Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. Z.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1701-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1701-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 5 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) miško kelyje į (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ palink pušį augančią prie poilsiavietės „Šerno guolis“. Važiuodamas miško keliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti, tokiu važiavimu gadino kelio dangą, vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį blindės medį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta žvyrinė kelio danga, vairuojama transporto priemonė, apgadintas medis. L. V. apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, bandė iš eismo įvykio vietos pasišalinti, bet dėl įvykio metu padarytų apgadinimų vairuojamai transporto priemonei to padaryti negalėjo. Savo veiksmais jis sukėlė pavojų sau ir vairuojamo automobilio keleivei, sugadino miško kelio dangą, apgadino blindės medį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. L. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, L. V. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20114365206 (toliau – Nusižengimo byla) medžiaga bei išklausius proceso dalyvius, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. L. V. nurodė, jog chuliganiškai jis nevairavo, „saulių“ nepiešė, kelio danga jau buvo sugadinta prieš jam atvykstant. Į blindę jis atsitrenkė važiuodamas 30–40 km/val. greičiu, kadangi jį važiuojantį smėlėtu miško keliu sumėtė. Tuomet bandė važiuoti toliau, bet nuvažiavus keletą šimtų metrų pajautė, kad automobilis įvykio metu nukentėjo taip, jog namo grįžti pačiam nepavyks, be to, jis užklimpo, todėl paskambino draugui, kuriam atvykus, su tempimo troso bandė automobilį ištraukti. L. V. nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Liudytojai jo vairuojančio automobilį nematė, matė tik stovintį, jau apgadintą, be to nei vienas iš liudytojų nepatvirtino Nutarime nurodytų aplinkybių, jog jis vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greit didino greitį, bei greit stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu, ir susikasti. Byloje esančios nuotraukos taip pat neinformatyvios, iš padangų rašto neįmanoma identifikuoti, kad ant kelio palikti padangos pėdsakai yra būtent jo vairuoto automobilio.

Teismas šiuo atveju nesutinka su L. V. ir jo atstovo pozicija, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino Nutarime nurodytų aplinkybių jog jis vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greit didino greitį, bei greit stabdė, taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu, ir susikasti, tai yra „piešė saules“. Tiek administracinio tyrimo apklausų metu, tiek ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti miško darbuotojai A. K. ir L. S., nurodė, jog būdami miške, išgirdo nuo jų apie 500–1000 m. atstumu pergazuojant automobilio variklį, gausmą, didinamas variklio apsukas. Pagal garsą buvo galima suprasti, jog tai važinėja vienas automobilis. Išgirdę minėtus garsus, pamanė, jog yra gadinama kelio danga, todėl sėdę į savo automobilį važiavo garso kryptimi. Atvykę, pirmiausiai pamatė ant kelio išpjautas vingiuotas vėžes ir jomis sekė apie 1 km atstumu, kol privažiavo miško kelių sankirtą prie pavėsinės. Ten pamatė, jog visa sankirta yra sugadinta „piešiant saules“. Matėsi ne vienas ratas aplink sankirtos viduryje augančią pušį, susidariusios vėžės buvo apie sprindžio gylio. Pavažiavus apie 500 m. vingiuotais pėdsakais, pamatė du „BMW“ automobilius, iš kurių vienas buvo su angliškais valstybiniais numeriais, jis buvo įstrigęs kelkraštyje. Jis buvo apgadintas, automobiliui išdaužytas dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis dešinys sparnas, priekinis bamperis dešinėje pusėje. Iš pradžių jie (liudytojai) galvojo, kad „BMW“ automobilis galėjo būti apgadintas „piešiant saules“ sankryžoje aplink ten augančią pušį, tačiau medis buvo neapgadintas. Buvo kliudyta prie kelio auganti blindė, kuri buvo apie 300 metrų atstumu nuo stovinčio „BMW“ automobilio. Prie automobilių buvo 4 asmenys, bandė trosu ištraukti minėtą „BMW“ automobilį. Paklausus jų „ką jūs čia pridarėt?, taip kelias sugadintas“, automobilio “BMW“ su nelietuviškais numeriais vairuotojas teisinosi, kad čia taip važinėjo pirmą kartą, prašė nekviesti policijos, vis atsiprašinėjo dėl sugadinto kelio. Matyti, jog pėdsakai buvo išvažinėti šviežiai, nes viršutinis smėlis buvo nenudžiūvęs. Paskutiniai kelio apgadinimo pėdsakai vedė prie apgadinto „BMW automobilio, ties juo pasibaigė. Iki tol kol atvažiavo policijos pareigūnai, „BMW“ vairuotojas neneigė, kad tai jis išvažinėjo visą kelią ir slydo šonu sankryžoje. Atvažiavus policijai, jie (liudytojai) pasakė dėl ko ją kvietė, vaikinai viską girdėjo, tačiau tylėjo, nesiginčijo. Po to pareigūnai liko toliau bendrauti su „BMW“ vairuotojais, apie ką jie bendravo negirdėjo, kadangi jie (liudytojai) išvyko (Administracinio nusižengimo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 14–21). Taigi, priešingai nei teigia L. V. ir jo gynėjas, liudytojai nurodė, jog būtent L. V. „piešdamas saules“ sugadino kelio dangą ir apgadino kelkraštyje augusią blindę. Chuliganiško vairavimo požymius formuoja teismų praktika, kurioje yra aptinkama gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiškas vairavimas. Vienas iš jų – kai asmuo važiuodamas suko „saulutes“, tai yra, buksuodamas ratais slydo šonu ant asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, gadindamas kelio dangą (Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas byla Nr. N-261-7932/2010 2010 m. gruodžio 2 d.). Šiuo atveju, L. V. atliko analogiškus veiksmus – iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ palink pušį augančią prie poilsiavietės „Šerno guolis“. Važiuodamas miško keliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti, tokiu važiavimu gadino kelio dangą, vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį blindės medį. Skunde teigiama, jog Institucija nenurodė jokių duomenų pagrindžiančių Nutarime nurodytas aplinkybes, kad L. V. būtų rodęs nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams. Byloje nėra įvardintas nei vienas toks eismo dalyvis ar aplinkinis gyventojas, kuriam neva buvo rodoma nepagarba tokiu važiavimu, tačiau tai, kad L. V. vairavo chuliganiškai ir kad tokį jo vairavimą kaip chuliganišką suvokė ir kiti asmenys, kurie jautė tokio vairavimo keliamą pavojų, būtent ir patvirtina aplinkybė, kad miško darbuotojai išgirdę pergazuojamo automobilio variklio garsą nusprendė, kad vairuojama chuliganiškai, todėl nusprendė atvykti patikrinti ar nėra gadinama kelio danga, o atvykę nusprendė ir pranešti Institucijai apie pavojingą L. V. vairavimą, dėl kurio jis atsitrenkė į medį. Nors reali žala nebuvo padaryta, niekas eismo įvykio metu nenukentėjo, tačiau tai nereiškia, kad L. V. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymėtina, kad siekdamas save priešpriešinti prieš kitus eismo dalyvius ir pademonstruoti savo pranašumą, L. V.. pervertino savo vairavimo sugebėjimus ir automobilio galimybes, dėl to transporto priemonės nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelėje augantį medį. Nepaisant to, kad niekas nenukentėjo, dėl tyčinio chuliganiško L. V. elgesio buvo kilęs akivaizdus pavojus kitiems eismo dalyviams, be to, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, L. V. kėlė pavojų kartu su juo važiavusiai keleivei ir pats sau. Nors L. V. teigia, jog kelio danga ir blindė prieš jam atvažiuojant jau buvo sugadintos, o jis automobilį vairavo tvarkingai, jo vairuojamą automobilį tiesiog sumėtė, tai iš esmės paneigia liudytojų parodymai, jog į įvykio vietą jie atvyko būtent dėl to, jog išgirdo nuo jų apie 500–1000 m. atstumu pergazuojant automobilio variklį, gausmą, didinamas variklio apsukas. Važiuodami garso kryptimi, jie ir rado sugadintą kelio dangą, o sekdami iki kur veda sugadintos kelio dangos pėdsakai rado būtent L. V. automobilį „BMW“ su ne lietuviškais numeriais, kuris buvo smarkiai apgadintas ir stovėjo užklimpęs kelkraštyje. Kelio apgadinimai baigėsi būtent ties L. V. automobiliu, toliau nesitęsė. Kelio danga liudytojų teigimu buvo sugadinta apie 3 val. laikotarpyje, kadangi važiuodami ryte tuo pačiu keliu liudytojai matė, kad kelias buvo dar nesugadintas, o po trijų valandų baigę darbus jau pastebėjo sugadinimus. Per šį laikotarpį jie kitų automobilių, apart L. V. ir jo draugo, nematė. Liudytojų teigimu, jie atvykę į įvykio vietą pirmieji užvažiavo ant šviežiai paliktų provėžų, viršutinis smėlis dar buvo nenudžiūvęs. Tai atsispindi ir teismui pateiktame diske esančiose nuotraukose, kuriose matyti gilios provėžos. Nematyti konkrečios vietos kur L. V. vairuojamą automobilį jo teigimu „sumetė“, nes zigzagais važiuota ilgą kelio atkarpą, gazuojant, kadangi paliktos labai gilios provėžos, vietomis matomi prasikasimai, palikti purūs smėlio su žvyru kauburėliai ir įdubos. Be to, matosi, jog vietomis spaudžiant greičio pedalą kelyje buvo staigiai apsisukinėjama, kadangi kelio danga išvažinėta ratais – „saulėmis“, o šalia matomi prasikasimai ir purūs smėlio su žvyru kauburėliai. Ant paliktų ryškių provėžų kitų automobilių provėžų nesimato, matosi, kad jos visai šviežios. Vietomis, kur automobilis „prasikasė“ matomi purūs smėlio ir žvyro kauburėliai yra dar visiškai neišvažinėti (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 31). Jeigu L. V. būtų važiavęs paskui, jam neišvengiamai būtų tekę per minėtus kauburėlius pervažiuoti. Be to, apžiūrėjus eismo įvykio metu apgadintą blindę, buvo pastebėta, kad jai padaryti apgadinimai taip pat visai švieži, žievė buvo nusilupusi ir neparudavusi, ant apgadinimų nesimatė dulkių. Iš pradžių liudytojų teigimu L. V. nurodė, kad blindė jau buvo apgadinta prieš tai, o paklaustas į kokį medį jis atsitrenkė, nurodė, kad automobilis apgadintas seniau, ne įvykio dieną (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 21). Tuo tarpu savo pateiktame skunde ir teisme jau neneigė, kad savo automobilį apgadino atsitrenkęs į blindę, tačiau nurodė, kad medis jau buvo apgadintas prieš tai. Teismo vertinimu, šie L. V. argumentai yra nenuoseklūs ir tėra jo gynybinė versija, nes akivaizdu, jog jis niekaip negalėjo žinoti ar blindė jau buvo apgadinta prieš tai, kadangi ją apžiūrėti turėjo galimybę tik po eismo įvykio, kai pats ją ir apgadino. Neįtikima, kad tuo momentu kai L. V. teigimu jo vairuojamą automobilį sumėtė, prieš atsitrenkimo į medį momentą jis būtų spėjęs blindę gerai apžiūrėti, nes atsitrenkimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad medis augo pakelėje turėjo trukti neilgiau kaip keletą sekundžių. Be to, liudytojų teigimu, visi medžio apgadinimai buvo švieži, atsilupusi medžio žievė buvo neparudavusi, todėl net jeigu medis ir būtų buvęs apgadintas dviejų skirtingų eismo įvykių, kuriuos skyrė trumpas laiko tarpas, metu, L. V. niekaip nebūtų galėjęs atskirti kurie apgadinimai padaryti būtent jo.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kita, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kita; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

Nagrinėjamu atveju L. V. ir jo atstovas nurodė, jog L. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl KET 9 punkto pažeidimo. Tuo tarpu jo atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, jog jis padarė jau ne vieną KET pažeidimą (9 punkto), o šešis, tai yra pažeidė 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus, todėl Institucijos atstovai bylą tyrė atmestinai ir visiškai neprofesionaliai ją išnagrinėjo ir neteisėtai pripažino jį kaltu padarius ANK nusižengimą numatytą 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytuose administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamuose reikalavimuose nėra nurodyta, jog jame turi būti nurodyti visi galimi, su ANK straipsniu, kuris asmeniui inkriminuotinas, susiję teisės aktų ar įstatymų straipsniai/punktai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą L. V. surašęs pareigūnas dirba Veiklos skyriuje, o ne Kelių policijos skyriuje, todėl sutiktina su Institucijos atstovo nurodyta aplinkybe, jog jam galimai yra ganėtinai sudėtinga surašant protokolus analizuoti KET pažeidimus, detaliai įvertinant visas aplinkybes. Nepaisant to, L. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas iš esmės atitinka įstatyme numatytus formalius reikalavimus: jame aiškiai nurodytas tiek administracinio nusižengimo padarymo laikas, tiek jo padarymo vieta, taip pat nurodytas asmuo, kaltinamas administracinių nusižengimų padarymu, aprašyta ir jo padaryto nusižengimo esmė, nurodytas ir teisės aktas, kurio reikalavimus aukščiau aprašytais veiksmais asmuo pažeidė – Kelių eismo taisyklių 9 punktas, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat buvo nurodytas administracinę atsakomybę už tai numatantis teisės aktas – ANK 420 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu priimant Nutarimą buvo papildomai tiriamos įvykio aplinkybės, bylos medžiagą analizavo pareigūnas labiau kvalifikuotas KET srityje, todėl administracinio nusižengimo esmė buvo kiek papildyta, papildomai nurodyti nauji KET punktai, kuriuos L. V. pažeidė. Pastebėtina, jog nors Nutarimas papildytas naujais KET punktais ir jame šiek tiek išsamiau aprašytos įvykio aplinkybės nei administracinio nusižengimo protokole, tačiau tai L. V. padaryto administracinio nusižengimo sudėties esmės nekeičia, nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi ir niekaip neapsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, todėl nelaikytina, kad ši aplinkybė yra esminė ir leidžianti daryti išvadą, kad pareigūnai bylą tyrė atmestinai, todėl neteisėtai pripažino L. V. kaltu. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolu asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ar administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, ar asmuo kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, ar jo kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, be to jo kaltę patvirtina aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir L. V. skundą tenkinti.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama L. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė L. V. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir L. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1701-2020, kuriuo L. V., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, L. V. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 20114365206 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.