje blogėja, tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, nesprendžia nesaikingo alkoholio vartojimo problemos ir nesant duomenų, jog padėtis šeimoje gali pasikeisti, buvo priimtas bendras sprendimas (atvejo vadybos posėdis) kreiptis į teismą ieškiniu dėl tėvų valdžios ribojimo.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tuojau pat po vaiko paėmimo iš šeimos abu kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medikamentinio priklausomybės alkoholiui gydymo. Pripažįsta, kad šis gydymas nebuvo veiksmingas, jis truko apie 3 mėnesius, tačiau vėliau prasidėjo karantinas, gydymas nutrūko. Atsakovė R. G. paaiškino, kad jai buvo itin sunku susitaikyti su vaiko paėmimu iš šeimos, ji nusiraminimo ieškodavo vartodama alkoholį. Tačiau vėliau situacija keitėsi, pardavus iš varytynių jų butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, abu padarė išvadas. Atsakovai nurodė išsinuomoję kitą butą, jame kartu gyvena, abu turi nuolatinius darbus ir dirba. Atsakovas nurodė dirbantis betonuotoju Vilniuje, kasdieną automobiliu jis veža ir kitus įmonės darbuotojus į darbo vietą, todėl alkoholio visiškai nevartoja. Atsakovė nurodė dirbanti siuvimo įmonėje pagal gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Su vaiku abu nurodė bendraujantys telefonu, tačiau leidžiamas tik vienas telefoninis skambutis per savaitę. Vaikas su jais bendrauja noriai, labai laukia susitikimų, labai nori namo. Globėja yra geranoriška, jie supranta, kad vaikui globėja yra sudariusi geras sąlygas, jų ir globėjos santykiai geri. Vaikui išlaikymo neteikia, nes globėja nurodė, kad jokių daiktų ar lėšų nereikia ir ji jų nepriimsianti. Nepaisant to, atsakovė nurodė padovanojusi sūnui 20 Eur gimtadienio proga, į susitikimus, kurie buvo atnaujinti po karantino, visada veža smulkių dovanėlių, susitikimų su vaiku nėra praleidę, išskyrus paskutinį, kai jiems buvo pranešta, kad vaikas serga. Pasibaigus karantinui abu nusprendė tęsti gydymą nuo alkoholizmo, gydymui registravosi Varėnoje, abiem atliktas tęstinis Blockterapijos kursas, galiojantis iki 2022-03-22, po vadinamojo „kodavimo“ nė vienas alkoholio nevartoja, abu toliau dirba, turi namus ir gali patys auginti vaiką.

Atsakovų atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tėvų valdžios ribojimą atsakovams nuolatinai, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų daroma išvada, jog tėvai nesirūpina vaiku ar daro jam ypatingą žalą, taip pat nėra kitų CK 3.180 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintų pagrindų, kuriuos būtina nustatyti ribojant tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

Liudytoja apklausta J. G., kuri yra paskirta nepilnamečio R. Š. globėja, paaiškino, kad R. Š. jos namuose gyvena apie 1,5 metų. Karantino metu pasimatymai tarp vaiko ir tėvų nevykdavo, tačiau tėvams ji skambindavo 1 kartą per savaitę, tėvai su vaiku kalbėdavosi telefonu, šiuo metu pasimatymai vyksta gyvai, taip pat kartą per savaitę. Pradžioje yra buvę atvejų, kai ji įtarė motiną buvus neblaivią, tačiau kadangi pokalbiai buvo telefoniniai, to fakto patvirtinti negalinti. Tėvai į pasimatymus visada atvyksta, jų bendravimas su vaiku gražus, visada atvyksta su lauknešėliais ne tik savo vaikui, bet lauktuvių užtenka ir kitiems jos globojamiems vaikams. Vaikas labai laukia susitikimų su tėvais, jam tai didelė šventė, labai nori grįžti pas tėvus gyventi, laukia to laiko, kada tai galės įvykti. Po susitikimų su tėvais vaikas būna labai laimingas, džiaugiasi, laukia kito pasimatymo. R. mama viską jos yra išsiklausinėjusi apie savo vaiką, jo elgesį, labai domisi vaiku. Išlaikymo ji iš atsakovų nepriimanti, nes vaikui nieko netrūksta. Motina vaiko prašymu pasiuvo kaukę ne tik savo vaikui, bet ir kitiems globojamiems vaikams, o kadangi karantino metu jos perduoti tiesiogiai negalėjo, perdavė per kitus asmenis. Liudytoja patvirtino matanti tėvų rūpestį vaiku ir siekį jį susigrąžinti į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Nustatyta, kad nepilnamečio R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. G. ir A. Š., tai patvirtina įrašai vaiko gimimo liudijimo kopijoje. R. Š. nuo 2020-01-21 auga laikinosios globėjos J. G. šeimoje, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2020-01-16 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, nes tėvai R. G. ir A. Š. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu netinkamai vykdė tėvų pareigas ir negalėjo užtikrinti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, būtinų jo vystymuisi. Likusiam be tėvų globos nepilnamečiam vaikui R. Š. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-22 įsakymu Nr. DV-53 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ nustatyta laikinoji globa globėjos šeimoje pagal jos gyvenamąją vietą. I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kelia ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvams R. G. ir A. Š. teises į R. Š. ir nurodo, kad abu tėvai nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, nesprendžia nesaikingo alkoholio vartojimo problemos ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis. Tėvams yra žinoma jų vaiko buvimo vieta, su globėja jie bendrauja.

Sprendimas dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti priimtas tuomet, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai padaroma išvada, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), todėl yra vertintini kiekvieno iš tėvų priešingi teisei veiksmai. Pabrėžtina, kad CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinės ir negali būti aiškinamos plečiamai, o pasekmės taikomos tik esant tėvų kaltei. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui ir motinai, faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, kad abu tėvai veikia priešingai teisei, jų veiksmai pasireiškia nuosekliu neveikimu – jie vengia atlikti savo pareigas vaikui ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnio 3 dalis.). Nurodoma, jog sūnui tėvai neteikia išlaikymo, tuo darydami ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Šeimoje nestebimi teigiami pokyčiai, tėvai nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

Šiuo atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio R. Š. tėvai R. G. ir A. Š. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas patvirtinama VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2021-03-26 raštu Nr. SD-822 „Dėl informacijos pateikimo apie R. G. ir A. Š. šeimą“, taip pat šios įstaigos įrašais 2021-03-16 Pagalbos plane, Administracinių nusižengimų registro išrašais apie A. Š. ir apie R. G.. Buvus aplinkybių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo šeimoje teismo posėdžio metu neneigė abu tėvai, kurie pripažino, kad problemos jų šeimoje buvo susiję išimtinai tik su alkoholio vartojimu, tačiau jie akcentavo, kad šiuo metu tai jau yra praeities faktai. Iš dalies tokį atsakovų tvirtinimą paneigia naujausia VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro informacija, fiksuota 2021-08-27 rašte Nr. SD 2491, kuriame nurodyta, jog R. G. neblaivumas konstatuotas 2021-06-11, o A. Š. 2021-08-18.

Išanalizavus pateiktus į bylą rašytinius įrodymus matyti akivaizdi tėvų pažanga sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, o būtent abu atsakovai nurodė ir tai patvirtinama 2020-02-02 Medicinos dokumentų išrašais/siuntimais, kad tuoj po vaiko paėmimo iš šeimos jie bandė praeiti medikamentinį gydymo kursą. Atsakovų paaiškinimu šis gydymas jiems nebuvo veiksmingas, nes iš dalies gydymui turėjo įtakos karantino paskelbimas, kuomet jie prarado galimybę dalyvauti gydymo seansuose, negebėjimas savarankiškai susitvarkyti su problema. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina ir tai, kad tuojau po vaiko paėmimo, o būtent 2020 m. sausio mėnesį atsakovai nuvyko į Varėną gydytojos psichiatrės konsultacijai, jie registravosi anoniminių alkoholikų grupėje. Kiti duomenys patvirtina, kad 2021-09-05 atsakovams atliktas tęstinis Blockterapijos kursas, galiojantis iki 2022-03-22, įrašai medicinos dokumentų išrašuose patvirtina, jog prognozė rimta. Atsakovų teigimu šio gydymo jie ilgai siekė, iš dalies pradėti gydymą trukdė paskelbtas šalyje karantinas ir dėl jo apribotas laisvas judėjimas tarp savivaldybių, šiuo metu gydymas jau yra pradėtas, jis veiksmingas, abu atsakovai patvirtino visiškai atsisakę alkoholio vartojimo. Šias ap;linkybes iš dalie spatvitina faktai, kad abu atsakovai turi darbus ir dirba, atsakovas A. Š. važinėja į darbo vietą į Vilnių, pats vairuoja, kas tik patvirtina, kad sąlygų piktnaudžiauti alkoholiu nėra. Liudytoja apklausta J. G., kuri yra nepilnamečio vaiko laikinojo globėja, patvirtino, kad jau ilgas laikas, kai jai nekyla abejonių, jog abu tėvai bendrauja su vaiku telefonu būdami blaivūs, taip pat ji niekada nepastebėjusi tėvų neblaivumo pasimatymų su vaiku metu.

Kaip matyti iš SODROS duomenų bazės duomenų, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 1002155 duomenų, atsakovė R. G. stebėjimo laikotarpiu dirbo mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), o nuo 2020-10-01 vykdo individualią siuvimo paslaugų veiklą, jos teigimu ši veikla jai yra ypač naudinga, kadangi dirbdama ji galinti užsimiršti dėl šeimą ištikusios krizės, kai buvo paimtas ir globai perduotas nepilnametis sūnus. Atsakovas A. Š. 2020 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, nuo 2021-05-03 neterminuotos darbo sutarties pagrindu įsidarbino betonuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, kas patvirtinama į bylą pateikta darbo sutartimi.

Iš byloje pateiktų duomenų, t. y. Alytaus miesto šeimos centro 2021-03-30 rašto Dėl informacijos reikimo“, 2021-03-26 rašto „Dėl informacijos teikimo apie R. G. ir A. Š. šeimą“, Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto, Globojamo vaiko aplankymo aktų, Pagalbos plano duomenų matyti, jog atsakovams trūksta ilgalaikio sugebėjimo rūpintis vaiku, nes šeima linkusi vartoti alkoholį, dėl ko vaiko negali tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti juo bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Vertinant šeimos pagalbos plane pateiktą informaciją matyti, kad atsakovai tik iš dalies priėmė jiems teikiamų socialinių paslaugų, įsipareigojimų bei socialinio darbuotojo rekomendacijų. Tačiau čia itin svarbi ta aplinkybė, kad iš dalies programos atsakovai negalėjo vykdyti dėl paskelbto karantino ir dėl savo užimtumo darbe, be to, būtina įvertinti, jog duomenys, fiksuoti šiuose dokumentuose, yra beveik pusės metų senumo, o tai neleidžia daryti kategoriškos išvados apie dabartinę šeimos padėtį ir atsakovų negebėjimą rūpintis vaiku. Be to, šiuose dokumentuose fiksuota ir kita informacija - jog tėvai nepraleidžia telefoninių pokalbių su vaiku, taip pat visada atvyksta į susitikimus su sūnumi.

Kaip matyti iš Alytaus miesto šeimos centro teikiamų duomenų, pateiktų iki 2021-03-30, R. G. su sūnumi buvo susitikusi 8 kartus, 2020-03-16 ji skambino į Globos centrą ir teiravosi apie sūnaus sveikatą, savijautą, vėliau kreipėsi dėl galimybės bendrauti su sūnumi; tėvas A. Š. su sūnui buvo susitikęs 4 kartus, R. su tėvais telefonu bendravo nuolatos. Itin svarbia ir objektyvia informacija laikytini liudytojos J. G. parodymai, kuriais patvirtinama, kad tėvai nepraleidžia pasimatymų su vaiku, visada į juos atvyksta pasiruošę, vaiko pasiilgę, vaikui perduoda lauktuvių, jų bendravimas gyvas ir artimas, vaikas būna stipriai išsiilgęs tėvų, džiūgauja juos pamatęs, matomas artimas tėvų ir vaiko ryšys.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp tėvų ir vaiko matomas glaudus ryšys, tėvai domisi vaiku, jį lanko ir su juo noriai bendrauja, siekia teikti išlaikymą, bet to negali padaryti, nes globėjos tvirtinimu tokiai pagalbai poreikio nėra. Šeima siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, ji turi gyvenamąjį būstą, kas patvirtinama į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi. Pateiktų į bylą įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiejų atsakovų požiūris į nepilnametį sūnų R. yra abiem atsakovams vienodai svarbus, o pastangos susigrąžinti sūnų į šeimą akivaizdžiai stebimos.

Surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad socialinis ryšys tarp vaiko ir abiejų tėvų yra nutrūkęs, todėl teismo vertinimu pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovai visiškai nėra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, tačiau daugelio savo pareigų negali atlikti dėl vaikui paskirtos laikinosios globos, t. y. dėl administracinių ribojimų negali laisvai kiek nori laiko bendrauti su sūnumi, jį savarankiškai auginti, bet matomas akivaizdus atsakovų siekis ir pastarąjį pusmetį stebimos pastangos susigrąžinti vaiką į šeimą. Tėvai įrodė siekį pakeisti gyvenimo būdą, suprato savo problemos esmę ir ėmėsi priemonių jai spręsti. Atsižvelgiant į atsakovų dedamas pastangas, yra pagrindas manyti, kad padėtis jau šiuo metu keičiasi į gerąją pusę, todėl pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą nekonstatuojama (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Be to pastebėtina, kad skurdžios tėvų gyvenimo sąlygos, apie kurias minima Alytaus miesto šeimos centro informacijoje dėl atsakovų nuomojamo buto, o taip pat vienas atsakovės ir vienas atsakovo girtumo atvejai, nustatyti po ieškinio priėmimo teisme, negali būti pagrindu toliau tęsti vaiko paėmimą iš šeimos, nes taip gali būti pakenkta vaiko interesams, neužtikrinant jam sąlygų augti savo biologinėje šeimoje ir turėti nuolatinį nepertraukiamą ir netrukdomą bendravimą bei emocinį ryšį su savo tėvais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys neterminuotai riboti atsakovų tėvų valdžią į sūnų nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo kaip neatsiejamai susijęs reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki nuolatinės globos paskyrimo momento nespręstinas ir kartu su pagrindiniu reikalavimu atmestinas.

Dėl išlaikymo

Ieškovas kelia reikalavimą priteisti nepilnamečiam R. Š. iš kiekvieno tėvų po 200,00 Eur išlaikymo iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį tuo atveju, jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų ) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnis). Šiuo atveju nors ieškovas ir teigia abu tėvus neremiant vaiko, tačiau iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tėvams objektyviai nesudarytos sąlygos vaikui esant laikinoje globoje teikti tokį išlaikymą, t. y. jiems nenurodyta sąskaita, į kurią galėtų pervesti lėšas vaikui, laikinoji globėja nepageidauja gauti papildomų lėšų iš vaiko tėvų ir jų atsisako, o tėvai tokiu atveju yra ribojami tik galimybės teikti vaikui nedideles dovanėles, kurias noriai teikia. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-05-25 sprendimais Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1311-4548 ir Nr. 8.2Mr)TP-21-T-1213-4550 atsakovams R. G. ir A. Š. suteikė antrinę teisinę pagalbą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtos valstybės 100 procentų. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė