- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- e2-7886-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00899-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 832,93 Eur skolą (negrąžinto kredito), 39,28 Eur palūkanas (mokėjimo), paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 14 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12 procentų negautų pajamų už negrąžintą 832,93 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.), 237,60 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,27 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 10 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 14 d., 12 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 832,93 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei J. J. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai (įteikta 2020 m. rugpjūčio 10 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. gruodžio 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė 900 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 116,88 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 12 procentai), 259,13 Eur tarpininkavimo mokestį (be nuolaidos) arba 80,33 Eur (su nuolaida). Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas 2020 m. liepos 8 d. pranešimu nuo 2020 m. liepos 14 d. nutraukė sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškovu ar ginčijusi kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 832,93 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,28 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 14 d., t. .y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 12 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2021 m. gruodžio 9 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 14 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 39,28 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas pažymi, kad aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 237,60 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovas, sudarydamas Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 237,60 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,27 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 10 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 14 d. bei 12,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 832,93 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (šios nutarties 44 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Sutarties 8.6. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, Tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, Palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu bei Palūkanas už vėlavimą grąžinti Vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo Palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki Vartojimo kredito grąžinimo Bendrovei dienos. Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus dydžio (18,25 proc.).
Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 12 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 832,93 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 12 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 832,93 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur už ieškinio parengimą, t. y. iš viso patytė 225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, ši suma iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistina.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 832,93 Eur negrąžinto kredito, 39,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 237,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 832,93 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.), 3,27 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 10 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 12,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 832,93 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.