Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)i“ vairuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2002-12-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto LR 1961-06-26 įstatymu, 274 str. 1 ir 2 d., 42 str. 2 m. laisvės atėmimo; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. nuo paskirtos bausmės atleistas;2005-04-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. 6 m. laisvės atėmimo bausme, 2005-06-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. numatyta veikos veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4-6 d. pagrindu paskiriant jam 6 m. laisvės atėmimo bausmę; 2008-08-12 lygtinai, neatlikęs 1 m. 11 mėn. ir 18 d. laisvės atėmimo bausmės dalies, paleistas iš pataisos įstaigos 2008-08-04 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartimi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. pagrindu,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-11 P. K. pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjusius asmenis:

apie 20 val. 40 min. jis automobiliu „VW Passat”, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, atvyko į Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje esančią kelių Ignalina – Zarasai – Didžiasalis sankryžą, kur pamėgino įlaipinti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Gruzijos piliečius K. S., K. G. ir T. T., tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes minėti Gruzijos piliečiai, o vėliau – ir jis pats buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie LR VRM pareigūnų.

P. K., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinių asmenų dokumentus, paėmęs juos kaip užstatą už šiems asmenims suteiktas taksi paslaugas:

tarp 2008-08-13 ir 2010-04-02 – O. S. vardu 2007-01-29 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 11222332,

tarp 2009-07-13 ir 2010-03-03 – Ž. G. vardu 2009-07-13 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 12140041,

tarp 2008-08-13 ir 2011-01-27 – V. B. vardu 2006-05-19 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 11066526.

Šias asmens tapatybės korteles P. K. neteisėtai laikė savo bute iki 2012-03-12, kai kratos metu jos buvo rastos ir paimtos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d. numatytas nusikaltimas

Kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis teikia taksi paslaugas bet kuriems jų norintiems. Klientams jis dalina vizitines korteles su savo telefono numeriu (8 646 96 793), jam skambina bet kokie klientai bet kokiu paros laiku. Ne išimtis buvo ir skambučiai, kurių jis sulaukė kaltinamajame akte minimą dieną. Jis nežinojo, kas jam skambino ir po to rašė trumpąsias žinutes, tačiau jo buvo prašoma pavežėti klientus iš Ignalinos priemiesčio į Vilnių. Jis atvažiavo į sutartą vietą, tačiau klientų ten nerado. Po to jis gavo SMS žinutę su prašymu atvykti į kažkokį kaimą. Jis atsisakė, nes tas kaimas buvo pasienio zonoje. Jis nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ignalinoje, kur jį sulaikė pasienio tarnybos pareigūnai. Jis įstatymui nenusižengė ir neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismo nuomone tokią kaltinamojo iškeltą versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų faktinių duomenų visuma.

Liudytojo P. U. žodžiais 2012-03-11 apie 7 val. 30 min. jis Lazinkų k., Ignalinos raj. pamatė 3 žvyrkeliu link Lietuvos ir Baltarusijos sienos ėjusius kaukaziečius. Pagal jų išvaizdą, elgesį jis suprato, kad atvykėliai į Lietuvą pateko nelegaliai: jie nesiorientavo vietovėje, nes klausė, kur jie randasi, o kai iš jo, P. U., sužinojo, kad eina link Baltarusijos, pasuko priešinga kryptimi. Apie tai telefonu jis, P. U., pranešė pusbroliui pasieniečiui V. P.. Maždaug po valandos jis, P. U., savo automobiliu vežė žmoną K. U. į kaimyninį kaimą, kai ant kelio pamatė 3 tuos pačius kaukaziečius. Apie tai telefonu vėl pranešė pusbroliui. Tas liepė pavėžėti vyriškius. Jis, liudytojas, sustabdė automobilį, kaukaziečiai įsėdo į vidų, ir jie nuvažiavo toliau. Netrukus juos sustabdė pasieniečiai, kurie minėtus vyriškius sulaikė.

Liudytoja K. U. davė parodymus, analogiškus P. U. parodymams.

Liudytojas V. P., VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės pareigūnas, patvirtino, kad 2012-03-11 apie 7 val. 50 min. pusbrolis P. U. telefonu pranešė jam apie 3 įtartinus vyriškius, pastebėtus Lazinkų kaime, o vėliau – apie tai, kad juos sutiko kelyje, ėjusius link Navikų k. Jis, V. P., pasiūlė tuos vyriškius pavėžėti, o pats apie tai pranešė pamainos vyresniajam. Kiek žino, minėti 3 vyriškiai mobiliojo patrulio buvo sulaikyti.

Liudytojas J. K., VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės pareigūnas, 2012-03-11 patruliavęs rinktinės teritoriją, patvirtino, kad apie 8 val. rinktinės pamainos vyresniojo nurodymu Lazinkose jis su kolega sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinės registracijos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aptiko ir sulaikė 3 Gruzijos piliečius be asmens dokumentų. Sulaikytuosius pristatė į rinktinės būstinę.

Liudytojas V. B., VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės pareigūnas, paaiškino, kad atliekant proceso veiksmus su šiais sulaikytais asmenimis buvo nustatyta, kad tai iš tikrųjų Gruzijos piliečiai K. Š., K. G. ir T. T..

Tokių P. ir K. U., V. P., J. K. ir V. B. parodymų, patvirtinamų ir pačių K. Š., K. G. ir T. T. parodymais, pagal kuriuos jie į Lietuvą pateko iš Turkijos krovininiame automobilyje, išvengę pasienio ir muitinės kontrolės (t. 1, b.l. 42-43, 44, 54-55, 65-66),visuma rodo, kad šie asmenys į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai, nesilaikydami teisės aktų nustatytų procedūrų ir tvarkos.

Toliau liudytojas V. B. parodė, kad K. Š. nuolat skambėjo mobilusis telefonas. Paėmęs telefono aparatą, jis, V. B., perskaitė vieną gautų trumpųjų žinučių. Joje buvo klausiama, kur yra adresatas ir nurodoma, kad adresatui reikia išeiti prie kelio į Vilnių. Ten žinutę rašęs asmuo žadėjo adresatą paimti.

Tikrai, 2012-03-11 15 val. 30 min. iš K. Š. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Samsung“, IMEI 354 135 041 862 59/6 (t. 1, b.l. 37).

Apžiūrint šį aparatą (t. 1, b.l. 145-154) buvo atlikti eksperimentiniai veiksmai, kurių rezultatai rodo, kad šiame telefono aparate įdiegtos SIM kortelės abonentinis numeris yra +372 5422 3352. Telefono aparato virtualiame segtuve su trumposiomis žinutėmis buvo aptikta liudytojo V. B. aprašyto turinio trumpoji žinutė, 2012-03-11 15 val. 52 min. gauta iš abonento Nr. +370 646 96 793 (apžiūros protokole klaidingai nurodyta, kad ši žinutė buvo gauta 3 val. 52 min.: iš protokolo prieduose fotolentelėse esančių telefono aparato ekrano su žinučių tekstais atvaizdų matyti, kad žinučių priėmimo laikas žymimas 12 valandų formatu).

Kaltinamasis P. K. pripažino, kad abonento numeris +370 646 96 793 priklausė jam. Dar daugiau, 2012-03-1121 val. 55 min. iš kaltinamojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „LG“, IMEI 352 701 032 770 47800 (t. 1, b.l. 70). Eksperimentinio skambinimo šiuo aparatu į tarnybinį (t. 1, b.l. 155-166) nustatyta, kad jo abonento numeris yra +370 646 96 793. Šių duomenų visetas reiškia, kad kaltinamasis, panaudodamas paimtą iš jo telefono aparatą, 2012-03-11 palaikė ryšį su K. Š.. Toliau apžiūrint iš kaltinamojo paimtą aparatą buvo nustatyta, kad K. Š. abonentas kaltinamojo telefono aparato adresatų knygoje pažymėtas santrumpa „Belor 5“. Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos (t. 1, b.l. 100-101) matyti, kad toks jų tarpusavio bendravimas 12 val. 21 min. prasidėjo telekomunikaciniu įvykiu, kurį inicijavo K. Š., ir baigėsi 20 val. 34 min. P. K. inicijuotu telekomunikaciniu įvykiu. Šis bendravimas buvo intensyvus: 29 kartus P. K. kreipėsi į K. Š., ir 14 kartų K. Š. – į P. K.. Pabrėžtinas žinučių, kaltinamojo siųstų K. Š., turinys: kaltinamasis atkakliai kartoja, kad keliuose vykdoma kontrolė, kad ten, kur yra K. Š., privažiuoti negalima, siūlo išeiti į kelią link Vilniaus, ir tik ten jis galės privažiuoti; nurodo, kad iš Lazinkų reikia eiti link Sekonių, siūlo pasisamdyti kaime mašiną, prašyti už pinigus nuvesti juos link kelio į Vilnių. Iš žinučių turinio matyti, kad kaltinamasis laukia pašnekovų ir pasiruošęs prie jų privažiuoti, kai tik jie pasieks patogią vietą. Toks ilgas tarpusavio bendravimas, kaltinamojo K. Š. ir jo palydovų laukimas rodo, kad sulaikytieji nebuvo eiliniai kaltinamojo klientai. Kaltinamasis paaiškino, kad, įspėdamas apie kontrolę, jis turėjo omenyje pasienio zonos kontrolę, kurios jis vengė. Lietuvos ir Europos sąjungos piliečių buvimas pasienio zonoje nedraudžiamas, jis nesukelia jokių apribojimų išskyrus prievolę turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2008-01-16 nutarimu Nr. 39 (toliau - Taisyklės), 6 p.). Vairuodamas automobilį, kaltinamasis tokius dokumentus privalėjo turėti savaime, ir vengti įvažiavimo į pasienio zoną jis pagrindo neturėjo. Tuo tarpų Taisyklių 8 p. numato, kad ne Lietuvos ir ne Europos sąjungos piliečiams pasienio zonoje leidžiama būti tik su užsienio valstybės piliečio pasu ar kitais jį atitinkančiais dokumentais, patvirtinančiais teisėtą jų buvimą Lietuvos teritorijoje. Tai teismo nuomone įrodo tą faktą, kad kaltinamasis žinojo apie tai, kad K. Š. ir jo palydovai į Lietuvą pateko nelegaliai.

Pagal liudytojo V. B. parodymus jis, perskaitęs K. Š. telefono aparate iš kaltinamojo gaunamas žinutes, pradėjo imituoti K. Š. atsakymus ir apie 18 val. išsiuntė kaltinamajam pranešimą apie tai, kad neva K. Š. ir jo palydovai gavo „Pegeot 406“ automobilį ir privažiuos prie „Maximos“ parduotuvės Ignalinoje. Netrukus buvo gautas atsakymas, kad jo siuntėjas privažiavo prie sutartos vietos. Jis, V. B., su keliais pareigūnais privažiavo sutartą vietą, kur pamatė „Passat“ automobilį ir jame sėdintį kaltinamąjį. Pastarasis buvo sulaikytas.

Teismo įsitikinimu šių surinktų faktinių duomenų visetas leidžia neginčijamai teigti, kad P. K. pamėgino gabenti užsieniečius K. Š., K. G. ir T. T., suvokdamas, kad jie neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną. Šių veiksmų jis nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi K. Š., K. G. ir T. T., o šiek tiek vėliau – ir jis pats buvo sulaikyti VSAT pareigūnų. Byloje nėra pakankamų faktinių duomenų, patvirtinančių tai, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes teismas pripažįsta, kad P. K. padarė nebaigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d.

Kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo ir dirba taksi vairuotoju. Pasitaikydavo atvejų, kai klientai, nuvežti jų nurodytais adresais, neturėjo lėšų atsiskaityti už pervežimą. Tokiais atvejais jie palikdavo jam savo dokumentus kaip užstatą. Taip įvyko ir su jo bute aptiktų asmens tapatybės kortelių turėtojais. Kada jis gavo iš šių klientų jų dokumentus, kurioje vietoje, nebepamena. Šių kortelių jis niekaip nenaudojo, jos tiesiog gulėjo jo bute.

Motyvuojamoji dalis

Pats fizinių asmenų dokumentų laikymo faktas kaltinamajam įrodytas neginčijamai: 2012-03-12 kaltinamojo bute atliktos kratos metu (t. 1, b.l. 15-16) buvo rastos ir paimtos Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės kortelės: Nr. 11222332, išduota O. S. vardu, Nr. 12140041, išduota Ž. G. vardu, Nr. 11066526, išduota V. B. vardu. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais apie šių kortelių atsiradimo pas jį aplinkybes, tačiau tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis minėtus dokumentus įgijo neteisėtai: LR 2001-11-03 Asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 7 str. leidžia paimti asmens tapatybės kortelę tik teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos konsulinėms įstaigoms tik šio įstatymo numatytais atvejais. Kaltinamajame akte nurodoma, kad šiuos fizinių asmenų dokumentus kaltinamasis neteisėtai įgijo nenustatytu laiku. Toks kaltinimas yra nekonkretus ir reikalauja patikslinimo. Tikslindamas kaltinimą, teismas atsižvelgia į šių kortelių išdavimo jų turėtojams, kaltinamojo paleidimo iš įkalinimo įstaigos po paskutinio jo nuteisimo ir dokumentų turėtojų kreipimosi į policijos įstaigas dėl dokumentų praradimo laiką. Taip, kaltinamasis, nuteistas 2005-04-12, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2008-08-12, o asmens tapatybės kortelės O. S. ir V. B. buvo išduotos anksčiau. Ž. G. gi asmens tapatybės kortelė buvo išduota vėliau, 2009-07-13. Dėl šių dokumentų praradimo O. S. ir V. B. į policijos įstaigas kreipėsi 2010-04-02 ir 2011-01-27 atitinkamai (t. 2, b.l. 152). Duomenys apie Ž. G. kreipimąsi dėl asmens tapatybės kortelės praradimo neišsaugoti, tačiau jo asmens tapatybės kortelė negaliojančia paskelbta 2010-03-03 (t. 2, b.l. 155). Remdamasis tokiomis aplinkybėmis teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis O. S. vardu išduotą kortelę neteisėtai įgyjo tarp 2008-08-13 ir 2010-04-02, Ž. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę – tarp 2009-07-13 ir 2010-03-03, V. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę – tarp 2008-08-13 ir 2011-01-27. Nuo šių asmens tapatybės koprtelių įgijimo momento kaltinmamasis jas neteisėtai laikė savo bute. Akivaizdu, kad minėtų asmenų dokumentus kaltinamasis įgijo tiesiogine tyčia, norėdamas gauti atsiskaitymo su juo garantijas. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad šiuos dokumentus jis įgijo skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad jo veiksmai visų 3 dokumentų atžvilgiu nebuvo apimti vieninga nusikalstama tyčia ir sudaro 3 pavienius tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 302 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. P. K. dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai (t. 4, b.l. 208). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, nėra baigtas ir dėl to nepasižymi dideliu pavojaus visuomenei laipsniu. Šiuo nustatytu atveju kaltinamojo veiksmų mastas nėra platus, šie jo veiksmai apsiribojo vienu nusikalstamos veiklos epizodu siekiant gabenti Lietuvos teritorijoje nedidelį nelegaliai į ją patekusių asmenų kiekį. Nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., mastas taip pat nėra didelis, šie nusikaltimai padaryti buitinėmis aplinkybėmis ir didesnės žalos nei valstybei, nei dokumentų turėtojams nepadarė. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas laiko tikslingu pritarti prokuroro siūlymui skirti kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybės savybes: jis buvo 2 kartus teistas ir turi 1 neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

Automobilis „VW Passat”, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, buvo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d., padarymo įrankis, tačiau jis turi teisėtą savininką ir priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 171). Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str., reglamentuojančio turto konfiskavimą, 4 d. kitam asmeniui priklausantis turtas turi būti konfiskuotas, jeigu jo savininkas, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai padaryti, bei kitais atvejais, numatytais šio straipsnio 4 d. 2-5 p. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Taksi Vilnius“ turėjo ar galėjo žinoti, kad kaltinamasis iš šios įmonės gautą automobilį naudos nelegaliai į Lietuvą patekusių užsieniečių gabenimui. Nesurinkta byloje ir duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, atitinkančias Lietuvos Respublikos BK 72 str. 4 d. 2-5 p. numatytus ne kaltininko nuosavybėje esančio turto konfiskavimo pagrindus. Dėl to Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. pagrindu iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti 3 740 Lt dydžio (t. 2, b.l. 142) suma.

Bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės lėšomis buvo atlygintos liudytojų V. B. ir V. P. kelionės į teismo posėdį ir atgal išlaidos, sudarančios 206,56 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 2 p. šios kompensacijos yra proceso išlaidos. Jų atlyginimas Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. pagrindu valstybės naudai priteistinas iš kaltinamojo.

Duomenų, kad tyrimo metu iš kaltinamojo paimti nešiojamas kompiuteris „SONY PCG-7A1M“, kompiuterio krepšys, įkroviklis „SONY PCGA-AC19V9“, modemas „MEZON“ būtų panaudoti padarant nusikalstamą veiką nėra, šie daiktai neatitinka konfiskuotino turto požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2, 4 d., todėl jie grąžintini kaltinamajam.

Kaltinamajam priklausantis mobilaus ryšio telefono aparatas „LG“ (IMEI 352 701 032 770 47800) su SIM kortele „PILDYK“ Nr. 89370 03101 22397 03530 yra kaltinamojo padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d., įrankis, todėl šie daiktai Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuotini.

Mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung GT-E2152“, IMEI 354 135 041 862 59/6, buvo paimtas iš K. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-5009-12 (t. 1, b.l. 35-37), ir šis daiktas turi reikšmės nurodytam ikiteisminiam tyrimui. Jis priklauso asmeniui, kuris šioje byloje nėra patrauktas kaltinamuoju. P. K. šio daikto kaip nusikaltimo įrankio nenaudojo. Dėl to jis perduotinas saugoti prie šio ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos.

Asmens tapatybės kortelės, išduotos O. S., Ž. G. ir V. B. vardu, saugomos VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje (t. 2, b.l. 130-131), peruotinos Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam penkių šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. šešiasdešimt penkių tūstančių litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką neteisėtai įgijus ir laikius O. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir paskirti jam vieno šimto minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūstančio trijų šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką neteisėtai įgijus ir laikius Ž. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir paskirti jam vieno šimto minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūstančio trijų šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką neteisėtai įgijus ir laikius V. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir paskirti jam vieno šimto minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūstančio trijų šimtų litų, dydžio baudą.

Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti P. K. galutinę subendrintą penkių šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. septyniasdešimt vieno tūstančio penkių šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu į šios bausmės dydį Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ papunkčio numatytu santykiu įskaityti dvi laikino nuteistojo sulaikymo paras (nuo 2012-03-11 iki 2012-03-13).

Kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas P. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Mobilaus ryšio telefono aparatą „LG“ (IMEI 352 701 032 770 47800) su SIM kortele „PILDYK“ Nr. 89370 03101 22397 03530, saugomą VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuoti.

Išieškoti iš P. K. valstybės naudai du šimtus šešis litus 56 ct proceso išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.) bei trijų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties litų dydžio konfiskuotino turto piniginį ekvivalentą (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d.).

Mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung GT-E2152“, saugomą VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, perduoti saugojimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-5009-12 medžiagos.

Nešiojamą kompiuterį „SONY PCG-7A1M“, kompiuterio krepšį, įkroviklį „SONY PCGA-AC19V9“, modemą „MEZON“, saugomus VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, grąžinti nuteistajam.

Asmens tapatybės korteles, išduotas O. S., Ž. G. ir V. B. vardu, saugomas VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, perduoti Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.