Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. kovo 14 d., apie 1.30 val., Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 13, vairavo automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudęs stovintį automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nematė apgadinimų, nepajautė smūgio. Buvo taip, jog išėjo iš draugo draugės namų, turėjo su mašina pasiimti žmogų, atsisėdo, išvažinėjo. Tuomet draugas paskambino ir pranešė, jog pats atvažiuoja su taksi, todėl jis pastatė automobilį atgal. Nežino, kaip apgadino kitą automobilį, nesislapstė, atėjo į policiją. Nepajautė jokio kontakto, tik policijoje pamatė, kad ant jo automobilio bamperio mėlyni dažai, bet jokio įlenkimo, nieko. Tuo metu buvo pas draugo draugę namuose, nevartojo alkoholio, nes turėjo pasiimti žmogų, automobilis buvo draustas. Tuo metu jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas už greičio viršijimą, bet smūgio tikrai nepajautė. Būtų pajutęs, būtų juk nepastatęs tos mašinos. Dėl įvykio labai gailisi, tikrai nebūtų pasišalinęs, jei būtų pajutęs smūgį, būtų užpildęs draudimo polisus.

Teismo posėdyje nukentėjusioji A. Š. parodė, kad jai mažai kas žinoma apie įvykį. Pastatė automobilį 13 dieną, sekmadienį, buvo po 19 val., ir išėjo namo. Ryte eidama į darbą pamatė, kad užkištas baltas perlenktas lapelis. Atrodo, kad buvo suveikusi signalizacija, bet negali to garantuoti. Perskaitė lapelį, apžiūrėjo automobilį. Buvo įlenktas sparnas į vidų, įlenkta sudaužyta arka. Buvo užkištas policijos pareigūnų lapelis, kad reikia nuvykti į policijos komisariatą. Vakare pirmadienį grįžo namo, buvo kažkur po 20 val., pasistatė mašiną. Priėjo kaimynas ir pasakė, kad naktį matė, kaip sudaužė jos automobilį, ir iškvietė policiją. Kaimynas jai šiek tiek pasakojo, kad jis matė įvažiavusį automobilį, kuris važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į jos automobilio galinį sparną. Kaimynas sakė, kad buvo lauke, tuo metu ėjo namo. Neklausinėjo kaimyno aplinkybių, iš kaimyno pasakojimo suprato, kad tai buvo staigus nuvažiavimas, dėl signalizacijos nieko nesakė. Dėl įvykio jos automobiliui padaryta žala yra apskaičiuota (apie 211 Eur) ir išmokėta.

Teismo posėdyje liudytojas K. J. U. parodė, kad ėjo iš susitikimo su bendraklasiais, tai galėjo būti 2016 m. kovo 14 d., buvo jau po vidurnakčio. Ėjo gatve prie, rodos, 11 namo, ten buvo užkurtas automobilis, atrodo „Ford Focus“, baltos spalvos. Vairuotojas įsijungė atbulinę pavarą ir važiavo tiesiai į jo kaimynės automobilį – mėlynos spalvos „Seat Ibiza“, įvažiavo iš šono ir staigiu judesiu sugrįžo atgal į savo vietą. Praeidamas nedemonstratyviai užsirašė numerį, grįžęs namo apie įvykį pranešė policijai. Pareigūnai atvažiavo apie 2.00 val. Automobilių kontaktą matė būdamas nuo automobilio kokių 5-6 metrų atstumu. Garsas buvo, bet signalizacija nesuveikė. Pareigūnams pasakė, kad vairuotojas vairavo galimai neblaivus, taip manė dėl staigių vairuotojo judesių, nes pats yra turėjęs bylą dėl vairavimo esant neblaiviam. Nėra tikras, ar vairuotojas buvo neblaivus.

Teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad kovo 14 d., dirbant su T. U., gautas pranešimas, kad S. Stanevičiaus g. 13 automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir po įvykio kaltininkas perstatė automobilį į kitą vietą. Atvykus į vietą rado abu stovinčius automobilius, kurie buvo apgadinti, apgadinimų aukštis, žymės, pobūdis visiškai atitiko. Iš pradžių atvažiavo į Stanevičiaus g. 13, nerado automobilių, pasiskambino pranešėjui ir jis telefonu nurodė tikslią vietą, kur stovi automobiliai. Nei vairuotojo, nei kitų žmonių nebuvo prie automobilio. Nepamena, ką pranešėjas aiškino apie vairuotojo neblaivumą.

2016 m. kovo 15 d. rašytiniame A. L. paaiškinime nurodyta, kad kovo 14 d., apie 1.00 val., S. Stanevičiaus g. jis perstatė automobilį „Ford Mondeo“, galimai užkliudė gale stovintį automobilį „Seat“, susidūrimo jis tikrai nepajuto, todėl ir perstatęs automobilį jokių veiksmų nesiėmė (b. l. 11).

2016 m. kovo 15 d. rašytiniame A. Š. paaiškinime nurodyta, jog ji kovo 13 d., po 19 val. priparkavo automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priešais S. Stanevičiaus g. 9 namą, ties įvažiavimu į S. Stanevičiaus g. 7 namo kiemą. Automobilis buvo priparkuotas šonu, ties šaligatviu, priekiu į išvažiavimą. Kovo 14 d. po 8 val. rado policijos pranešimą, kad ji turi atvykti kaip nukentėjusioji. Tuomet apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo apgadinimus – kairės pusės galinių durelių įbrėžimai ir arkos įlenkimas. Kovo 14 d. vakare po 20.00 val. sutiko kaimyną, kuris ir pasakė, kad naktį apie 1.30 val. eidamas namo matė, kaip įvažiavo į jos automobilį, užsirašė kaltininko numerius ir iškvietė policiją (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. 2016 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. kovo 14 d., 1.33 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad S. Stanevičiaus g. 13, kieme automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „Seat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po įvykio „Ford“ automobilis pavažiavo į šoną, iš jo išlipo vairuotojas ir išėjo. Atvykus nurodytu adresu rasti minėti automobiliai, kurie buvo apgadinti, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko. Abiejų automobilių vairuotojų vietoje nebuvo, jų surasti nepavyko. Šiame kieme vaizdo kamerų nėra, kiemas nefilmuojamas (b. l. 4).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. kovo 14 d., 1.33 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Stanevičiaus g. 13, pranešėjas ką tik matė, kaip neblaivus vairuotojas su automobiliu „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) baltos spalvos, kliudė stovintį automobilį „Seat Ibiza“, mėlynos spalvos, ir įvažiavęs pasistatė automobilį, pats pasišalino. Liudytojas – gyventojas, mano, kad vairuotojas neblaivus, pranešėjas neprisistatė, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

2016 m. kovo 14 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, adresu Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 13, automobilių „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Seat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtys po eismo įvykio, automobilių apgadinimų vietos (b. l. 6).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobiliui „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis; automobiliui „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog buvo atlikta transporto priemonių - automobilio „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilio „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Automobiliui „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas galinis sparnas ir galinės durelės kairėje pusėje, ant automobilio likę pašalinių dažų dangos dalelių likučiai. Automobiliui „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, bagažinės dangtis, ant automobilio yra likę pašalinių dažų dangos dalelės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Seat Ibiza“ atsirado po kontakto su automobiliu „Ford Mondeo“ (b. l. 12).

Iš foto lentelių matyti, jog buvo apžiūrėti bei sugretinti automobiliai „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti jiems padaryti apgadinimai, jų pobūdis bei aukštis (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. L. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad jis išėjo iš draugo draugės namų, turėjo su mašina pasiimti žmogų, atsisėdo, išvažinėjo. Tuomet draugas paskambino ir pranešė, jog pats atvažiuoja su taksi, todėl jis pastatė automobilį atgal. Nežino, kaip apgadino kitą automobilį, nesislapstė, atėjo į policiją. Nepajautė jokio kontakto, tik policijoje pamatė, kad ant jo automobilio bamperio mėlyni dažai, bet jokio įlenkimo, nieko. Analogiškus duomenis A. L. nurodė ir tyrimo metu rašytame paaiškinime, iš kurio matyti, kad kovo 14 d., apie 1.00 val., S. Stanevičiaus g. jis perstatė automobilį „Ford Mondeo“, galimai užkliudė gale stovintį automobilį „Seat“, susidūrimo jis tikrai nepajuto, todėl ir perstatęs automobilį jokių veiksmų nesiėmė (b. l. 11). Taigi A. L. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pripažįsta ir tai, kad manevruodamas galėjo kliudyti stovėjusį automobilį „Seat Ibiza“. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji A. Š. paaiškino, jog ji pastatė automobilį 13 dieną, sekmadienį, buvo po 19 val., ir išėjo namo. Ryte eidama į darbą pamatė, kad užkištas baltas perlenktas lapelis. Perskaitė lapelį, apžiūrėjo automobilį. Buvo įlenktas sparnas į vidų, įlenkta sudaužyta arka. Buvo užkištas policijos pareigūnų lapelis, kad reikia nuvykti į policijos komisariatą. Vakare pirmadienį grįžo namo, buvo kažkur po 20 val., pasistatė mašiną. Priėjo kaimynas ir pasakė, kad naktį matė, kaip sudaužė jos automobilį, ir iškvietė policiją. Be A. L. bei nukentėjusiosios parodymų, taip pat A. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad 2016 m. kovo 14 d., 1.33 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Stanevičiaus g. 13, pranešėjas ką tik matė, kaip neblaivus vairuotojas su automobiliu „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos, kliudė stovintį automobilį „Seat Ibiza“, mėlynos spalvos, ir įvažiavęs pasistatė automobilį, pats pasišalino (b. l. 5); 2016 m. kovo 15 d. rašytinis A. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, jog ji kovo 13 d., po 19 val. priparkavo automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priešais S. Stanevičiaus g. 9 namą, ties įvažiavimu į S. Stanevičiaus g. 7 namo kiemą. Automobilis buvo priparkuotas šonu, ties šaligatviu, priekiu š išvažiavimą. Kovo 14 d. po 8 val. rado policijos pranešimą, kad ji turi atvykti kaip nukentėjusioji. Tuomet apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo apgadinimus – kairės pusės galinių durelių įbrėžimai ir arkos įlenkimas. Kovo 14 d. vakare po 20.00 val. sutiko kaimyną, kuris ir pasakė, kad naktį apie 1.30 val. eidamas namo matė, kaip įvažiavo į jos automobilį, užsirašė kaltininko numerius ir iškvietė policiją (b. l. 8); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. 2016 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2016 m. kovo 14 d., 1.33 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad S. Stanevičiaus g. 13, kieme automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „Seat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po įvykio „Ford“ automobilis pavažiavo į šoną, iš jo išlipo vairuotojas ir išėjo. Atvykus nurodytu adresu rasti minėti automobiliai, kurie buvo apgadinti, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko. Abiejų automobilių vairuotojų vietoje nebuvo, jų surasti nepavyko. Šiame kieme vaizdo kamerų nėra, kiemas nefilmuojamas (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, adresu Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 13, automobilių „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtys po eismo įvykio, automobilių apgadinimų vietos (b. l. 6); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobiliui „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis; automobiliui „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 7); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad automobiliui „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas galinis sparnas ir galinės durelės kairėje pusėje, ant automobilio likę pašalinių dažų dangos dalelių likučiai; automobiliui „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, bagažinės dangtis, ant automobilio yra likę pašalinių dažų dangos dalelės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Seat Ibiza“ atsirado po kontakto su automobiliu „Ford Mondeo“ (b. l. 12); foto lentelės, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, jų pobūdis bei aukštis (b. l. 13). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažymos apie baustumą matyti, jog A. L. teisės vairuoti buvo atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimu (nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. liepos 7 d.) (b. l. 2-3)., byloje nėra duomenų, jog asmuo būtų įvykdęs teisės aktuose numatytus reikalavimus šiai teisei įgyti iš naujo, posėdžio metu pats patvirtino, jog neturėjo teisės vairuoti, taigi asmuo laikytinas neturinčiu teisės vairuoti. Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog A. L., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Ši A. L. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudęs stovintį automobilį „Seat Ibiza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį jis sužinojo tik policijoje. Pasak A. L., jis norėjo išvažiuoti pasiimti draugo, pavažiavo atbuline eiga, tuo metu jam paskambino draugas ir pasakė, kad pats atvyksta taksi automobiliu, todėl jis pastatė automobilį atgal. Tokius parodymus jis davė tiek apklausiamas teisme, tiek ir tyrimo metu (b. l. 11). Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį matęs ir policijos pareigūnus iškvietęs liudytojas K. J. U. apklausiamas teisme parodė, jog jis girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau pažymėtina, jog A. L. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojui, kuris įvykį stebėjo iš šalies. Be to, liudytojas K. J. U. teisme paaiškino, jog nukentėjusiosios automobilio signalizacija nesuveikė, o ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus ir A. L. jo iš tiesų galėjo ir nepajusti. Pagrindą manyti, jog A. L. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog A. L. vos tik priparkavęs automobilį iš karto sugrįžo pas draugo draugę namo, jo neapžiūrėjo, be to, savo automobilį jis paliko visai šalia apgadinto automobilio, taigi nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Be to, iš byloje esančių duomenų bei A. L. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jo vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. A. L. pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebandė išsisukinėti nuo atsakomybės ar teigti, jog ne jis vairavo automobilį, todėl vien ta aplinkybė, jog A. L. neturėjo teisės vairuoti, nesudaro pagrindo manyti, jog iš įvykio vietos jis išėjo vien dėl to, jog vairavo neturėdamas tam teisės. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. L. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Nors pranešdamas BPC apie eismo įvykį K. J. U. nurodė, jog vairuotojas galimai neblaivus, tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu jis nurodė, jog negali pasakyti, ar vairuotojas buvo blaivus, ar ne, o vairuotoją esant neblaivų įtarė tik dėl staigaus jo manevro. Vis dėl to tokie subjektyvūs liudytojo vertinimai, nesant jokių objektyvių duomenų, nėra pagrindas konstatuoti, jog vairuotojas išties buvo neblaivus. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog A. L. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas A. L. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė už KET pažeidimą buvo atimta, o po to nebuvo įgyta iš naujo. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam keturių šimtų trisdešimt keturių eurų (434 Eur) dydžio baudą.

A. L. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16056140573 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.