- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1-784-715/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49907-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Š. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių m., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis užsienio šalyje – Norvegijoje, gyv. Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 50-36, teistas 2016 m. kovo 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 8 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R. 2018 m. spalio 16 d., apie 14.23 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 25, kilusio žodinio konflikto metu spyrė koja į pilvą bei kumščiu sudavė į veidą, kaktos sritį buvusiai žmonai V. R., taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. R. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino ir parodė, kad jis (G. R.) su V. R. – sutuoktiniai, nes bendrai veda ūkį, prižiūri ir augina vaikus. 2018 m. spalio 16 d. jis (G. R.) su V. R. sukonfliktavo dėl asmeninių priežasčių. Norėdamas išvengti didesnio konflikto, jis išėjo į lauką. Jį vijosi V. R. ir šaukė ant jo, kad jo nekenčia. Neprisimena, kokiu momentu, jai spyrė ir trenkė vieną kartą kumščiu jai per veidą, nes buvo labai emociškai paveiktas (b. l. 53–54).
Kaltinamojo G. R. kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios V. R. parodymais, kuri parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. 14.15 val. ji įsėdo į automobilį bei įsėdo ir G. R.. Kilusio konflikto metu G. R. įspyrė V. R. į pilvą ir į koją bei trenkė per veidą (b. l. 24–25);
2018 m. spalio 16 d. informaciniu pranešimu ROIK 0118000565872, kuriame užfiksuota, jog G. R. įspyrė pranešėjai V. R. į galvą bei kumščiu sudavė į veidą (b. l. 12–13);
2018 m. spalio 16 d. fotolentele, kurioje užfiksuoti V. R. padaryti sužalojimai (b. l. 26–27);
2018 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, kuriuo G. R. skirta kardomojo priemonė, tai yra asmens tapatybės kortelės paėmimas (b. l. 59–60).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. R. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi G. R. fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės V. R., su kuria gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. R. 2018 m. spalio 16 d., apie 14.23 val., kilusio žodinio konflikto metu spyrė koja į pilvą bei kumščiu sudavė į veidą, kaktos sritį buvusiai žmonai V. R. ir taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, nusikalstama veika žalos nėra padaryta, todėl prokuroras pagrįstai galėjo G. R. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). G. R. sutikus, 2018 m. spalio 26 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog G. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 55–57).
G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, paskirtą bausmę atlikęs (b. l. 35), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 41). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi G. R. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. R. grąžinti jo asmens tapatybės kortelę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, G. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. palikti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. R. grąžinti jo asmens tapatybės kortelę.
Išaiškinti G. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti G. R., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti G. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei G. R. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei G. R. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.