- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- II-88-791/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00239-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. V.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. Z.,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1701-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1701-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 5 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) miško kelyje į (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ palink pušį augančią prie poilsiavietės „Šerno guolis“. Važiuodamas miško keliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti, tokiu važiavimu gadino kelio dangą, vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį blindės medį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta žvyrinė kelio danga, vairuojama transporto priemonė, apgadintas medis. L. V. apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, bandė iš eismo įvykio vietos pasišalinti, bet dėl įvykio metu padarytų apgadinimų vairuojamai transporto priemonei to padaryti negalėjo. Savo veiksmais jis sukėlė pavojų sau ir vairuojamo automobilio keleivei, sugadino miško kelio dangą, apgadino blindės medį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. L. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. V. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir L. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 6 d. apie 14–15 val. automobiliu „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su drauge važinėjo po Alytaus r. sav. apylinkes. Važiavo miško keliuku, pro Užupių kapines, link poilsiavietės „Šerno guolis”. Pravažiavus poilsiavietę miško keliu pasuko į dešinę pusę ir važiavo tolyn. Šiuo keliu važiavo pirmą kartą, todėl buvo įdomu kur jis veda. Pavažiavus 200–300 m. išgirdo kažkokį garsą iš priekinės dešinės pusės rato, tuo metu pajuto, kad automobilį sumėtė ir jis nesuvaldydamas automobilio nuvažiavo nuo kelio bei dešiniu automobilio šonu kliudė pakelėje, prie pat važiuojamosios dalies augusį medį. Įvykio metu apgadino savo automobilį. Tuomet susirinkęs apgadintas detales bandė važiuoti link namų, tačiau automobilis užklimpo šalikelės grunte. Supratęs, kad išvažiuoti nepavyks, paskambino draugui, kad jis atvažiuotų ir pavežtų iki namų pasiimti tralo, kuriuo ketino parsivežti sugedusį savo automobilį. Atvažiavus draugui, užklimpusį automobilį dar bandė ištraukti troso pagalba, bet nepavyko. Bandant ištraukti automobilį, privažiavo miškininkų automobilis, iš kurio išlipo du vyriškiai ir pradėjo priekaištauti, kad jis gadina kelią. Jis bandė miškininkams paaiškinti, kad šiuo keliu važiavo pirmą kartą ir daugiau čia neatvažiuos, prašė nekviesti policijos, nes eismo įvykio metu jis apgadino tik savo automobilį, tačiau šie nesutiko. Atvykę policijos pareigūnai iš jo paėmė dokumentus, nufotografavo jo ir jo draugo automobilius ir liepė atvykti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Alytaus AVPK). Alytaus AVPK jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto pažeidimo. Jis nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu ir Institucijai raštu pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė eismo įvykio priežastį. Po to, 2020 m. birželio 17 d. Institucija jo atžvilgiu priėmė Nutarimą, kuriame nurodė, jog jis padarė jau ne vieną KET pažeidimą (9 punkto), kaip buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole o šešis KET pažeidimus, tai yra pažeidė 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus. Susipažinus su visa KET pažeidimo medžiaga akivaizdu, kad Institucijos atstovai, bylą tyrė atmestinai ir visiškai neprofesionaliai ją išnagrinėjo, todėl neteisėtai pripažino jį kaltu padarius ANK nusižengimą numatytą 420 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo apklausti keli liudytojai, tačiau nei vienas jų nepatvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytų neva nustatytų aplinkybių, kurios buvo perkeltos į Nutarimą, kad <...> Vairuotojas vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu, ir susikasti <...>. Taip pat nei vienas liudytojas nenurodė, kad iš viso matė automobilį „BMW 5281“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuojantį, visi liudytojai automobilį matė tik stovintį apgadintą. Byloje esančios nuotraukos, kuriose yra užfiksuotos automobilio važiavimo žymės, provėžos kelyje, taip pat automobilio „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), padangų protektoriaus raštas, taip pat neinformatyvios, jose nesimato ant kelio paliktų automobilio ratų protektoriaus raštų, todėl nėra galimybės patikrinti, ar ant kelio palikti padangos pėdsakai yra būtent automobilio „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis lik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in duhio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus Įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575- 6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1- 2013). Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad jis chuliganiškai vairavo automobilį, tai yra rodė savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba privertė vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, kėlė triukšmą ir gadino miško kelio dangą, „piešė saules“, aplink pušį, važiuodamas miško keliu staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK. 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo konkrečiu atveju Institucija priėmė Nutarimą nesurinkusi įrodymų kuriais vadovaujantis neginčytinai būtų įrodyta, kad jis chuliganiškai ir pavojingai vairavo automobilį, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 2–6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į L. V. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog Institucija nagrinėdama L. V. administracinio nusižengimo bylą išsiaiškino visas būtinas aplinkybės bylai teisingai išnagrinėti. Surinkti įrodymai įvertinti objektyviai ir visapusiškai. Teisė ginti savo interesus – neginčytina, tačiau turimų įrodymų visumoje apelianto L. V. skundas vertinamas kaip nepagrįstas. Visi skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Įvykio liudytojų parodymai ir policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės leidžia vienašališkai pripažinti, kad būtent L. V. vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ palink pušį augančią prie poilsiavietės „Šerno guolis“. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojai ar policijos pareigūnai gali būti šališki. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir savo skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikiama versija, kad jam vairuojant automobilį jį sumėtė dėl važiuoklės gedimo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad L. V., jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į pakelės medį, kuris eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas (nuotrauka pridedama) ir sugadinus kelio sankasą, matydamas, kad yra padaryta žala, grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, bandė iš eismo įvykio vietos pasišalinti niekam apie tai nepranešęs. Į įvykio vietą atvažiavus VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ darbuotojams (liudytojams), L. V. jų atsiprašinėjo ir primygtinai prašė nekviesti policijos pareigūnų. Tokios aplinkybės tik patvirtina jo kaltę dėl padarytų KET pažeidimų (Skundo byla, b. l. 10–11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. V. savo skundą palaikė. Paaiškino, kad įvykio dieną su drauge išvažiavo pasivažinėti, pravažiavo Užupių kapines ir privažiavus „Šerno guolį“ pasuko į dešinę. Pavažiavus apie 200 ar 300 m. išgirdo, kad automobilio dešiniame rate kažkas barška ir tuo momentu pajuto, kad automobilį sumėtė. Nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, kuris buvo prie pat kelio, gal 0,5 metro atstumu, galima sakyti ant kelkraščio. Tuo metu važiavo 30–40 km/val. Atsitrenkimo metu buvo apgadintas dešinys jo automobilio kampas. Išlipęs iš automobilio susirinko mašinos detales ir važiavo toliau, tačiau pavažiavęs apie kelis šimtus metrų suprato, kad su savo automobiliu negrįš, nes kažkas buvo negerai su automobilio važiuokle, negalėjo normaliai važiuoti. Automobilis buvo senas, gal todėl buvo padaryti tokie apgadinimai. Pavažiavęs toliau užklimpo, todėl paskambino draugui, kad jis atvažiuotų ir nuvežtų jį iki namų pasiimti tralo su kuriuo būtų parsigabenęs automobilį. Atvažiavus draugui, bandė automobilį ištraukti trosu. Tuo momentu atvažiavo miško darbuotojai, kurių jis prašė nekviesti policijos, nes nieko baisaus neatsitiko, bet jie nesutiko. Miško darbuotojai sakė, kad jis su draugu sugadino kelią, nors prieš jiems atvažiavus kelias jau buvo sugadintas. Medis taip pat jau buvo apgadintas prieš tai kai jis į šį atsitrenkė. Patys miško darbuotojai sakė, kad kelias mašinas vijosi jau iš ryto, dažnai kažkas atvažiuoja ir gadina tą kelią. Policija atvažiavo po 15-20 min. ir nufotografavo jo ir jo draugo automobilius, paėmė jų dokumentus ir liepė atvažiuoti į Alytaus AVPK. Atvykus į Alytaus AVPK jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V. atstovas skundą palaikė, prašė Institucijos Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad L. V. su Nutarimu nesutinka, nes jis niekuo nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, jog Institucija išvadą dėl neva padaryto administracinio nusižengimo grindžia tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nors Nutarime yra plačiai aprašyta neva L. V. padaryta veika, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų pagrindžiančių Nutarime nurodytas aplinkybes, kad L. V. būtų rodęs nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams. Byloje nėra įvardintas nei vienas toks eismo dalyvis ar aplinkinis gyventojas, kuriam neva buvo rodoma nepagarba tokiu važiavimu. Taip pat byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti, kad matė važiuojantį automobilį „BMW 528i“ miško keliu į (duomenys neskelbtini), bei, kad minėtas automobilis keliu judėjo šoniniu slydimu, kėlė triukšmą ir gadino miško kelią, „piešė saules“ aplink pušį. Taip pat nėra nei vieno liudytojo, kuris būtų akivaizdžiai matęs, kad automobilį „BMW 528i“ vairavo būtent L. V.. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinis nusižengimas turi būti grindžiamas įrodymais, o ne kažkieno manymu, kad nusižengimas galėjo būti padalytas.
Institucijos atstovas teisme nurodė, jog Nutarimas L. V. atžvilgiu buvo priimtas remiantis liudytojų parodymais ir įvykio vietoje užfiksuotomis žymėmis, kadangi visi pėdsakai buvo švieži ir vedė link L. V. automobilio. Jokių papildomų užvažiavimų ant L. V. žymių, išskyrus policijos tarnybinio ir miškininkų automobilio, nebuvo. „Saulių“ žymės buvo pervažiuotos tik policijos pareigūnų ir miško darbuotojų automobilių, nes L. V. draugas, kaip pats nurodė atvažiavo iš kitos pusės. Pirmi per „saulę“ pervažiavo miško darbuotojai, kitų vėžių nebuvo, jie nusekė pėdsakais ir privažiavo iki L. V. automobilio. Miško darbuotojai išgirdo miške didelį variklio gausmą, lyg būtų „piešiamos saulės“, sėdo į automobilį ir bandė važiuoti į garso pusę, atvažiavę rado sugadintą kelią, matė kur nuvažiavo tas automobilis ir girdėjo trenksmą, įtarė, kad gali būti įvykęs eismo įvykis. Tuo metu kitų automobilių miško darbuotojai nematė. Jie nurodė, kad jokių kitų pėdsakų nebuvo ir jie sekė tais pėdsakais, kurie iš „saulės“ vietos vedė keliu, ten rado L. V.. Matėsi, jog iš „saulių“ žymių buvo išvažiuota į kelią ir kelyje vingiuota, trenktasi į blindę, tuomet atsitraukta ir bandyta nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos, nors pagal eismo įvykį blindė apgadinta gana stipriai. L. V. matė, kad apgadino medį, posėdžio metu pats tai pripažino. Jis (Institucijos atstovas) mano, jog blindė buvo apgadinta pirmą kartą. Faktas, kad L. V. bando paslėpti faktą, kad jis ten važinėjo, „piešė saules“, o to pasekmė sudaužytas automobilis ir sukelta grėsmė jam pačiam jo keleivei. Apie tai niekam nepranešė, bandė bėgti iš įvykio vietos, sustojo tik todėl, nes dėl automobilio apgadinimų nebegalėjo toliau važiuoti. To, kad miško darbuotojai nereikš pretenzijų dėl žalos atlyginimo L. V. tuo metu nežinojo. Po to jam (Institucijos atstovui) teko kalbėti su miško darbuotojais, kitą dieną po įvykio turėjo atvažiuoti greideris ir lyginti kelią, tačiau greideris kelio užlyginti nesugebėjo, nes vietomis kelyje buvo išdrožti net iki 10 cm. gylio grioviai, teko papildomai vežti gruntą, kad išlyginti. Nėra aišku ar miško darbuotojai dėl sugadinto kelio nereikš civilinio ieškinio. Blindę miško darbuotojai ketino išpjauti. „Piešiant saules“ protektoriaus žymių nelieka, nes vyksta šoninis slydimas, visi pėdsakai yra su prasikasimu, todėl žymių pagal kurias būtų įmanoma identifikuoti padangos protektorių neįmanoma, bet faktas, kad visos tos žymės vedė iki L. V. automobilio ir šis nepravažiavo jomis, kaip pats teigia. Jeigu žymės jau būtų buvę prieš jam važiuojant, tuomet ant tų žymių būtų likę L. V. padangų žymės, bet to nebuvo. Ant minėtų padangų žymių viršaus matėsi tik dviejų automobilių padangų žymės – policijos pareigūnų ir miško darbuotojų. Objektų tyrimas dėl padangų rašto nebuvo daromas, kadangi pagal važiavimo būdą pėdsakų rašto nebuvo įmanoma identifikuoti. Nutarime nurodytas didesnis kiekis KET pažeidimų, kuriais L. V. kaltinamas, negu administracinio nusižengimo protokole, kadangi eismo įvykio vietoje dirbęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas dirba Reagavimo skyriuje, o ne Kelių policijos skyriuje, todėl jam yra ganėtinai sudėtinga surašant protokolus vertinti KET pažeidimus. Tuo tarpu priimant Nutarimą buvo vertinami visi byloje surinkti duomenys, todėl papildomai buvo nurodyti ir KET punktai, kurie manoma, kad buvo pažeisti. Tuo tarpu liudytojų parodymų neįrašymas į protokolą nekeičia jo esmės.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas girininkas L. S. nurodė, jog įvykio dieną su padėjėju dirbo miške, tuo metu girdėjo važiuojant automobilį. Važiuojant po darbo, apie 15.00 val. aptiko chuliganiško vairavimo vėžias, buvo važiuota ne tiesiai, o pirmyn ir atgal, dideliu greičiu išvažinėtas visas kelias iš kairės į dešinę ir atgal. Prie „Šerno guolio“ taip pat matėsi gilios vėžės, buvo apvažinėta ratais. Važiuodami link girininkijos jis ir padėjėjas rado L. V. ir jo automobilį „BMW“. Pagal vėžes matėsi, kad ten buvo važinėta jo, kolegos jį jau traukė iš įvykio vietos, nes jis buvo užklimpęs lygiame kelyje. Be to, ant lygaus kelio chuliganiškai išvažinėtos vėžės ties minėtu automobiliu baigėsi, toliau jų nebuvo. Ant minėtų vėžių daugiau nebuvo niekieno nebuvo užvažiuota, jis (liudytojas) su padėjėju pirmi važiavo paskui. Ryte važiuojant tuo keliu į kitą objektą, vėžių dar nebuvo, nuo to laiko buvo praėję apie 5 val. Tuo keliu pravažiuoja vienas kitas automobilis, ten pagrindinis kelias į kaimą, o šitas šalutinis. Tame tarpe galėjo važiuoti tuo keliu kas nors. Vėžės nebuvo labai gilios, vienoje vietoje prie pavėsinės buvo gilesnės, išvažinėta ratu, o toliau matėsi kur buvo normaliai važiuota, o kur nenormaliai. Nuo to laiko kai jie „BMW“ automobilį išgirdo, iki tol kol jį pamatė buvo praėję apie pusė valandos, gal kiek daugiau. Kalbėjo su vairuotoju, jį su kitais jaunuoliais rado įvykio vietoje, klausė ar jie išvažinėjo kelią, „BMW“ vairuotojas sakė, kad ne jie išvažinėjo, prašė nekviesti policijos, galimai jautėsi kaltas. L. V. automobilio priekis buvo apgadintas, o šalikelėje buvo apibrozdintas medis ir iš tos vietos pasitraukta kokius tris šimtus metrų. Manytina, kad medis buvo sugadintas šio įvykio metu, nes pažeidimas buvo šviežias, nei dulkių ant medžio nebuvo. Žalos nereiškė, kadangi medis augo kelio teritorijoje, jis turėjo būti pašalintas. Kelias miškų urėdijos, po savaitės buvo planuotas to kelio remontas, todėl sugadinimų nevertino kaip žalos. Jam (liudytojui) ir jo padėjėjui atvažiavus, įvykio vietoje buvo du „BMW“ automobiliai, jie nematėme kaip atvyko kitas automobilis, abu automobiliai jiems atvykus stovėjo. Yra galimybė į tą vietą atvažiuoti ir iš kitur, ten yra trys pagrindiniai keliai. Negali pasakyti, ar automobiliai važinėjo kartu ar kažkuris vienas, tačiau jo manymu važinėjo vienas. Negali pasakyti ar galėtų atskirti, kurio automobilio garsą girdėjo. Pagal automobilio „BMW“ su nelietuviškais numeriais apgadinimus jis ir jo padėjėjas nusprendė, kad kelią sugadino būtent jo vairuotojas L. V.. Važiuodami kitų automobilių nesutiko. Ant apgadinto kelio padangų protektoriaus nesimatė, L. V. automobilio padangos buvo beveik be protektoriaus.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas girininko pavaduotojas A. K. parodė, jog įvykio dieną su girininku dirbo miške ir išgirdo pergazuojamo automobilio variklio gausmą, iš kurio suprato, kad kažkas gadina kelią, todėl nusprendė patikrinti. Pagal garsą ėjo suprasti, jog ten buvo vienas automobilis. Važiuodami garso sklidimo kryptimi, ant kelio rado šviežias slydimo žymes. Pravažiavę poilsiavietę rado, kad toje vietoje buvo daug kartų apsisukta. Toje vietoje smėlio su žvyru danga, todėl posūkių darymo vietose matėsi žvyro ir smėlio sustūmimai. Vėžės buvo visiškai šviežios, dar neapdžiūvę saulėje. Visą kelią buvo važiuota zigzagais, vienoje pusėje matėsi užmetimas, tuomet kita kelio puse nuvažiuota tolyn. Važiuojant ryte, toje pačioje vietoje kelias dar nebuvo sugadintas. Važiuojant zigzagais automobilio padangų protektoriaus rašto nesimatė. Šonuose buvę užmetimai dar tikrai nebuvo niekieno pervažiuoti. Sekdami vėžėmis, kurios vedė tiesiai link kaimo, pakelėje rado įstrigusį „BMW“ automobilį su nelietuviškais numeriais ir jį bandantį ištraukti kitą automobilį. Negali pasakyti, kurio automobilio garsą girdėjo važiuojant į įvykio vietą. Nusprendė, kad minėti užmetimai buvo būtent šio automobilio, kadangi jį privažiavus, užmetimai baigėsi. Važiuodami į įvykio vietą, pakeliui jokių kitų automobilių nesutiko. Automobilis „BMW“ buvo apgadintas, matėsi šviežiai išdaužtas dešinės pusės žibintas su apgadintu posparniu, buferiu. Sunku įvertinti laiką, bet į įvykio vietą jie galimai atvyko per 15 min. Girininkui kalbant su vairuotoju, šis lyg ir minėjo, kad kliudė medį. Pasakė, kad gailisi, nežinojo, jog ten negalima važinėti, prašė nekviesti policijos, tačiau jie nesutiko. Iš vairuotojo elgesio jis (liudytojas) suprato, kad jis suprato blogai padaręs. Atvykę pareigūnai įvykį suformino. Įvykio vietoje buvo ir kitas automobilis, jis buvo privažiavęs iš galo prie pirmojo automobilio, pasiruošęs traukimui. Jis buvo gražiai atvažiavęs. Jeigu jis važiavo per minėtų užmetimų vidurį, tuomet jiems važiuojant galėjo ir nesimatyti žymių. Po įvykio taip pat buvo sugadinta blindė, apie 12 cm skersmens, nedidelis pakelėje augantis medelis. Sugadinimas buvo visiškai šviežias, žievė buvo nusilupusi ir neparudavusi. Nuotraukose jie fiksavo sugadinimus, to, kad ties minėtu automobiliu baigėsi apgadinimo pėdsakai nefiksavo, atlikti tokius veiksmus yra pareigūnų funkcija.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
ANK 420 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, L. V. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20114365206 (toliau – Nusižengimo byla) medžiaga bei išklausius proceso dalyvius, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. L. V. nurodė, jog chuliganiškai jis nevairavo, „saulių“ nepiešė, kelio danga jau buvo sugadinta prieš jam atvykstant. Į blindę jis atsitrenkė važiuodamas 30–40 km/val. greičiu, kadangi jį važiuojantį smėlėtu miško keliu sumėtė. Tuomet bandė važiuoti toliau, bet nuvažiavus keletą šimtų metrų pajautė, kad automobilis įvykio metu nukentėjo taip, jog namo grįžti pačiam nepavyks, be to, jis užklimpo, todėl paskambino draugui, kuriam atvykus, su tempimo troso bandė automobilį ištraukti. L. V. nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Liudytojai jo vairuojančio automobilį nematė, matė tik stovintį, jau apgadintą, be to nei vienas iš liudytojų nepatvirtino Nutarime nurodytų aplinkybių, jog jis vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greit didino greitį, bei greit stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu, ir susikasti. Byloje esančios nuotraukos taip pat neinformatyvios, iš padangų rašto neįmanoma identifikuoti, kad ant kelio palikti padangos pėdsakai yra būtent jo vairuoto automobilio.
Teismas šiuo atveju nesutinka su L. V. ir jo atstovo pozicija, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino Nutarime nurodytų aplinkybių jog jis vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greit didino greitį, bei greit stabdė, taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu, ir susikasti, tai yra „piešė saules“. Tiek administracinio tyrimo apklausų metu, tiek ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti miško darbuotojai A. K. ir L. S., nurodė, jog būdami miške, išgirdo nuo jų apie 500–1000 m. atstumu pergazuojant automobilio variklį, gausmą, didinamas variklio apsukas. Pagal garsą buvo galima suprasti, jog tai važinėja vienas automobilis. Išgirdę minėtus garsus, pamanė, jog yra gadinama kelio danga, todėl sėdę į savo automobilį važiavo garso kryptimi. Atvykę, pirmiausiai pamatė ant kelio išpjautas vingiuotas vėžes ir jomis sekė apie 1 km atstumu, kol privažiavo miško kelių sankirtą prie pavėsinės. Ten pamatė, jog visa sankirta yra sugadinta „piešiant saules“. Matėsi ne vienas ratas aplink sankirtos viduryje augančią pušį, susidariusios vėžės buvo apie sprindžio gylio. Pavažiavus apie 500 m. vingiuotais pėdsakais, pamatė du „BMW“ automobilius, iš kurių vienas buvo su angliškais valstybiniais numeriais, jis buvo įstrigęs kelkraštyje. Jis buvo apgadintas, automobiliui išdaužytas dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis dešinys sparnas, priekinis bamperis dešinėje pusėje. Iš pradžių jie (liudytojai) galvojo, kad „BMW“ automobilis galėjo būti apgadintas „piešiant saules“ sankryžoje aplink ten augančią pušį, tačiau medis buvo neapgadintas. Buvo kliudyta prie kelio auganti blindė, kuri buvo apie 300 metrų atstumu nuo stovinčio „BMW“ automobilio. Prie automobilių buvo 4 asmenys, bandė trosu ištraukti minėtą „BMW“ automobilį. Paklausus jų „ką jūs čia pridarėt?, taip kelias sugadintas“, automobilio “BMW“ su nelietuviškais numeriais vairuotojas teisinosi, kad čia taip važinėjo pirmą kartą, prašė nekviesti policijos, vis atsiprašinėjo dėl sugadinto kelio. Matyti, jog pėdsakai buvo išvažinėti šviežiai, nes viršutinis smėlis buvo nenudžiūvęs. Paskutiniai kelio apgadinimo pėdsakai vedė prie apgadinto „BMW automobilio, ties juo pasibaigė. Iki tol kol atvažiavo policijos pareigūnai, „BMW“ vairuotojas neneigė, kad tai jis išvažinėjo visą kelią ir slydo šonu sankryžoje. Atvažiavus policijai, jie (liudytojai) pasakė dėl ko ją kvietė, vaikinai viską girdėjo, tačiau tylėjo, nesiginčijo. Po to pareigūnai liko toliau bendrauti su „BMW“ vairuotojais, apie ką jie bendravo negirdėjo, kadangi jie (liudytojai) išvyko (Administracinio nusižengimo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 14–21). Taigi, priešingai nei teigia L. V. ir jo gynėjas, liudytojai nurodė, jog būtent L. V. „piešdamas saules“ sugadino kelio dangą ir apgadino kelkraštyje augusią blindę. Chuliganiško vairavimo požymius formuoja teismų praktika, kurioje yra aptinkama gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiškas vairavimas. Vienas iš jų – kai asmuo važiuodamas suko „saulutes“, tai yra, buksuodamas ratais slydo šonu ant asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, gadindamas kelio dangą (Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas byla Nr. N-261-7932/2010 2010 m. gruodžio 2 d.). Šiuo atveju, L. V. atliko analogiškus veiksmus – iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ palink pušį augančią prie poilsiavietės „Šerno guolis“. Važiuodamas miško keliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį, bei greitai stabdė taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti, tokiu važiavimu gadino kelio dangą, vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį blindės medį. Skunde teigiama, jog Institucija nenurodė jokių duomenų pagrindžiančių Nutarime nurodytas aplinkybes, kad L. V. būtų rodęs nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams. Byloje nėra įvardintas nei vienas toks eismo dalyvis ar aplinkinis gyventojas, kuriam neva buvo rodoma nepagarba tokiu važiavimu, tačiau tai, kad L. V. vairavo chuliganiškai ir kad tokį jo vairavimą kaip chuliganišką suvokė ir kiti asmenys, kurie jautė tokio vairavimo keliamą pavojų, būtent ir patvirtina aplinkybė, kad miško darbuotojai išgirdę pergazuojamo automobilio variklio garsą nusprendė, kad vairuojama chuliganiškai, todėl nusprendė atvykti patikrinti ar nėra gadinama kelio danga, o atvykę nusprendė ir pranešti Institucijai apie pavojingą L. V. vairavimą, dėl kurio jis atsitrenkė į medį. Nors reali žala nebuvo padaryta, niekas eismo įvykio metu nenukentėjo, tačiau tai nereiškia, kad L. V. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymėtina, kad siekdamas save priešpriešinti prieš kitus eismo dalyvius ir pademonstruoti savo pranašumą, L. V.. pervertino savo vairavimo sugebėjimus ir automobilio galimybes, dėl to transporto priemonės nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelėje augantį medį. Nepaisant to, kad niekas nenukentėjo, dėl tyčinio chuliganiško L. V. elgesio buvo kilęs akivaizdus pavojus kitiems eismo dalyviams, be to, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, L. V. kėlė pavojų kartu su juo važiavusiai keleivei ir pats sau. Nors L. V. teigia, jog kelio danga ir blindė prieš jam atvažiuojant jau buvo sugadintos, o jis automobilį vairavo tvarkingai, jo vairuojamą automobilį tiesiog sumėtė, tai iš esmės paneigia liudytojų parodymai, jog į įvykio vietą jie atvyko būtent dėl to, jog išgirdo nuo jų apie 500–1000 m. atstumu pergazuojant automobilio variklį, gausmą, didinamas variklio apsukas. Važiuodami garso kryptimi, jie ir rado sugadintą kelio dangą, o sekdami iki kur veda sugadintos kelio dangos pėdsakai rado būtent L. V. automobilį „BMW“ su ne lietuviškais numeriais, kuris buvo smarkiai apgadintas ir stovėjo užklimpęs kelkraštyje. Kelio apgadinimai baigėsi būtent ties L. V. automobiliu, toliau nesitęsė. Kelio danga liudytojų teigimu buvo sugadinta apie 3 val. laikotarpyje, kadangi važiuodami ryte tuo pačiu keliu liudytojai matė, kad kelias buvo dar nesugadintas, o po trijų valandų baigę darbus jau pastebėjo sugadinimus. Per šį laikotarpį jie kitų automobilių, apart L. V. ir jo draugo, nematė. Liudytojų teigimu, jie atvykę į įvykio vietą pirmieji užvažiavo ant šviežiai paliktų provėžų, viršutinis smėlis dar buvo nenudžiūvęs. Tai atsispindi ir teismui pateiktame diske esančiose nuotraukose, kuriose matyti gilios provėžos. Nematyti konkrečios vietos kur L. V. vairuojamą automobilį jo teigimu „sumetė“, nes zigzagais važiuota ilgą kelio atkarpą, gazuojant, kadangi paliktos labai gilios provėžos, vietomis matomi prasikasimai, palikti purūs smėlio su žvyru kauburėliai ir įdubos. Be to, matosi, jog vietomis spaudžiant greičio pedalą kelyje buvo staigiai apsisukinėjama, kadangi kelio danga išvažinėta ratais – „saulėmis“, o šalia matomi prasikasimai ir purūs smėlio su žvyru kauburėliai. Ant paliktų ryškių provėžų kitų automobilių provėžų nesimato, matosi, kad jos visai šviežios. Vietomis, kur automobilis „prasikasė“ matomi purūs smėlio ir žvyro kauburėliai yra dar visiškai neišvažinėti (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 31). Jeigu L. V. būtų važiavęs paskui, jam neišvengiamai būtų tekę per minėtus kauburėlius pervažiuoti. Be to, apžiūrėjus eismo įvykio metu apgadintą blindę, buvo pastebėta, kad jai padaryti apgadinimai taip pat visai švieži, žievė buvo nusilupusi ir neparudavusi, ant apgadinimų nesimatė dulkių. Iš pradžių liudytojų teigimu L. V. nurodė, kad blindė jau buvo apgadinta prieš tai, o paklaustas į kokį medį jis atsitrenkė, nurodė, kad automobilis apgadintas seniau, ne įvykio dieną (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 21). Tuo tarpu savo pateiktame skunde ir teisme jau neneigė, kad savo automobilį apgadino atsitrenkęs į blindę, tačiau nurodė, kad medis jau buvo apgadintas prieš tai. Teismo vertinimu, šie L. V. argumentai yra nenuoseklūs ir tėra jo gynybinė versija, nes akivaizdu, jog jis niekaip negalėjo žinoti ar blindė jau buvo apgadinta prieš tai, kadangi ją apžiūrėti turėjo galimybę tik po eismo įvykio, kai pats ją ir apgadino. Neįtikima, kad tuo momentu kai L. V. teigimu jo vairuojamą automobilį sumėtė, prieš atsitrenkimo į medį momentą jis būtų spėjęs blindę gerai apžiūrėti, nes atsitrenkimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad medis augo pakelėje turėjo trukti neilgiau kaip keletą sekundžių. Be to, liudytojų teigimu, visi medžio apgadinimai buvo švieži, atsilupusi medžio žievė buvo neparudavusi, todėl net jeigu medis ir būtų buvęs apgadintas dviejų skirtingų eismo įvykių, kuriuos skyrė trumpas laiko tarpas, metu, L. V. niekaip nebūtų galėjęs atskirti kurie apgadinimai padaryti būtent jo.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kita, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kita; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.
Nagrinėjamu atveju L. V. ir jo atstovas nurodė, jog L. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl KET 9 punkto pažeidimo. Tuo tarpu jo atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, jog jis padarė jau ne vieną KET pažeidimą (9 punkto), o šešis, tai yra pažeidė 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus, todėl Institucijos atstovai bylą tyrė atmestinai ir visiškai neprofesionaliai ją išnagrinėjo ir neteisėtai pripažino jį kaltu padarius ANK nusižengimą numatytą 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytuose administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamuose reikalavimuose nėra nurodyta, jog jame turi būti nurodyti visi galimi, su ANK straipsniu, kuris asmeniui inkriminuotinas, susiję teisės aktų ar įstatymų straipsniai/punktai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą L. V. surašęs pareigūnas dirba Veiklos skyriuje, o ne Kelių policijos skyriuje, todėl sutiktina su Institucijos atstovo nurodyta aplinkybe, jog jam galimai yra ganėtinai sudėtinga surašant protokolus analizuoti KET pažeidimus, detaliai įvertinant visas aplinkybes. Nepaisant to, L. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas iš esmės atitinka įstatyme numatytus formalius reikalavimus: jame aiškiai nurodytas tiek administracinio nusižengimo padarymo laikas, tiek jo padarymo vieta, taip pat nurodytas asmuo, kaltinamas administracinių nusižengimų padarymu, aprašyta ir jo padaryto nusižengimo esmė, nurodytas ir teisės aktas, kurio reikalavimus aukščiau aprašytais veiksmais asmuo pažeidė – Kelių eismo taisyklių 9 punktas, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat buvo nurodytas administracinę atsakomybę už tai numatantis teisės aktas – ANK 420 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu priimant Nutarimą buvo papildomai tiriamos įvykio aplinkybės, bylos medžiagą analizavo pareigūnas labiau kvalifikuotas KET srityje, todėl administracinio nusižengimo esmė buvo kiek papildyta, papildomai nurodyti nauji KET punktai, kuriuos L. V. pažeidė. Pastebėtina, jog nors Nutarimas papildytas naujais KET punktais ir jame šiek tiek išsamiau aprašytos įvykio aplinkybės nei administracinio nusižengimo protokole, tačiau tai L. V. padaryto administracinio nusižengimo sudėties esmės nekeičia, nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi ir niekaip neapsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, todėl nelaikytina, kad ši aplinkybė yra esminė ir leidžianti daryti išvadą, kad pareigūnai bylą tyrė atmestinai, todėl neteisėtai pripažino L. V. kaltu. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolu asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ar administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, ar asmuo kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, ar jo kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, be to jo kaltę patvirtina aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir L. V. skundą tenkinti.
Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama L. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė L. V. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir L. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1701-2020, kuriuo L. V., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, L. V. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 20114365206 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.