- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- I-3807-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02410-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. G., S. V., A. G., E. Š., R. C., A. L., I. L., S. E., G. Č., A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G. (V. G.), S. V., A. G., E. Š., R. C., A. L., I. L. (I. L.), S. E., G. Č. ir A. D. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. G. (V. G.), kreipėsi į teismą su skundu (I t, b. 1. 1-5) ir prašo: 1) atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 5 657,76 Lt dalį, už 2010 m. sausio mėn. - 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį. Kartu su skundu pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (I t., b. 1. 6), kuriame paaiškino, kad tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo sužinojo, jog kompetentingos valstybės institucijos veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė jo teises. Iki to laiko negalėjo numatyti, kad turės kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Šio klausimo teisinis reguliavimas buvo visiškai neaiškus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu ( 1 t., b. L 26-28) ir prašo: 1) panaikinti 2014-04-09 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. ID-2873(11); 2) priteisti 4 275,72 Lt pensijos nepriemoką; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo paduoti ( 1t., b. 1. 38), kuriame paaiškino, kad trejų metų senaties terminą praleido nežymiai. Šį terminą praleido, nes nemanė, jog pensija sumažinta Laikinojo įstatymo pagrindu. Visų pirma, ne iš karto pastebėjo, jog jam mokama mažesnė pensija, taip pat nežinojo, dėl kokių priežasčių ji mažesnė. Kadangi nežinojo kokiu pagrindu gavo mažesnę pensiją manė, kad galimai buvo padaryta skaičiavimo klaidų, todėl tikėjosi, jog neišmokėta pensijos dalis bus išmokėta nesikreipiant į teismą. Tik vėliau sužinojo, jog pensijos dalį gali atgauti tik pareiškęs tokį prašymą Vidaus reikalų ministerijai bei šiai atsisakius tenkinti prašymą kreipiantis į teismą.
Pareiškėja S. V. skundu ir patikslintu skundu (I t., b. 1. 56-60,72) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2014-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo"; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti jai neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį: perskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau-ir Laikinasis įstatymas) 5 str. už 2011 m. lapkričio - 2012 rugpjūčio mėnesių laikotarpį, įvertinus 2011 m. lapkričio ir 2012 m. rugpjūčio mėnesių pensijos sumažinimą, būtent 1 534,98 Lt; perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 4 str. už 2011 m. lapkričio - 2013 gruodžio mėnesių laikotarpį, įvertinus 2011 m. lapkričio ir 2013 m. rugpjūčio mėnesių pensijos sumažinimą, būtent 4 026,84 Lt.
Pareiškėjas S. E. skundu ir patikslintu skundu (I t, b. 1. 88-90, 98-100) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-29 sprendimą Nr. 1D-3369-(11), kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti nepriemoką; 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį - 5538,67 Lt. Patikslintu skundu pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą susidariusį skirtumą skaičiuojant trejus metus atbuline tvarka - nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Byloje yra pateiktas 2014-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 1D-3369-(011), todėl teismas vertina, kad pareiškėjas siekia panaikinti būtent šį sprendimą.
Pareiškėjas A. L. skundu (I t., b. 1. 126-129) prašo: 1) panaikinti 2014-04-24 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3220(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 8 816,84 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti jam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtą 877,61 Lt pensiją. Pareiškėjas 2014-05-22 pateikė teismui prašymą dėl objektyvių duomenų pateikimo (I t., b. 1. 145), kuriame nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį 2013-12-09 Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi jam buvo priteista 7346,84 Lt ir jokie terminai nebuvo pažeisti. Kadangi 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas nustojo galioti 2014-01-01 ir aukščiau paminėtoje teismo nutartyje buvo netenkinta dalis dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, nes buvo galiojantis 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, todėl pasibaigus šio įstatymo galiojimui, nepažeisdamas jokių terminų, kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
Pareiškėjas R. C. skundu (I t., b. L 153-156) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-17 sprendimą Nr. 1D-3067(11) dalyje dėl atsisakymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per 2010-2013 m. laikotarpį; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 569,64 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. 2014-05-30 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą (I t, b. 1. 185-188), kuriame akcentavo, kad jis nebuvo pasyvus proceso stebėtojas, savo teises ėmė ginti laiku per protingą terminą išnaudojo visas tuo metu galimas teisines priemones apginti savo teisę į užtarnautą pensiją. Veikdamas apdairiai ir rūpestingai, laiku kreipėsi į teismą dalį neišmokėtos pensijos jam jau priteisė. Be to, buvo akivaizdu, kad tol, kol galiojo Laikinasis įstatymas, teismai kitokių sprendimų priimti negalėjo, t.y. jie bylas buvo priversti nutraukti, tai padaryti yra įmanoma tik pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimui, kurio galiojimas pasibaigė 2013-12-31, todėl nurodytos galimo pavėlavimo aplinkybės yra praleistos dėl svarbios priežasties. Pažymėjo, kad ir LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Tai vėlgi įvyko jau 2013 m. pab., todėl nebuvo tikslių duomenų, kaip reikėtų elgtis, kol dar galioja Laikinasis įstatymas ir terminą skundui paduoti jeigu galimai ir praleido, tai ne dėl nuo jo priklausiusių aplinkybių. Mano, kad nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos kaip teisiškai pagrįstos, motyvuotos, protingos ir galimai praleistos dėl svarbios priežasties.
Pareiškėja E. Š. skundu (II t., b. 1. 3-8) prašo: 1) patenkinti skundą ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-05-02 sprendimą Nr. 1D-3408(11) dėl atsisakymo mokėti pilnai paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją kaip neteisėta ir nepagrįstą; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti jai neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010-01-01 - 2013-12-31 laikotarpį; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti jai paskirtosios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką iki bus priimtas teismo sprendimas; 4) įpareigoti atsakovą ir toliau mokėti pilną paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją priskaičiuojant nustatytą indeksavimą. 2014-05-29 teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo paduoti (II t, b. 1. 26), kuriame paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių - yra pensijinio amžiaus, ligota, teisiškai neišprususi. Sužinojo, kad asmenims praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pareiškėjas I. L. (I. L.) skundu (II t, b. 1. 38-43) prašo: 1) patenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą išmokėti 3826,08 Lt neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, už 2012-01-01 iki 2013-12-31 laikotarpį.
Pareiškėjas A. G. skundu (II t, b. 1. 64-67) prašo: 1) panaikinti 2014-05-02 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3615(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2) solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 2 525,67 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtą 743,95 Lt pensiją.
Pareiškėjas G. Č. skundu (II t., b. 1. 88-91) prašo: 1) panaikinti 2014-06-11 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-4416(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 670,24 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį.
Skunduose paaiškino, kad pagal Laikinąjį įstatymą pareiškėjams buvo mokama sumažintos valstybinės pensijos. Pareiškėjas V. G. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, A. D. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, S. E. už laikotarpį nuo 2010-12-14 iki 2013-12-31, A. L. už laikotarpį 2010-01-01 iki 2013-12-31, I. L. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013rl2-31, G. Č. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 prašo priteisti susidariusias pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo. Pareiškėjams S. V., A. G. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Pareiškėjams E. Š. ir R. C. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo ribojamos pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Mano, kad nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.
Pareiškėjas V. G. 2014-03-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą pensiją su perskaičiavimais ir pranešti, kokiu pagrindu jam buvo mokama sumažinta pensija (11., b. 1. 11). 2014-04-10 sprendimu Nr. 1D-2921 (11) pareiškėjo prašymas netenkintas (I t., b. 1. 9-10).
Pareiškėjas A. D. 2014-03-27 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už 2011-2013 laikotarpį (11., b. 1. 48). Atsakovės 2014-04-09 sprendimu Nr. 1D-2873(11) buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo (11., b. 1. 31-32).
Pareiškėja S. V. 2014-04-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydama išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, o 2014-04-29 atsakovė pateikė atsakymą Nr. 1D-2230(11), kad pensijos nepriemokos pagrindo mokėti nėra. Jos prašymą dalyje dėl sumažintos valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nagrinėti atsisakyta, vertinant, kad praleistas kreipimosi terminas (It,b. 1. 80,81-82).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. E. 2013-03-18 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, kad būtų paaiškinta, kokiu pagrindu, ir dėl kokios priežasties buvo sumažinta valstybinė pensija ir pareikalavo mokėti 2011-01-10 paskirto dydžio pensiją, o ne sumažintą, prašė išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (I t., b. 1. 101). Atsakovė atsakymą pateikė 2013-04-15 raštu Nr. 1D-3844 (11) nurodydama, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato ir ji neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip negu nustato įstatymas ir mokėti 958,90 dydžio pensiją bei išmokėti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-02-28 valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (I t, b. 1. 103).
Pareiškėjas A. L. 2014-02-19 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (I t, b. 1. 140). Atsakovės 2014-04-24 sprendimu Nr. 1D-3220(11) buvo informuotas, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis negali būti grąžinta nesant teisinio pagrindo. Dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakyta, nurodant, kad praleistas reikalavimo terminas.
Pareiškėjas R. C. 2014-03-14 pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai prašymą dėl valstybinės pensijos neišmokėtos dalies, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 str., išmokėjimo (I t., b. 1. 177-178). Atsakovė 2014-04-17 atsakymu Nr. 1D-3067(11) pareiškėją informavo, kad išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo ( I t., b. 1. 159-160). 2013-06-19 LVAT administracinėje byloje Nr. A602-867/2013 nutartyje nutarė, kad pareiškėjui R. C. neteisėtai buvo neišmokėta dalis valstybinės pensijos ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 20360,21 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl VPĮ 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo.
Pareiškėja E. Š. 2014-04-17 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydama nurodyti valstybinės pensijos sumažinimo teisinį pagrindą bei nepriskaičiuotą pensijos dydį. Taip pat pareiškėja prašė mokėti paskirtą 2329,11 Lt valstybinę pensiją ir grąžinti jos neišmokėtą dalį (II t., b. 1. 21). 2014-05-02 sprendimu Nr. 1D-3408 (11) atsakovas pateikė atsakymą kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. išmokėti nėra teisinio pagrindo (II t, b. I. 9-10). Dėl prašymo išmokėti nepriemoką taikant VPĮ 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakyta, vertinant, kad praleistas kreipimosi terminas.
Pareiškėjas I. L. 2014-03-26 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas, kad būtų apskaičiuota ir išmokėta valstybinės pensijos dalis nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (II t, b. 1. 44-45). 2014-04-30 sprendimu Nr. 1D-3328 (11) atsakovė informavo, kad išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo (II t., b. 1. 46-47).
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su 2014-04-16 prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (II t., b. I. 77). Atsakovės 2014-05-12 atsakymu Nr. 1D-3615(11) buvo informuotas, kad neišmokėti valstybinės pensijos dalies nepriemoką nėra pagrindo (II t., b. 1. 78-79).
Pareiškėjas G. Č. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su 2014-05-19 prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (II t., b. 1, 105). Atsakovė 2014-06-11 atsakymu Nr. 1D-4416(11) buvo informuotas, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nes į analogišką 2013-01-04 prašymą jam buvo atsakyta 2013-01-25 raštu Nr. 1D-1100 (11)(II t., b. l. 106).
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundais nesutinka. Atsiliepimuose (I t., b. 1. 17-19, 41-42, 50-51, 67-68, 77, 108-109, 120, 146-148, 183, lit, b. 1. 28-29, 33, 59, 81-82,108-110) paaiškina, kad ministerija sprendimų priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų išmokėti pensijų nepriemokas. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį laikotarpiu 2012 m. sausio - 2013 m. gruodžio mėnesiais gali būti priteistina tik jei Konstitucinis Teismas pripažintų Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu. Atkreipė dėmesį, jog mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra nebetaikomas. Nuo 2014-01-01 pareiškėjų pensija mokama tokia, kokia buvo paskirta, be, jokio mažinimo. Pareiškėjai neįrodo, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4, 5 str. nuostatų, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių priteisimo, skundžiamų aktų teisėtumo.
Remiantis bylos duomenimis pareiškėjai V. G. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, A. D. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, S. E. už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-31, A. L. už laikotarpį 2010-01-01 iki 2013-12-31, R. C. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, I. L. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, G. Č. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 prašo priteisti susidariusias pensijos nepriemokas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.
Pareiškėjams S. V., A. G. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius.
Pareiškėjai E. Š. pensija buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos apie E. Š. pensijos dydį matyti, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu taikytos nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu taikytos tik nuo 2010-01-01 iki 2010-06-31.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, prašo priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo. Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m, sausio mėnesio iki 2013 gruodžio mėnesio įskaitytinai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (I t., b. I. 7-8).
Kartu su skundu V. G. pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (I t, b. 1. 6), kuriame paaiškino, kad tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo sužinojo, jog kompetentingos valstybės institucijos veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė jo teises. Iki to laiko negalėjo numatyti, kad turės kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies gražinimo. Šio klausimo teisinis reguliavimas buvo visiškai neaiškus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. D. 20CJ0-05-08 išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą invalidumą Nr. 16365 paskirta 725,40 Lt pensija nuo 2000-04-01 (I t., b. 1. 44). Pareiškėjas A. D. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 prašo priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo. Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2011-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (I t., b. 1. 33). Į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014-04-28, t y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (I t., b. 1. 26). Teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo paduoti ( 11, b. 1. 38), kuriame paaiškino, kad trejų metų senaties terminą praleido nežymiai. Šį terminą praleido, nes nemanė, jog pensija sumažinta Laikinojo įstatymo pagrindu. Visų pirma, ne iš karto pastebėjo, jog jam mokama mažesnė pensija, taip pat nežinojo, dėl kokių priežasčių ji mažesnė. Kadangi nežinojo kokiu pagrindu gavo mažesnę pensiją manė, kad galimai buvo padaryta skaičiavimo klaidų, todėl tikėjosi, jog neišmokėta pensijos dalis bus išmokėta nesikreipiant į teismą. Tik vėliau sužinojo, jog pensijos dalį gali atgauti tik pareiškęs tokį prašymą Vidaus reikalų ministerijai bei šiai atsisakius tenkinti prašymą kreipiantis į teismą
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. V. 2011-12-02 atsakovės kanclerio sprendimu Nr. 11SP-4969 nuo 2011-11-13 buvo paskirta 927,43 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (I t., b. I. 79). Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius nuo 2011-11-01 (I t., b. 1. 63-64). Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. už 2011 m. lapkričio - 2012 rugpjūčio mėnesių laikotarpį susidarė 1 534,98 Lt nepriemoka; pagal Laikinojo įstatymo 4 str. už 2011 m. lapkričio - 2013 gruodžio mėnesių laikotarpį susidarė - 5561,82 Lt nepriemoka. Į teismą pareiškėja kreipėsi 2014-05-08 (I t., b. I. 56), nepraleidusį termino.
Byloje nustatytą kad pareiškėjui S. E. 2011-01-10 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2011-01-10 sprendimu Nr. 11SP-41 paskirta 598,90 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (I t, b. 1. 111). Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010-12-14 (I t, b. 1. 93). Į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2015-05-09, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (I t., b. 1. 88). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (I t., b. 1. 96). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesivadovavo teismo išaiškinimu ir prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė. Pareiškėjui nepaaiškinus priežasčių dėl šio termino praleidimo, teismas neturi galimybės pasisakyti dėl jų objektyvumo ar subjektyvumo.
Skundo dalis dėl panaikinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-29 sprendimo Nr. 1D-3369-(11) atmetama atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodoma šiame akte, pareiškėjui į analogišką jo 2013-03-18 prašymą buvo atsakyta ministerijos kanclerio 2013-04-15 raštu Nr. 1D-3844. Atsakovė pareiškėjo pakartotinio prašymo nenagrinėjo pagrįstai. Skundžiamas aktas vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p.).
Byloje nustatytą kad pareiškėjui A. L. 1999-11-02 atsakovės išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 15653 paskirta 801,30 Lt pensija nuo 1999-10-05 (I t, b. I. 139). Pareiškėjas A. L. už laikotarpį 2010-01-01 iki 2013-12-31 prašo priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo. Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius ,(I t., b. 1. 130-131). Teismui reikalavimo dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nereiškia. Į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014-05-12, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (I t., b. 1. 126). Pareiškėjas 2014-05-22 pateikė teismui prašymą dėl objektyvių duomenų pateikimo (I t., b. 1. 145), kuriame nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį 2013-12-09 Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi jam buvo priteista 7346,84 Lt ir jokie terminai nebuvo pažeisti. Kadangi 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas nustojo galioti 2014-01-01 ir aukščiau paminėtoje teismo nutartyje buvo netenkinta dalis dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, nes buvo galiojantis 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, todėl pasibaigus šio įstatymo galiojimui, nepažeisdamas jokių terminų, kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui R. C. atsakovės 2008-06-30 sprendimu Nr. 11SP-1769 skirta 2468,75 Lt pensiją (I t., b. 1. 171). 2013-06-19 LVAT administracinėje byloje Nr. A602-867/2013 nutartyje nutarė, kad pareiškėjui R. C. neteisėtai buvo neišmokėta dalis valstybinės pensijos ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 20 360,21 Lt valstybinės pensijos nepriemoką. Iš į bylą pateiktą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymų (I t., b. 1. 161, 162^163) matyti, kad R. C. pensija buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jam pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas išmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-867/2013. Taigi pareiškėjui R. C. liko neišspręstas klausimas dėl pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. teisėtumo. Pensija ribojama nuo 2010-01-01. Į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014-05-12, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (I t., b. 1. 153). 2014-05-30 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą (I t., b. 1. 185-188), kuriame akcentavo, kad jis nebuvo pasyvus proceso stebėtojas, savo teises ėmė ginti laiku per protingą terminą, išnaudojo visas tuo metu galimas teisines priemones apginti savo teisę į užtarnautą pensiją. Veikdamas apdairiai ir rūpestingai, laiku kreipėsi į teismą dalį neišmokėtos pensijos jam jau priteisė. Be to, buvo akivaizdu, kad tol, kol galiojo Laikinasis įstatymas, teismai kitokių sprendimų priimti negalėjo, t.y. jie bylas buvo priversti nutraukti, tai padaryti yra įmanoma tik pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimui, kurio galiojimas pasibaigė 2013-12-31, todėl nurodytos galimo pavėlavimo aplinkybės yra svarbios. Pažymėjo, kad ir LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Tai vėlgi įvyko jau 2013 m. pab., todėl nebuvo tikslių duomenų, kaip reikėtų elgtis, kol dar galioja Laikinasis įstatymas ir terminą skundui paduoti jeigu galimai ir praleido, tai ne dėl nuo jo priklausiusių aplinkybių. Mano, kad nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos kaip teisiškai pagrįstos, motyvuotos, protingos ir galimai praleistos dėl svarbios priežasties.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Tai aptarta 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Teismo vertinimu, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino pareiškėjų pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjui V. G. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010401-01, pareiškėjui A. D. - nuo 2011-01-01, pareiškėjui A. L. - nuo 2010-01-01, pareiškėjui R. C. - nuo 2010-01 -01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjai nebuvo informuoti, kad savo teises dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo galėjo ginti per trejų metų terminą Kad tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-169/2014. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, jog terminas kreiptis į teismą su skundais praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas,
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai E. Š. 1998-09-10 atsakovės išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 14759 paskirta 2329,11 Lt valstybinė pensija (II t., b. 1. 19). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos apie E. Š. pensijos dydį matyti, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos taikytos nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu taikytos nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu taikytos tik nuo 2010-01-01 iki 2010-06-31 (II t., b. 1. 11-12). į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2014-05-13 (II t., b. I. 3). 2014-05-29 teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo paduoti (II t., b. 1. 26), kuriame paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių - yra pensijinio amžiaus, ligota, teisiškai neišprususi. Tik šiuo metu sužinojo, kad asmenims praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui I. L. 2009-06i-03 atsakovės sprendimu Nr. 11SP-1438 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą [397,02 Lt per mėnesį. Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2012-01-01 (II t., b. 1. 48). Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014-05-14 (II t, b. 1. 38), nepraleidęs termino.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. G. 2011-11-21 atsakovės sprendimu Nr. 11SP-4808 paskirta 743,95 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (II t., b. 1. 76). Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad A. G. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius nuo 2011-11-01 (II t., b. 1. 70). Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014-05-26 (II t., b. 1. 64), nepraleidęs termino. Teismo prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 2525,67 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 5 str.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui G. Č. 2006-06-01 atsakovės sprendimu Nr. 11SP-1373 paskirta 791,20 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (II t, b. 1. 100). Pagal pateiktą į bylą Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą matyti, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius (II t, b. 1. 93). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pareiškėjui G. Č. 2013-05-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteista iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 14 599,91 Lt neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis. Šiuo metu jam liko neišmokėta pensija, kuri buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014-06-30, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (II t., b. 1. 88). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (II t., b. 1. 97). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesivadovavo teismo išaiškinimu ir prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-66-502/2015, kurioje pareiškėjas siekė inicijuoti ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, spręsdamas klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, išaiškino, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas du kartus pratęstas - nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.
Kaip minėta aukščiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis aukščiau minėta LVAT praktika pareiškėjas G. Č. skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, teismui pateikė (išsiuntė paštu) tik 2014-06-26, t. y. akivaizdžiai praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir jo neprašė atnaujinti. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ši administracinės bylos dalis nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir LVAT praktiką daro išvadą kad skundas priteisti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 paduotas nustatytu terminu, todėl teisme nagrinėtinas.
Pažymėtiną kad ir pareiškėjas S. E. į teismą su skundu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo kreipėsi tik 2014-05-09. Prašo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Byla dalyje dėl priteisimo pareiškėjui neišmokėtos pensijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukiama kadangi praleistas kreipimosi į teismą trejų metų terminas. Kita S. E. skundo dalis atmetama.
Dėl neišmokėtų pensijų dalių priteisimo vertintinas 2009-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakciją) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, - perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal Šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situaciją kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintąją teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslui, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios" buvo paskelbtas 2012-09-21.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų - Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės - teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą kad pareiškėjams S. V. ir A. G. visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, pareiškėjų pensijų nepriemokų priteisimas užtikrintų veiksmingą jų teisių teisminę gynybą socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.
S. V. ir A. G. 2014-04-24 ir 2014-05-06 pažymos Nr. 11DP(P)-2377 ir Nr. 11DP(P)-2522 (I t., b. 1. 63-64, II t., b. 1. 70) patvirtina, kad pareiškėjams paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2011 m. lapkričio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-08-31 pareiškėjai S. V. neišmokėta 1534,98 Lt (444,56 eurai), už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui A. G. neišmokėta 2 525,67 (731,48 eurai) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalys.
Iš 2014-04-29 pažymos (II t., b. 1. 11-12) matyti, kad E. Š. turi būti priteistas 4246,71 euras (14663,15 Lt).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas Šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvadą kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjams E. Š., S. V. ir A. G. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalys buvo neišmokėtos ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjams neišmokėtos pensijų dalys priteistinos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas pažymi, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu - iki 2013 m. gruodžio 31d.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių -kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal Šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose" buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą".
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-03-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažintos valstybinės pensijos pareiškėjams pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokamos, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų
V. G., A. D., A. L., R. C., E. S. teismas atnaujina terminus kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Teismas atsižvelgia į buvusį teisinį neaiškumą dėl termino kreiptis į teismą
Pareiškėjas A. D. prašo panaikinti 2014-04-09 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-2873(11).
Pareiškėja S. V. prašo panaikinti 2014-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 2014-04-29 Nr. 1D-3320(11).
Pareiškėjas A. L. prašo panaikinti 2014-04-24 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3220(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjas R. C. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-17 sprendimą Nr. 1D-3067(11) dalyje dėl atsisakymo išmokėti R. C. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką susidariusią per 2010-2013 m. laikotarpį.
Pareiškėja E. Š. prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-05-02 sprendimą Nr. 1D-3408(11) dėl atsisakymo mokėti pilnai paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją kaip neteisėta ir nepagrįstą.
Pareiškėjas A. G. prašo panaikinti 2014-05-02 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3615(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą
Pareiškėjas G. Č. prašo panaikinti 2014-06-11 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-4416(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjams A. D., R. C. skundžiamais sprendimais buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas, pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą kuriuo vadovautasis iki 2013-12-31 pensijos bus perskaičiuojamos iki 2013-12-31. Taip pat skundžiamuose sprendimuose pabrėžė, jog 2013-06-11 Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pažymėjo, jog Vidaus reikalų ministerija privalėjo vykdyti šį Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nes preziumuojama, kad Laikinasis įstatymas atitiko Konstituciją Išmokėti nepriemoką VRM neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
G. Č. skundžiamu sprendimu buvo išaiškinta, kad savo prašyme pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, todėl prašymas iŠ naujo nenagrinėjamas, atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo analogišką 2013-01-04 prašymą buvo atsakyta VRM 2013-01-25 raštu Nr. 1D-1100(11), kuriame buvo pateikta išsami informacija apie paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir šio dydžio perskaičiavimo teisinius pagrindus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad A. D., R. C., G. Č. skundžiami sprendimai yrą teisėti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Dėl S. V., A. L., E. Š. ir A. G. skundžiamų sprendimų.
Pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimus, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl susidariusios nepriemokos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Skundžiamuose aktuose taip pat rašoma, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėta, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2013-12-31. Taip pat pažymėta, kad 2013-06-11 Konstituciniame Teisme priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas tirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams.
Teismas įvertinęs skundžiamų aktų turinį, daro išvadą, kad turėtų būti naikintinos skundžiamų aktų dalys, kuriomis atsisakyta išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl pensijos nepriemokų, susidariusių taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, motyvuojant tuo, kad praleistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo ginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Iš šių ginčijamų sprendimų dalių matyti, kad jie nėra grindžiami argumentais dėl to, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai. Tuo pagrindu šios skundžiamų aktų dalys naikintinos. Taip pat naikintina ir pareiškėjos E. Š. skundžiamo akto dalis, kuria atsisakyta išnagrinėti jos prašymai dėl pensijos nepriemokos taikant VPĮ 3 str. 3 d.
Likusios akto dalys paliktinos galioti kaip teisėtos, nes Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo klausimas yra išspręstas ir pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėjai E. Š., A. L. ir A. G. prašo atsakovę įpareigoti toliau mokėti viso dydžio valstybines pensijas. Ši skundo dalis atmetama. Pažymėtina, kad nuo 2014-01-01 pensijų mokėjimas atkurtas. Pareiškėjas A. D. skunde taip pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstytą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 7 p.,127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
Atnaujinti V. G. A. D., A. L., R. C., E. Š. terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
I. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl pareiškėjo G. Č. reikalavimo priteisti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukti. Kitą G. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl pareiškėjo S. E. reikalavimo priteisti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukti. Kitą S. E. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies - panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-24 sprendimo Nr. 1D-3220 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos" dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo. Kitą A. L. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos S. V. skundą tenkinti iš dalies - panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-29 sprendimo Nr. 1D-3320 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo" dalį kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo.
Priteisti pareiškėjai S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 444,56 eurus (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 56 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką susidariusią laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai.
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies - panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-02 sprendimo Nr. 1D-3615 (11) „Dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo" dalį kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašomą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir susidariusio skirtumo išmokėjimo.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 731,48 eurus (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 48 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką susidariusią laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai.
Pareiškėjos E. Š. skundą tenkinti iš dalies - panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-02 sprendimo Nr. 1D-3408 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos" dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir VPĮ 3 str. 3 d. nuostatas.
Priteisti pareiškėjai E. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4246,71 eurą (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 71 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Kitą E. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.