Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. N., jo įgaliotajai atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) 4 kartus teistas, iš kurių paskutinius du kartus teistas: 1) 2016-10-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – areštu 40 parų. 2017-04-11 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę; 2) 2019-06-27 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 50 parų. 2019-10-11 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje,

V. F. , gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 10 kartų teistas, iš kurių paskutinius du kartus teistas: 1) 2018-04-20 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ ir 66 straipsnius – 1600 Eur (32 MGL dydžio) bauda; 2) 2019-11-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi – laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2020-09-01 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje,

M. G. , gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) 14 kartų teistas, iš kurių paskutinius penkis kartus teistas: 1) 2017-06-15 pagal BK 241 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017-01-10 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 2) 2017-12-28 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. 2020-02-14 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę; 3) 2020-09-30 pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsniu - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 4) 2021-01-26 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsniu - laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2021-02-03 pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2020-09-30 nuosprendžiu paskirta galutine bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. 2021-05-25 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2021-02-03 ir 2021-01-26 nuosprendžiais paskirtos galutinės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-06-18, apie 11 val., (duomenys neskelbtini), R. N. namo svetainėje, A. S., V. F. ir M. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, tyčia sudavė R. N.: M. G. tris kartus kumščiu į veidą, V. F. kėde į kairės rankos, kuria nukentėjusysis dengėsi veidą, dilbio tiesiamąjį paviršių, o A. S. du kartus kumščiu į veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. N. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad A. S., V. F. ir M. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, tyčiniais veiksmais, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sukėlė R. N. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Teismas neabejoja nukentėjusiojo R. N. parodymų, patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu akistatose su įtariamaisiais, objektyvumu, nes jis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino esmines bylos aplinkybes dėl nusikaltimo, kuriame nukentėjo, būdamas blaivas, jame dalyvavusių neblaivių M. G., V. F. ir A. S. konkrečių nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, jų eigos, trukmės, kiekvieno iš kaltinamojo emocinę, fiziologinę būseną ir jų tarpusavyje suderintus vaidmenis. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir papildo liudytojų L. S., N. S. ir V. N., mačiusių tą pačią dieną iškart ar praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo įvykio akivaizdžiai sužalotą nukentėjusįjį, parodymai, taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotas atliktas R. N. apatinio žandikaulio rentgenologinis tyrimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis ir liudytojai L. S., N. S., V. N. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. O vien ta aplinkybė, kad liudytoja I. B. yra buvusi nukentėjusiojo, o bylos nagrinėjimo metu esanti kaltinamojo A. S. sugyventinė nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. N. parodymais. Taigi teismas kaltinamųjų A. S. iš dalies pripažįstančio, o V. F. ir M. G. apskritai neigiančių jiems inkriminuotus veiksmus, bet ikiteisminio tyrimo metu pripažįstančių faktą, kad jie prieš nusikaltimo įvykį vartojo alkoholį, o dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaringus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius atitinkamo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal įstatymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už jam padarytą sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, 2K-17-648/2017).

A. S., V. F. ir M. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, kaip vykdytojai, matydami vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, turėdami tikslą sužaloti, tyčia mušdami - suduodami R. N.: M. G. tris kartus kumščiu į veidą, iškart po to V. F. kėde į kairę ranką, kuria nukentėjusysis dengėsi veidą, o A. S. du kartus kumščiu į veidą, taip bendrais veiksmais, smūgiuojant penkis kartus kumščiais į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą ir vieną kartą kėde į galvą, bet pataikant į ranką, R. N. sukėlė fizinį skausmą. Kadangi bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės patikslina, kad tyčia M. G. tris kartus kumščiu sudavė R. N. į veidą, o V. F. kėde į kairės rankos, kuria nukentėjusysis dengėsi veidą, dilbio tiesiamąjį paviršių.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. S., V. F. ir M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdami recidyvistais ir apsvaigę nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

A. S., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir transporto eismo saugumui, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., 169-191 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

V. F., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir transporto eismo saugumui, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., 45-71 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

M. G., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., 95-141 b. l.; 2 t., 73-82, 181-197 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praėjus vos keturiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki priimtam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30, 2021-01-26 ir 2021-02-03 nuosprendžius, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadaręs, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamų veiksmų trukmę, kaltininkų recidyvines asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S., V. F. ir M. G. paskyrus BK 140 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, didesnį už minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistųjų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. S. ir V. F. nuo 2020-06-18 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl A. S. ir V. F. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad jų atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad siekiant išvengti aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klaidos, M. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama BK 63 straipsnio pagrindais, kaip to prašė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-01-26 ir 2011-03 nuosprendžiais paskirtomis galutinėmis bausmėmis, nes jos tuo pačiu pagrindu subendrintos to paties teismo tų pačių rūmų 2021-05-25 nutartimi (4 t., 27-29 b. l.), kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindais subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-16 nuosprendžiu, kuris šio nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 35-40 b. l.) - naikintinos pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

V. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 88-90 b. l.) - naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 172-174 b. l.) keistina į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžia nustatytina nuo 2021-07-05.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) interesus, pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems A. S., V. F. ir M. G. solidariai dėl 37,60 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovų, veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo R. N. patirtų sužalojimų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 106-114 b. l.).

A. S. ieškinį pripažįsta visiškai, V. F. ir M. G. ieškinio nepripažįsta.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-06-25 (duomenys neskelbtini), pagal du šeimos gydytojos J. B. siuntimus nukentėjusiajam R. N. atliko krūtinės ląstos dešinės pusės ir kairės veido pusės žandikaulio rentgenogramas, o už (duomenys neskelbtini), radiologo suteiktas gydymo paslaugas – du atskirai atliktus rentgenologinius tyrimus Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 37,60 Eur (1 t., 100, 108 b. l.). Be to, nustatyta, kad R. N. kairės veido pusės žandikaulio sumušimą patyrė 2020-06-18 dėl A. S., V. F. ir M. G., veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamų veiksmų, o krūtinės ląstos dešinės pusės traumą, kurios metu jam lūžo trys šonkauliai, patyrė vėliau, t. y. po 2020-06-18 nusikaltimo įvykio, dėl savo paties neatsargių veiksmų - nugriuvus nuo laiptų lipant į antrą aukštą.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovei būtų atlyginę žalą.

Kadangi nukentėjusiajam R. N. kairės veido pusės žandikaulio sumušimas buvo padarytas tyčiniais, neteisėtais kaltinamųjų A. S., V. F. ir M. G., veikusių bendrininkų grupe, veiksmais, todėl pastariesiems kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu, tačiau tenkintinas iš dalies tik už kairės veido pusės žandikaulio rentgenologinį tyrimą ir priteistina solidariai iš civilinių atsakovų A. S., V. F. ir M. G. 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kita civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalis atmestina.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis R. N. per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją D. T. pareiškė ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamiesiems A. S., V. F. ir M. G. ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S., V. F. ir M. G. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 101-103, 106, 107 b. l.).

A. S. ieškinį pripažįsta iš dalies, V. F. ir M. G. ieškinio nepripažįsta.

Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nes jį vieną mušė trise, po įvykio nesijaučia saugiu savo namuose, kuriuose buvo sumuštas, atsirado nesaugumo nerimas, kurį jaučia iki šiol. Taip pat patyrė nepatogumus, nes miegant skaudėjo sužalotas vietas, o viešose vietose vaikščiojo su kraujosruvomis ant veido, kurios kitiems asmenims galimai asocijavosi su netinkamą gyvenimo būdą vedančio asmens įvaizdžiu, konfliktiška asmenybe. Be to, pasakodamas artimiesiems, pažįstamiems, kurie teiraudavosi jo dėl akivaizdžiai matomų sužalojimų ant veido, turėdavo nuolat prisiminti ir išgyventi nemalonius jo atžvilgiu kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus. Galiausiai analogiškas neigiamas emocijas pakartotinai išgyveno nuolat vykdamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą procesinių veiksmų atlikimui (dalyvavimas apklausose, akistatose su įtariamaisiais). Dėl šio įvykio tyrimo buvo trukdomas jo, kaip tėvo, kuris vienas išlaiko ir prižiūri savo nepilnamečius vaikus, laikas, skirtas ne vaikams, o dalyvavimui procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kreipimuisi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Be to, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl sumušimo negalėjo niekur įsidarbinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. S., V. F. ir M. G., veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajam R. N. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2020-06-18 konflikto metu sukelto fizinio skausmo padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Prieš nukentėjusįjį, kuris konflikto neprovokavo, o jo metu tik gynėsi, smurtavo trise, bendrai suduodami penkis smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, taip pat vieną kartą į ranką, todėl neabejotinai jam buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakoję jo asmeninio gyvenimo kokybę. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žalą patyręs asmuo yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, žalą patyrė savo namuose, jam įprastoje saugioje aplinkoje, sužalotą matė jo nepilnamečiai vaikai. Po įvykio nukentėjusysis lankėsi pas medicinos specialistus dėl kairės veido pusės žandikaulio sumušimo.

Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis dėl sumušimo negalėjo niekur įsidarbinti yra nepagrįsta ir neįrodyta.

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje, duomenų apie kaltinamųjų vardu registruotą turtą ar jų gaunamas pajamas į bylą nepateikta), nukentėjusiajam sukeltą tik fizinį skausmą, bet nenustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir nedarbingumą, patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie nelaikytini itin sunkiais, pažeminimą, nepatogumus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, civilinio ieškovo - nukentėjusiojo R. N. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies bei R. N. priteistina solidariai iš civilinių atsakovų A. S., V. F. ir M. G. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.279 ir 6.283 straipsniai).

Kita civilinio ieškovo R. N. ieškinio dalis atmestina.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-03-09 pažymas Nr. (12.34Mr) PT-1752 ir Nr. (12.34Mr) PT-1769, 2021-03-10 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-1804 bei 2021-04-30 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-3189, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų A. S. 576 Eur, V. F. 126 Eur ir M. G. 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjų advokatų V.Š., T. L., V. K. ir R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiems kaltinamiesiems nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., 112-116, 124-127, 133-136 b. l.; 4 t., 20-23 b. l.).

Be to, Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-03-09 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-1760 ir 2021-04-28 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-3127 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 8, 11, 14.4.1, 14.4.2, 14.4.3.1 punktais, prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų A. S., V. F. ir M. G. 1088,36 Eur už nukentėjusiajam R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šią bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., 118-122, 175-179 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamųjų A. S., V. F. ir M. G. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktu, teismo 2021-02-19 nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtiems kaltinamiesiems buvo parinkti advokatai V. Š., T. L., V. K. ir R. V., kurie atstovavo kaltinamuosius nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų A. S., V. F. ir M. G. realią turtinę padėtį, o, be to, pastarasis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės atlikti jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamųjų turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjų dalyvavimo kaltinamųjų teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų (nuteistųjų) yra nesuderinamas su jų teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymai priteisti valstybei: iš kaltinamųjų A. S. 576 Eur, V. F. 126 Eur ir M. G. 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei iš minėtų kaltinamųjų 1088,36 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 - 10 punktais (Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigal. 2017-10-06, galiojusi iki 2020-06-30), A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį: tris mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebendrauti su R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti pastarojo gyvenamojoje vietoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

V. F. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 - 10 punktais (Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigal. 2017-10-06, galiojusi iki 2020-06-30), V. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį: tris mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebendrauti su R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti pastarojo gyvenamojoje vietoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

M. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

M. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžią nustatyti nuo 2021-07-05.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš civilinių atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000). Kitą civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo R. N. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. N., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš civilinių atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškovo R. N. ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymus priteisti valstybei iš kaltinamųjų A. S. 576 Eur, V. F. 126 Eur ir M. G. 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei iš minėtų kaltinamųjų 1088,36 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.